- Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas taisyti keistoką situaciją, kai Panevėžio mieste dvi greitosios pagalbos stotys įsikūrusios vos per kelis šimtus metrų, o pas kaimo žmones greitoji vėluoja atvykti net į trečdalį skubių iškvietimų, užjudino širšių lizdą.
Dviejų ar vienos greitosios medicinos pagalbos stočių reikia Panevėžiui ir rajonui – klausimas, vertas milijonų ir sukiršinęs artimiausius kaimynus.
- Keistais buvusių aukštų rajono Savivaldybės klerkų bei valdžios antrųjų pusių įdarbinimais išgarsėjusi rajono poliklinika puolė į mūšį, kad išsaugotų jai per metus apie 1,7 mln. Lt nešantį greitosios padalinį. Rajone medikai renka gyventojų parašus prieš miesto ir rajono greitųjų sujungimą gąsdindami tokios reorganizacijos siaubais. Miesto greitosios kolektyvą stulbina tokie rajono kolegų žaidimai. Rajono poliklinikos vadovų moralę pareiškė įvertinsianti ir Sveikatos apsaugos ministerija.
- Panevėžio rajono taryba kitą savaitę spręs, ar pritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui sujungti rajono poliklinikos greitosios medicinos pagalbos padalinį ir miesto GMP stotį. Panevėžio politikai tam jau yra pritarę.
- Rajono valdantieji siūlomai pertvarkai priešinasi, o poliklinika besprūstantį pinigų maišą bando išsaugoti kaimo žmonių rankomis. Rajono parduotuvėse, medicinos punktuose jau kurį laiką renkami parašai gyventojams aiškinant, kad po tokios reorganizacijos bus blogai: greitoji ilgiau važiuos į iškvietimus, dargi su prastesne įranga, o pažadai po reorganizacijos įsteigti kaimuose greitosios postus tėra tuščios kalbos, nepagrįstos ekonominiais skaičiavimais.
- Tačiau didžiausia paskata suraityti parašą – baimė kaimuose likti be medicinos punktų. Rajono poliklinikos vadovybė įspėja, kad netekus nemažus pinigus nešančios greitosios nuostolingi punktai gali būti uždaromi.
Gerais norais netiki
Velžio seniūnijoje gyvenantis meras Povilas Žagunis teigia per gyvenimą nepasirašęs nė ant vieno parašų lapo. Meras nesuraitė parašo ir už greitosios padalinio poliklinikai išsaugojimą. Vis dėlto tokia rajono galvos pozicija nereiškia jo pritarimo reorganizacijai. Atvirkščiai, Sveikatos apsaugos ministerijos idėja P. Žagunį piktina.
„Paslaugos teikiamos kokybiškai, greitoji veikia normaliai, žmonės patenkinti, darbuotojai taip pat. Visas diskusijas, galimybes, variantus reikia atmesti ir baigti su tuo. Kam pelningai veikiantį padalinį jungti prie nuostolingos miesto greitosios“, – pareiškė meras.
Miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pernai iš Ligonių kasos gavo 4,7 mln. litų, iš jų 458 tūkst. skirta regioninės dispečerinės paslaugoms apmokėti. Tačiau 2014-uosius miesto greitoji baigė ne nuostolingai, o su 200 tūkst. litų pelnu.
Rajono galva meta akmenis į kaimynų mieste daržą. Panevėžio valdžios ketinimus greitosios ekipažus dislokuoti ne tik mieste, bet ir Ramygaloje bei Karsakiškyje P. Žagunis vadina prasilenkiančiais su sveiku protu, nors pats pripažįsta, kad dabar greitoji į tolimiausius rajono kampelius važiuoja per ilgai.
„Mūsų greitoji vėluoja į dalį iškvietimų, bet juk rajone dideli atstumai, greičiau įveikti techniškai neįmanoma. Jei važiuotų pas ligonį į Žibartonius iš Ramygalos, be abejo, pasiteisintų, bet kiek dažnai tokių poreikių kyla? Koks miesto greitosios interesas prisijungti rajoną? Kas čia dabar, gelbėtojai trečiojo amžiaus atsirado?“ – „Sekundei“ aiškino meras.
