Panevėžio tarybos posėdžiuose politinės savireklamos už mokesčių mokėtojų pinigus laikas baigėsi. Tokį esminį argumentą pateikia valdančioji dauguma, nuo Kauno nusižiūrėjusi Tarybos veiklos reglamentą. Nuo šiol ir Aukštaitijos sostinėje Tarybos narys dėl svarstomo sprendimo projekto galės pateikti tik vieną klausimą, o jį suformuluoti privalės spėti per pusę minutės. Vienintelė politikams palikta galimybė pasireikšti – trys minutės prieš balsavimą išsakyti savo motyvams.
Arenos pasireikšti tiesioginiame eteryje netekę šnekoriai Tarybos nariai paskelbė Panevėžyje demokratijos laidotuves. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio valdantieji tvirtina taip sutrumpinsiantys Tarybos posėdžius, kurių minutė miesto biudžetui kainuoja vidutiniškai 10 eurų.
Už tokį taupymo metodą valdančiųjų branduolį sudarančiam judėjimui „Kartu“ ir merui Ryčiui Račkauskui antausį tėškė ne tik opozicija, paskelbusi Panevėžyje demokratijos laidotuves. Dar efektingesnį politinį pasirodymą surengė koalicijos partneriai socialdemokratai.
Valandą įkainojo 600 Eur
Panevėžio miesto Taryboje darbuojasi 31-as politikas. Trims iš jų – merui ir dviem vicemerams – politiniai postai yra pirmaeilės pareigos. Kitiems 28-iems mokama pagal Taryboje einamas pareigas, praleistą posėdžiuose laiką ir pagal pateiktas veiklos ataskaitas. Jų politinis darbas per mėnesį miesto biudžetui kainuoja 12,2 tūkst. Eur.
Administracijos direktorius Tomas Jukna teigia, kad Savivaldybės išlaidos Tarybai dar didesnės. Įskaičiavus ne tik atlygį politikams, bet ir posėdžiuose juos aptarnaujančių Savivaldybės skyrių specialistų darbą, Tarybos posėdžio valanda panevėžiečiams kainuoja apie 600 Eur.
Valdantieji sumojo, kaip užtildyti daug kalbančius politikus ir priversti Tarybos posėdžiuose skaičiuoti net ne minutes, o sekundes.
Mero R. Račkausko nuomone, vieninteliam klausimui užduoti paliktos 30 sekundžių Tarybos narius drausmins ir privers labai konkrečiai kalbėti, užuot internete tiesiogiai transliuojamo posėdžio laiką išnaudojus pasirodymams prieš rinkėją. Meras neslepia, jog tokia praktika nusižiūrėta nuo Kauno. Esą jo valdantieji pastebi, jog sutrumpinus laiką kalboms, Taryba pradėjo dirbti konstruktyviau.
„Iki šiol būdavo šnekama užsiimant politine demagogija, savotišku politiniu ekshibicionizmu, dažniausiai net ne į temą. Perspėjus, kad minutė baigiasi, klausimą surezga, bet dažnai tokį, koks jau buvo prieš tai kitų užduotas. Toks darbas nekonstruktyvus ir nepigiai kainuoja“, – „Sekundei“ teigė meras.
Replikuoti nebeleis
R. Račkauskas motyvuoja, jog sprendimų projektai, pateikiami Tarybos posėdžiuose, jau turi būti išnagrinėti komitetuose, kur politikai gali diskutuoti iš širdies.
„Tarybos posėdis yra politikų darbo baigiamoji dalis. Jo metu turi būti tik balsuojama už komitetuose išnagrinėtus sprendimų projektus. Juk už darbą komitetuose jiems irgi yra mokama“, – pareiškė meras.
Anot jo, kiekvienu klausimu prieš balsavimą Panevėžio politikai savo konkretiems motyvams išsakyti turės 3 minutes. Naujajame Tarybos reglamente nebeliko ir teisės politikams išsakyti replikų po balsavimo. Iki šiol jos dažniausiai būdavo skiriamos politiniams oponentams įgelti.
„Replikos teisės nėra ir kitose savivaldybėse. Kokia prasmė po mūšio dar mojuoti kumščiais? Politikai pasisakyti gali savo internetiniuose puslapiuose, kitoje viešojoje erdvėje, o Tarybos posėdžiuose dalytis įspūdžiais yra laiko ir biudžeto pinigų eikvojimas“, – mano R. Račkauskas.
Kentės lėtakalbiai
Arenos pasireikšti tiesioginiame eteryje netekę Tarybos nariai paskelbė Panevėžyje demokratijos laidotuves.
„Tokio teroristinio išpuolio už demokratines teises dar nemačiau“, – pasipiktino opozicijoje dirbantis Gintaras Šileikis.
Klausimui užduoti paliktomis 30-ia sekundžių apstulbintas Tarybos narys sako, jog negalima taikyti vienodų kriterijų tokiems greitakalbiams kaip pramogų pasaulio atstovas Jogaila Morkūnas ir lėtai mintį formuluojantiems politikams.
„O kas dažniausiai į politiką eina? Tie, kurie pusantros valandos dėsto dėsto, o paklausus, apie ką kalba, pasirodo, kad prie temos dar nepriėjo“, – juokauja G. Šileikis.
