Kristaus Karaliaus katedros šventorius netrukus bus saugiausia vieta Panevėžyje. Nerasdama pinigų vaizdo stebėjimo kameroms mieste, Savivaldybė nusiteikusi 12 tūkst. Eur finansuoti jų įrengimą maldos namų teritorijoje. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžys, slegiamas trečdalį metinių pajamų siekiančios 23 mln. Eur skolos, pagrįstai vadinamas blogiausių gatvių miestu, iš mokesčių mokėtojų sunešto biudžeto solidžiai imasi remti Bažnyčią. Ateinančią savaitę miesto Tarybos posėdyje bus skirstomos lėšos vietos bendruomenėms ir religinėms organizacijoms. Iš numatytųjų išdalyti 147 tūkst. Eur liūto dalį – per 141 tūkst. Eur suplanuota atiduoti miesto bažnyčioms ir su jomis tiesiogiai susijusioms bendruomenėms. Tuo tarpu gyventojų suburtoms vietos bendruomenėms teko grašiai.
Finansinės injekcijos laukiančios bažnyčios pasirengusios tūkstančius eurų išleisti ne tik maldos namų remontui. Kristaus Karaliaus katedra iš jai numatytų 15 tūkst. Eur net 3000 Eur planuoja išleisti tualeto šventoriuje remontui. Katedros klebonas Eugenijus Troickis skaičiuoja, jog tiek turėtų pakakti išklijuoti plytelėmis, atnaujinti santechnikos įrangą.
Už kitus 12 tūkst. Eur katedroje ir jos šventoriuje suplanuota įrengti vaizdo stebėjimo kameras. Klebonas guodžiasi, jog dabar ilgapirščiai nepasikuklina viešajame tualete nusukioti metalines rankenėles, išlupti žarneles, pačioje bažnyčioje kėsintasi išplėšti aukų dėžutę.
Už biudžeto lėšas įrengus kameras, katedros šventorius taptų neabejotinai saugiausia vieta Panevėžyje. Net 12 tūkst. Eur tam pasirengusi atseikėti Savivaldybė nesuranda lėšų kameromis aprūpinti miesto viešųjų erdvių.
Amerikos neatrado
Švč. Trejybės bažnyčiai Savivaldybės komisija be ginčų sutiko atseikėti tiek, kiek šioji prašė – 33 tūkst. Eur. Už tokią paramą klebonas Simas Maksvytis žada suremontuoti vos prieš 25-erius metus renovuotą bažnytėlę ir greta esančius bendruomenės namus. Dvasininkas tikina, jog maldos namų lubos ir stogas – tragiškos būklės.
„Kai prieš porą metų mane čia paskyrė, irgi maniau, kad remontui nereikės nė piršto pridėti. O pirmąsias šv. Mišias aukoti ir pamokslą sakyti teko su skėčiu. Vėdinimo sistema dešimt metų nebeveikia, lubas reikia šiltinti, bendruomenės namai vėjo perpučiami“, – vardijo kun. S. Maksvytis.
Gavus pinigus bažnyčioje ne tik remontai užvirs. Už 1700 Eur dvasininkas žada pirkti baldų, dar 1300 Eur atseikėti kompiuteriniam projektoriui. S. Maksvytis nemano, kad 33 tūkst. Eur verta laikyti solidžia parama. Anot dvasininko, tokie pinigai, atsižvelgus į bažnyčios poreikius, tėra smulkmė.
Klebonas sako sutinkantis, jog lėšų reikia ir gatvėms lopyti, ir vargšams remti. Tačiau esą ignoruodami Bažnyčią politikai stumia visuomenę degradavimo link.
„Sakyti, kad geriau pinigus išleisti gatvėms, yra menko lygio supratimas. Jei leidžiam bažnyčioms supūti, sugriūti, iš tiesų jau degraduojam. Tada tikrai ateis pabėgėliai musulmonai, kurie negailės pinigų įsirengti mečetę“, – įspėja kun. S. Maksvytis.
S. Maksvytis nemano, kad 33 tūkst. Eur verta laikyti solidžia parama. Anot dvasininko, tokie pinigai, atsižvelgus į bažnyčios poreikius, tėra smulkmė.