Rajono Savivaldybės užtariamoje poliklinikoje darbuojasi beveik visų jos vadovų artimieji. Kelias dešimtis metų slaugytojomis dirba P. Žagunio žmona, vicemero socialdemokrato Antano Pociaus sutuoktinė, buvusio administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio sesuo. Pats V. Žiurlys, 15-iolika metų vadovavęs Savivaldybei, po šiųmečių rinkimų likęs be aukšto posto užėmė poliklinikoje naujai įsteigtą etatą – jos vadovybės atstovo kokybei pareigas.
R. Ramoškienės (kairėje) ir miesto GMP stoties kolektyvas tvirtina, kad greitųjų sujungimas išeis į naudą ir miesto, ir rajono gyventojams.
Brangina paslaugą
Rajono poliklinikai greitosios medicinos pagalbos padalinio išlaikymas nereikalauja papildomų administracinių išlaidų – greitoji įsikūrusi medicinos įstaigos patalpose, neturi nei atskiros administracijos, nei buhalterijos. Tačiau greitosios padalinys poliklinikos biudžetą per metus papildo apie 1,741 mln. litų. Tiek už suteikiamas greitosios pagalbos paslaugas poliklinikai 2014-aisiais sumokėjo Ligonių kasa ir tai sudarė maždaug septintadalį iš Ligonių kasos įstaigos gautų lėšų.
Išsaugotas greitosios padalinys poliklinikai atneštų dar didesnę finansinę naudą, nes Savivaldybė svarsto keliskart pabranginti greitosios teikiamas mokamas paslaugas. Rajono Taryba kitą savaitę spręs ne tik dėl GMP stočių sujungimo, bet ir svarstys siūlymą ligonių vežimo GMP automobiliu valandos įkainį padidinti daugiau nei penkiskart – nuo esamų 3,04 Eur iki 17 Eur, ir dvigubai už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą – nuo 0,20 Eur iki 0,40 Eur.
Rajono poliklinikos direktorė Irena Janušonienė sutinka, kad už greitosios paslaugas gaunamos lėšos išleidžiamos ne tik jų kokybei gerinti, bet paskirstomos ir kitoms poliklinikos reikmėms.
„Tai visos įstaigos reikalas. Yra objektų, kuriuos reikia renovuoti, tvarkyti. Buvo tvarkoma Naujamiesčio ligoninė“, – sako I. Janušonienė.
Grėsmė medicinos punktams
Kovoje dėl greitosios direktorė turi svarų argumentą, kaip priremti prie sienos SAM siūlymą palaikančius politikus. Poliklinikos vadovė teigia, jog kartu su greitąja netekus šiai paslaugai Ligonių kasos skiriamų lėšų, gali tekti panaikinti kaimuose dalį medicinos punktų. Šiuo metu rajone veikia 24-i medicinos punktai, šeši šeimos gydytojų kabinetai ir trys ambulatorijos.
„Tikriausiai turėtume uždaryti dalį medicinos punktų kaimeliuose, kur labai mažai gyventojų. Punktai turėtų veikti ten, kur gyvena daugiau nei 900 gyventojų, o dabar gal pusė neturi nė tiek“, – pripažįsta I. Janušonienė.
Direktorė tikina, jog gyventojų parašų rinkimą prieš greitųjų sujungimą inicijavo darbuotojai – išvežioję lapus į kaimo parduotuves, medicinos punktus. Parašai bus turbūt svarbiausias argumentas politikams pasiaiškinti, kad greitosios nepaleidžia esą ne dėl finansinių motyvų, o atsižvelgdami į gyventojų norus.
„Jei žmonės pasirašo, vadinasi, jiems mūsų reikia. O jei parašus renka darbuotojai, rodo, kad jiems pas mus irgi gerai“, – mano I. Janušonienė.
Gydytojai nereikalingi
Miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas abejoja, ar taip sėkmingai būtų rajone renkami parašai, jei gyventojams būtų pateikta ne tik savų interesų turinčios poliklinikos pozicija. Jos darbuotojų argumentus, esą sujungus suprastės greitosios operatyvumas, kad miesto greitosios įranga ir technika prastesnė Panevėžio GMP stoties, darbuotojai vadina šmeižtu.
