Metai prieš įsivedant eurą nekilnojamojo turto rinkoje buvo justi didžiulis sujudimas. Registrų centro duomenimis, vien Panevėžyje buvo parduotas rekordinis skaičius butų – beveik tiek pat, kiek ir 2007 m., prieš sprogstant nekilnojamojo turto burbului.
Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad paklausiausi naujos statybos nedideli, iki šimto kvadratinių metrų ploto nameliai ar kotedžai. P. Luko nuotr.
Deja, su euro atėjimu nekilnojamojo turto pirkimo įkarštis atslūgo, tačiau šoktelėjo kainos. Baiminamasi, kad bankams sugriežtinus paskolų išdavimo tvarką, nekilnojamojo turto rinka dar labiau susitrauks.
Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktoriaus Kęstučio Kazakevičiaus teigimu, nors politikai ir ekonomistai kalba, kad euro atėjimas kainų augimui įtakos neturėjo, tikrovė kiek kitokia, bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Pasikeitus valiutai, butų ir namų bei jų dalių kainos išaugo vidutiniškai 5 proc., o kai kurių butų – ir 10 proc.
„Euras kainas tikrai kilstelėjo, nors ir pasiūla, ir paklausa maža. Panevėžyje rinką gali išjudinti tik bankai, peržiūrėdami palūkanas, bet kol kas pagyvėjimo nėra“, – „Sekundei“ teigė K. Kazakevičius.
Vis dėlto teigti, kad įsivedus eurą nekilnojamojo turto rinka apmirė, negalima. Pasak nekilnojamojo turto eksperto, jau kelerius metus patys perkamiausi yra gerai suremontuoti dviejų kambarių butai su integruotais baldais antrame ar trečiame aukšte renovuotuose namuose. Jeigu tik atsiranda toks pasiūlymas ir dar už patrauklią kainą, toks butas be naujo šeimininko ilgai neužsibūna.
„Be abejo, vienas iš kriterijų ir vieta. Patys patraukliausi – esantys vakariniame rajone, bet ne toliau Projektuotojų gatvės ar centre. O patys nepaklausiausi butai – Vilties, Marijonų, Nevėžio gatvių rajone. Nesvarbu, kaip butai gerai suremontuoti, jie žmonėms nepatrauklūs dėl susisiekimo, prastos rajono reputacijos, senų namų“, – kalbėjo K. Kazakevičius.
Gerokai sunkiau parduoti ir seno planavimo, monolitiniuose namuose bei namuose su liftu butus.
„Apie monolitinius namus vis dar tokia nuomonė, kad jie itin šalti. Nesvarbu, kad planavimas geras, jie nepatrauklūs. O jeigu yra liftas, jis smarkiai muša buto kainą. Toks butas turi būti gerai suremontuotas, renovuotame name, kad atsirastų pirkėjas“, – pasakojo nekilnojamojo turto agentūros vadovas.
Pasak K. Kazakevičiaus, nors nekilnojamojo turto rinka įvedus eurą kiek apsnūdo, visada liks paklausūs gerai suremontuoti ir strategiškai patogioje vietoje būstai, į kuriuos iš karto galima keltis ir gyventi.
Nori gyventi kaip ponai
Jau keleri metai stebima tendencija, kad jauni žmonės mieliau renkasi vieno, dviejų ar trijų kambarių butus, o vyresnio amžiaus, pardavę savo didesnės kvadratūros būstus, keliasi į nedidelį namuką ar namo dalį. Tačiau ta namo dalis būtinai turi būti su atskiru įvažiavimu ir įėjimu.