Aukų nepakanka
Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai numatyti 20 tūkst. Eur. Klebonas Romualdas Zdanys teigia tvarkysiantis parapijos namų skliautinį rūsį. Pasak dvasininko, nors patalpa remontuota prieš dešimt metų, neizoliavus pamatų meistrų triūsas jau nuėjęs šuniui ant uodegos. Dabar dėl į vidų pliaupiančio vandens rūsys nenaudojamas. Suremontuotame įsikurtų jaunimo klubas. Dvasininko teigimu, tokiai rekonstrukcijai niekam neleisdama lėšų Bažnyčia susitaupytų per porą trejetą metų.
„Vien už šildymą per sezoną sumokame apie 18 tūkst. Eur, o kur dar elektra, vanduo. Trejus metus klebonauju, iš šalies jokio finansavimo nėra buvę. Verčiamės tik iš tikinčiųjų aukų“, – „Sekundei“ tvirtino kun. R. Zdanys.
Solidžiausiai paremta vyskupijos kurija. Savivaldybės komisija jai siūlo duoti 47300 Eur. Kurijos ekonomo pareigas einančio R. Zdanio teigimu, pinigai atiteks Sielovados centro Marijonų g. remontui.
Savivaldybė nori paremti ir kitas religines organizacijas. Pavyzdžiui, Dievo apvaizdos seserų kongregacijai duoti 6000 Eur. Savivaldybės ir vyskupijos kurijos žinioje esanti viešoji įstaiga Šv. Juozapo namai iš beveik 10 tūkst. Eur numatę ne tik išlaikyti savanorius, organizuoti labdaringą maitinimą, bet ir už 1750 Eur priimti svečius iš užsienio.
Prie dešimčių tūkstančių eurų užsiprašiusių ir tiek gavusių religinių organizacijų miesto gyventojų bendruomenės atrodo itin kuklios. Prašymus buvo pateikusios tik septynios tokios bendruomenės. Joms padalyta 3720 Eur.
Bažnyčių pinigus – įvažoms
Savivaldybės biudžeto lėšas bendruomenėms ir Bažnyčiai skirstė Savivaldybės skyrių aštuoni darbuotojai, vadovaujami administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės. Į Savivaldybės skelbimą teikti projektus finansinei paramai gauti esą aktyviausiai atsiliepusios religinės bendruomenės. Tuo metu gyventojų vietos bendruomenės tenkinosi paprašiusios kuklių sumų.
Anot S. Jakštienės, pinigai padalyti vadovaujantis dar pernai miesto Tarybos nustatyta tvarka.
Palankumą Bažnyčiai praėjusios kadencijos valdantieji – socialdemokratai, krikščionys demokratai, „tvarkiečiai“ pademonstravo kone savivaldos rinkimų išvakarėse. Sprendimą, atvėrusį galimybę kasmet iš miesto biudžeto finansinę paramą gauti vietos bendruomenėms ir religinėms organizacijoms, tuometė Taryba patvirtino iki rinkimų telikus trims mėnesiams.
Toks lojalumas anos kadencijos valdantiesiems rinkimuose nepadėjo. Tačiau prie Aukštaitijos sostinės vairo stojusi judėjimo „Kartu“ suformuota komanda irgi neišdrįso neįtikti didelę įtaką turinčiai Bažnyčiai. Jai pademonstruotas dosnumas sukėlė ažiotažą pačioje valdančiojoje daugumoje. Kairiųjų politinių jėgų – Darbo partijos ir socialdemokratų – frakcijos teigia tokioms dalyboms nepritarsiančios. Jos nusiteikusios Tarybos posėdyje koalicijos partneriams tėkšti alternatyvą – iš 147 tūkst., išdalytų bendruomenėms ir religinėms organizacijoms, atimti bent trečdalį ir skirti ūkio reikmėms.
„Mieste įvažos baisios, vaizdo stebėjimo kamerų reikia gyvenamuosiuose rajonuose, o Savivaldybė dabar skirs lėšų joms šventoriuje įrengti. Negalima taip vertinti, kad Bažnyčia mieste yra pagrindinė bendruomenė“, –„Sekundei“ teigė Darbo partijos atstovas miesto Taryboje Alfonsas Petrauskas.
Panevėžio socialdemokratų lyderis Donatas Degenis įsitikinęs, kad lėšos paskirstytos ne tik netinkamai, bet ir pažiūrint pro pirštus. Mat kai kurių išlaidų jų prašytojai net nesugebėję pagrįsti. Pavyzdžiui, Šv. Juozapo globos namai net 2005 Eur užsiprašė tiesiog „kitoms išlaidoms“, o vienuolynas 3000 Eur – garso technikai.