„Kovokime sąžiningai, o ne derkime kitą įstaigą. Rajono žmonės dezinformuojami renkant jų parašus. Ir jie tiki, kad bus blogiau. Mano visa giminė gyvena rajone. Ar aš norėsiu, kad jiems blogiau būtų?“ – pasipiktinusi miesto GMP stoties direktoriaus pavaduotoja Rūta Ramoškienė.
Pavaduotoją stebina, kad rajono Savivaldybės vadovai leidžia jų žinioje esančiai poliklinikai skleisti klaidingą informaciją, nors dar mėnesio pradžioje merui ir Tarybai nusiųsta informacija, paremta statistiniais faktais.
Be to, kad Panevėžio GMP stotis apsirūpinusi gera technika ir įranga, kitomis pirmajai pagalbai suteikti reikalingomis priemonėmis ir jas kartais net skolina kolegoms rajone, miestas turi sustiprintą pažangaus gyvybės palaikymo brigadą. Tai reiškia, kad kritiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ligoniui įtariamas infarktas, pas jį lekia ne tik slaugytoja su vairuotoju, bet kartu ir gydytojas. Miesto GMP stotyje dirba penki gydytojai, rajone pas ligonius lekia tik slaugytojai.
„Rajone nėra gydytojų. Neturime jų. Nė vienas gydytojas nenorėjo įsidarbinti greitojoje. Bet sugebame ir be jų dirbti“, – pripažino I. Janušonienė.
Kadangi rajono poliklinika už greitosios paslaugas gaunamas lėšas paskirsto visos įstaigos reikmėms, lėšų įdarbinti greitojoje gydytojus tiesiog nelieka.
„Ateityje, jei finansavimas didėtų, gal ir priimtume“, – aukštesnės kvalifikacijos medikų rajonui greitai nežada I. Janušonienė.
I. Janušonienės teigimu, rajono poliklinikai netekus jai 1,7 mln. Lt per metus atnešančio greitosios padalinio gali teikti uždaryti dalį medicinos punktų kaimuose.
Perbėga į miestą
Rajono greitoji nevilioja ne tik gydytojų. Dėl mažo darbo užmokesčio ją palieka ir slaugytojai. Nuo šių metų sausio į miesto GMP stotį iš rajono perėjo dirbti net septyni specialistai. Panevėžio GMP stoties slaugytojų „plikas“ vidutinis darbo užmokestis be priedų siekia 580 Eur neatskaičius mokesčių. Rajono GMP darbuotojams šiais metais atlyginimai kelti jau du kartus, bet slaugytojai vis tiek uždirba mažiau nei mieste – be priedų vidutiniškai 529 Eur atskaičius mokesčius.
Miesto greitosios vadovai tikina, kad sujungus įstaigas rajono GMP darbuotojams neteks varstyti Darbo biržos durų.
„Perimsime visus rajono GMP darbuotojus. Kaip mes be jų?“ – stebisi R. Ramoškienė.
Koziris – greitosios kaimuose
Panevėžio savivaldybė ir GMP stoties vadovai tvirtina, kad sujungus greitąsias rajono gyventojai nenukentės. Finansavimą GMP paslaugoms skiriančiai Ligonių kasai teikiamos ataskaitos rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį rajono greitoji iki 25 min., kaip reikalauja teisės aktai, nuvažiavo tik į 66,1 proc. skubių iškvietimų.
Rajono poliklinika teisinasi, kad net į trečdalį skubių iškvietimų greitoji vėluojanti ne dėl savo, o dispečerinės kaltės. Esą šioji skubiems priskiria net ir tuos iškvietimus, kai pavojaus ligonio gyvybei nėra.
R. Ramoškienė sako suprantanti, kad rajono kolegos greičiau nulėkti į atokius kaimus nepajėgūs fiziškai. Panevėžio savivaldybė ir GMP stotis parengusi planą greitosios postus įrengti Ramygaloje ir Karsakiškyje.
„Įsteigus postą Ramygaloje, kaip buvo prieš penketą metų, kol rajonas nesumažino brigadų, į Žibartonius atstumas sutrumpėtų per pusę ir greitoji nuvažiuotų per 20–23 min. Vadoklius greitoji iš miesto dabar pasiekia per 27–29 minutes, o iš Ramygalos spėtų per 8–10 minučių. Iš Karsakiškio būtų greičiau pasiekiami Sodeliai, Geležiai. Net į Paįstrį pro Paliūniškį, jei mieste visos brigados būtų užimtos, nuvažiuotų per 25 minutes“, – skaičiuoja R. Ramoškienė.