Jis sutinka, kad tokių tuščiažodžiautojų netrūksta nei Seime, nei Panevėžio taryboje. Tačiau, G. Šileikio nuomone, suvaldyti politikos šoumenus turi posėdžiams pirmininkaujantis meras, o ne visai Tarybai pritaikytos sankcijos.
Socialdemokratai apsijuokė
Net opozicijos skandalingus pasisakymus apie teroristinius mero išpuolius aplenkė socialdemokratų pareiškimas Tarybos posėdyje. Aukštaitijos sostinės valdančiajai daugumai priklausančių socialdemokratų frakcijos pirmininkė Janina Gaidžiūnaitė koalicijos partnerius apkaltino neinformuojant apie sprendimus ir nesilaikant susitarimų.
„Socialdemokratų frakcija ateityje netoleruos koalicinės sutarties nesilaikymo ir reikalauja besąlygiškai ją vykdyti“, – pagrasino valdantiesiems.
Frakcijos pirmininkė pareiškė, jog socialdemokratai nepritars ir reglamento pakeitimams.Toks pareiškimas atėmė amą ne tik valdančiajai daugumai. Kokius žaidimus žaidžia partijos kolegos, nesuprato nė socialdemokratai Tarybos nariai Povilas Vadopolas ir Rimantas Sankauskas.
Nors J. Gaidžiūnaitė kalbėjo frakcijos vardu, tik ji ir Donatas Degenis balsavo prieš politinių kalbų sutrumpinimą. P. Vadopolas tam pritarė, o R. Sankauskas pasirinko neutralią poziciją – susilaikė.
Seka skandalingųjų pėdomis
R. Sankauskas nedrįso komentuoti savo pasirinkimo. P. Vadopolas teigė ne savo partijos, o valdančiųjų poziciją palaikęs nenorėdamas tapti politine prostitute.
„Pats dirbau reglamento pakeitimo komisijoje. Daugumoje buvo sutarta dėl vienos nuomonės. Man buvo staigmena iki posėdžio likus 20 minučių sužinoti, kad socialdemokratai turi balsuoti prieš. Mes juk nesame politinės kekšės, o rimti vyrai. Jei jau buvo valdančiojoje daugumoje sutarta balsuoti už, kaip galime taip klastingai elgtis ir paskutinę minutę nuomonę keisti?“ – nustebęs P. Vadopolas.
Nepaklususiesiems dar turėtų atsirūgti. Demokratijos šalininkais save pristatančių socialdemokratų Panevėžio skyriaus pirmininkas Donatas Degenis neslepia, jog klausimas dėl partijos kolegų bus svarstomas.
„Čia mano daržo problemos ir aš jas spręsiu“, – pareiškė D. Degenis.
Anot jo, sprendimą, kaip balsuoti, išvakarėse priėmusi skyriaus taryba ir jį dera gerbti. Šiame posėdyje iš 27-ių socialdemokratų, tarybos posėdyje dalyvavo 15-iolika, tarp jų – D. Degenio brolis ir mama.
Panevėžio socialdemokratų jau viešinamus problemiškus santykius su valdančiaisiais partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas įvertino kaip politinę taktiką, kokių griebiasi ne viena partija.
„Politika tuo ir graži, kad joje be staigmenų neįmanoma. Seimo lygmeniu tokius pareiškimus daro Darbo partija arba „Tvarka ir teisingumas“, arba buvęs prezidentas Rolandas Paksas, ar europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Mes, socialdemokratai, tuo būnam nustebę, sužavėti, kartais – apkerėti. Tai žmogiška, neužmirškite, kad artėja Seimo rinkimai“, – bičiulių Panevėžyje metoduose skandalais išgarsėjusių partijų veiklos apraiškų įžvelgia A. Sysas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Savi interesai
Nors Panevėžyje socialdemokratai ir priklauso valdančiajai daugumai, veikiausiai jie dar jaučia seną nuoskaudą dėl iš rankų išsprūdusio vicemero posto. Jame jau buvo matomas D. Degenis.
Prie valdančiųjų prisidėjus keturiems iš Tėvynės sąjungos pašalintiems Tarybos nariams, mero pavaduotojo kėdė atiteko ne internetinės parduotuvės vadybininkui, prieš penketą metų kolegiją baigusiam D. Degeniui, o kartą jau joje sėdėjusiam edukologijos magistrui 67-erių Petrui Luomanui.
Bene pirmasis ryškesnis koalicijos ir socialdemokratų susikirtimas įvyko sprendžiant dėl Savivaldybės administracijos skyrių veiklos audito. Miesto vadovai ragino samdyti nepriklausomus auditorius ir tam Savivaldybės biudžete numatyti bent 30 tūkst. Eur. O socialdemokratai reikalavo, kad auditą atliktų patys Savivaldybės vadovai, padedami skyrių vedėjų.
Pačių Savivaldybės darbuotojų atliekamas auditas turi įvertinti ir dviejų J. Gaidžiūnaitės giminaičių darbą. Praėjusioje kadencijoje jai einant administracijos direktorės pavaduotojos pareigas, Archyvų skyriaus vyresniąja archyvare be konkurso įdarbinta jos sesuo Benedikta Bankauskienė. O pernai Finansų ir biudžeto skyriuje darbo vieta atsirado ir J. Gaidžiūnaitės dukterėčiai, ekonomikos studijas ką tik baigusiai Gretai Bankauskaitei.