„Pamatęs, kaip paskirstytos lėšos, net išėjau į kiemą įkvėpti oro. Negi Panevėžyje nieko nebetrūksta, kad tokius pinigus galėtume leisti tikrai ne būtiniausioms reikmėms?“ – piktinosi D. Degenis.
Neįtikti neišdrįsta
Atrodo, kad dešimtimis tūkstančių eurų religinių organizacijų kišenes galinčios papildyti pinigų dalybos kilus ažiotažui nėra malonios ir patiems „Kartu“ atstovams.
Jų frakcijos pirmininkas Darius Viržonis svarsto šiuo klausimu neturintis aiškios nuomonės. Anot jo, keistai atrodo Bažnyčiai tekusi neproporcingai didelė pinigų dalis, tačiau esą taisyti padėtį per vėlu. D. Viržonis teisinasi, neva valdantieji įstumti į religinėms organizacijoms Savivaldybės duris atvėrusios ankstesnės Tarybos žabangas.
„Šitam sprendimo projektui pradžia buvo padėta anoje kadencijoje. Religinėms organizacijoms buvo pažadėta pinigų ir tas pažadas buvo garsiai pasakytas nueinančios kadencijos žmonių. Jie turbūt turėjo savo motyvų taip elgtis. Ir viską pakeisti, sakyti, kad pinigų nebegausite, būtų irgi neteisinga“, – paaiškino D. Viržonis.
Pirmtakų klaidas įvardijantis judėjimas „Kartu“ atėjęs į valdžią vis dėlto nesiėmė peržiūrėti buvusiųjų sprendimo, įtvirtinusio biudžeto paramą ir religinėms organizacijoms.
„Naujoji valdžia turbūt galėjo peržiūrėti tvarkos aprašą, bet kol nekilo ažiotažas, tol tuo ir neužsiėmė“, – teigia D. Viržonis.
Skaičiuoja politinius dividendus
Naujieji miesto politikai, tikėtina, kaip ir jų pirmtakai, užsimerkė taip pat turėdami tam tikrų išskaičiavimų. Ne paslaptis, kad artėjant rinkimams sąsajos su Bažnyčia padeda pelnyti politinių dividendų netgi jei dvasininkai ir nesileidžia į rinkimų agitaciją.
Pasak D. Viržonio, jų frakcijoje nė vienas nežada dalyvauti kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Bet tokių planų turi judėjimo „Kartu“ įkūrėjas, Seimo narys Povilas Urbšys.
„P. Urbšys ir mūsų frakcijos žmonės nėra svetimi Bažnyčiai, nesame kovotojai už ateizmą. Bet tikrai visų pirma galvojama apie miestą kaip visumą ir Bažnyčią kaip jos dalį. Nėra siekiama jokių politinių dividendų“, – tvirtina D. Viržonis.
Jo manymu, tokių tikslų gali turėti miesto ūkiu susirūpinimą demonstruojantys „darbiečiai“ ir socialdemokratai. „Kartu“ frakcijos lyderis politikavimu laiko siūlymą 50 tūkst. Eur atseikėti įvažoms asfaltuoti.
„Toks siūlymas sukels dar didesnę sumaištį. Abejoju, ar iš viso verta jį teikti. Išasfaltuosime tris įvažas ir tiek? Darbiečiai ir socialdemokratai, matyt, turi konkrečias užduotis, kaip parodyti savo aktyvumą prieš Seimo rinkimus, kaip rinkti politinius balus. Negaliu atmesti galimybės, kad manevrai su tokiais papildomais siūlymais irgi yra politinių balų rinkimas“, – spėja D. Viržonis.
Finansinės injekcijos bažnyčioms laukiantys dvasininkai sako negalintys nesistebėti tokiomis politikų peštynėmis.
„Viešojoje erdvėje radau Savivaldybės skelbimą teikti projektus. Pasinaudojom šita teisę ir tiek. Politikų tarpusavio rietenos ir jų tiesos ieškojimas man neįdomu. Patys leidžia teikti paraiškas, o po to tenka visiems aiškintis, kad ne dramblys esi“, – pareiškė kun. R. Zdanys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