Planuojama, kad iš šiuo metu Panevėžyje budinčių aštuonių brigadų (trijų rajono GMP ir penkių miesto) po reorganizacijos dvi nuolatos budėtų Ramygaloje ir Karsakiškyje, o mieste liktų šešios. Jos važiuotų ir pas rajono gyventojus maždaug 15 km spinduliu nuo Panevėžio.
„Gyventojams duodamame pasirašyti rašte teigiama, kad be rajono valdžios paramos mes tokio plano negalėsime įgyvendinti. Mes tikrai galėsime. Skirtumas tik tas, kad jei rajonas nesuteiks patalpų, postų įsteigimo išlaidos bus didesnės. Bet postai vis tiek bus, nes laikyti visas brigadas mieste ir versti ligonius kaime laukti, kol atlėks greitoji iš Panevėžio, neprotinga“, – patikina R. Ramoškienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Rimantė Šalaševičiūtė, Sveikatos apsaugos ministrė
Sveikatos apsaugos ministerija sprendimų kol kas nenuleidžia iš viršaus. Labai tikimės, kad rajono ir miesto GMP stočių sujungimo klausimas bus protingai savivaldybių apsvarstytas ir priimtas teisingas sprendimas.
Aš irgi turiu informacijos apie Panevėžio rajone renkamus parašus prieš greitųjų sujungimą. Manau, rajono poliklinika elgiasi negražiai, pasinaudodama darbuotojų darbo laiku ir galbūt net degalais, apmokamais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, agituodama rajono gyventojus ir rinkdama jų parašus. Poliklinikos vadovas, jei nori surinkti parašų, turėtų pamąstyti, iš kokių pinigų tokią akciją finansuoti. Tegul pati direktorė sėda į savo asmeninę mašiną ir renka parašus, o ne naudojasi tarnybiniu transportu ir pavaldinių darbo laiku, skirtu tiesioginėms jų pareigoms atlikti.
Be finansinės, egzistuoja ir moralinė tokios akcijos pusė. Jei poliklinika pavedimą rinkti parašus davė jai pavaldžioms kaimo ambulatorijoms, medicinos punktams, rodo, kad rajono Savivaldybė nesusitvarko su poliklinika, kurios steigėja pati ir yra. Savivaldybės vadovai negali į tai nereaguoti. Juolab jei parašai renkami gyventojams nesuteikiant išsamios informacijos, o gąsdinant ir manipuliuojant jautriausia grupe – pagyvenusiais kaimo žmonėmis.
Šitą klausimą dar iškelsime. Tuoj pat bus duotas pavedimas paaiškinti situaciją.
Labai džiaugiausi, kad Panevėžio rajonas sugebėjo išsaugoti daugiausia medicinos punktų. Svarstome, kaip gerinti pirminės sveikatos priežiūros grandies prieinamumą, galvojame apie skatinamąsias papildomas paslaugas, už kurias papildomai apmokama, bet medicinos punktai negali būti išlaikomi GMP sąskaita.
Dar šį mėnesį pateiksime derinti greitosios pagalbos įstatymo projektą. Jame siūlomi keturi variantai. Vienas jų, prie kurio daugiausia linkstama, palikti Lietuvoje penkias dispečerines. Panevėžio regione jau dabar yra viena, taigi ir GMP stotis turės būti viena.
Klausimas dėl Panevėžio rajono ir miesto GMP stočių jungimo nėra naujiena. Kai pernai liepą tapau ministre, man pasirodė keista, kodėl dvi GMP stotys yra šalia viena kitos, juk jos, esant daugiau iškvietimų ir trūkstant transporto, padeda viena kitai. Paaiškėjo, kad tas klausimas ne kartą buvo keltas ir seniai sutarta jas sujungti.
Tad kito kelio, kaip Panevėžio rajono poliklinikai GMP padalinį draugiškai prijungti prie miesto GMP stoties, aš nematau.