„Kuo namas didesnis, tuo jis pigesnis. Pavyzdžiui, 500 kvadratinių metrų dydžio namas kainuoja tiek pat, kiek ir 150 kvadratinių metrų. Tačiau ir jį parduoti sudėtinga, ypač jeigu pastatytas kokiame Rožyne. Patys paklausiausi – centre esantys nedideli mūrinukai ar gerai išsilaikę medinukai. O jeigu namelis jau nugyventas, pavargęs, dažniausiai žmonės jį perkasi nugriauti. Beje, nuosavi nameliai ar jų dalys turi būti būtinai su komunikacijomis, ypač dujomis, mat vyresni žmonės nebenori rūpintis malkomis, nori gyventi kaip ponai, kad pakaktų paspausti tik dujinio katilo mygtuką“, – kalbėjo K. Kazakevičius.
Jo prognozėmis, prieš šildymo sezoną nekilnojamojo turto rinka dar turėtų šiek tiek augti, bet didelių pokyčių tikrai nebus. Įsivedusių eurą užsienio šalių patirtis rodo, kad nekilnojamojo turto kainos tik kyla, tad ir Lietuva šito proceso neišvengs. Tačiau kitas klausimas, ar žmonės gebės įpirkti norimą turtą.
„Natūralu, kad tokiu atveju rinka sustings, tačiau suremontuotą ir patrauklų turtą, kur galima eiti ir gyventi, visada bus galima nesunkiai parduoti, ypač jeigu jo kaina svyruos tarp 20–60 tūkst.“, – pažymi K. Kazakevičius.
Griežtės skolinimosi sąlygos
Nekilnojamojo turto ekspertas, „Oberhaus“ biuro Panevėžyje vadovas Romualdas Paulauskas teigė, kad nors euro įvedimas šiek tiek pakoregavo kainas, didelių pokyčių nekilnojamojo turto srityje nėra. Apskritai nekilnojamojo turto, ypač nuomos sektoriaus, kainos padidėjo dėl apvalinimo į didesnę pusę, bet reali sandorių kaina pakito nedaug, nes pirkėjai aktyviai derasi, o pardavėjai potencialiems pirkėjams linkę daryti nemažas nuolaidas.
„Euras kainų pokyčiams tikrai neturėjo didelės įtakos. Paprastai pirkdami būstą žmonės vis dar skaičiuoja litais, ir tai suprantama, nes priprasti prie naujos valiutos dar reikia laiko“, – mano R. Paulauskas.
Jo teigimu, nekilnojamojo turto pardavėjai su nerimu laukia lapkričio 1-osios, kai įsigalios papildomos nuostatos dėl naujai suteikiamų paskolų. Siekiant apsaugoti nuo galimo palūkanų šoko, kai žemos palūkanų normos skatina namų ūkius pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes, bus griežtinama paskolų išdavimo tvarka, trumpinamas maksimalus paskolų išdavimo laikas bei ribojama didžiausia pasiskolinama suma. Šie pokyčiai paveiks jaunas šeimas, ketinančias įsigyti savo pirmąjį būstą.
„Bus gerokai sunkiau gauti paskolą. Nors Panevėžyje, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, pagal gaunamą vidutinį atlyginimą ir būsto kainas būsto įperkamumas gana aukštas, tačiau šeimų, kurios norėtų pirkti nekilnojamąjį turtą, nėra daug. Bet ir tai nedidelei potencialių pirkėjų grupei įsigyti savo nuosavą būstą taps sunkiau“, – mano nekilnojamojo turto ekspertas.
Jo nuomone, kadangi jau daug metų Panevėžyje praktiškai nestatoma naujų būstų, visa rinka verda tose pačiose sultyse, ateityje paklausą turės naujos statybos nedideli, iki šimto kvadratinių metrų ploto nameliai ar kotedžai.
„Namai ir jų dalys šiek tiek brangesni, bet nedidelių namelių ar kotedžų su garažais priemiestinėse gyvenvietėse paklausą jau dabar jaučiame. Be abejo, po truputį formuojasi ir būsto nuomos rinka. Būstų, perkamų nuomoti, nėra daug, tačiau žmonių, kurie norėtų nuomotis, – tikrai netrūksta, nors nuomos kainos atsiradus eurui tikrai išaugo“, – pažymi R. Paulauskas.
Lina DRANSEIKAITĖ
