Britai mokslininkai neseniai apklausė apie 100 000 abiejų lyčių žmonių bandydami išsiaiškinti, kokius sapnus šie dažniausiai regi. Ir buvo labai nustebinti.
Paaiškėjo, jog moteris paprastai naktimis lanko romantiški, ryškiomis smulkmenomis ir kvapą gniaužiančių nuotykių pilni sapnai. Dailiosios lyties atstovės taip pat dažnai nubunda išpiltos šalto prakaito dėl košmarų.
O štai vyrai arba apskritai nesapnuoja – tiesiog išsijungia visai nakčiai kone tikrąja šio žodžio prasme, arba kiaurą naktį mušasi, kovoja, net ir miegodami išlieja agresiją. Dar dalis vyrų prisipažįsta regintys nuobodžius kasdieniškus sapnus, kurių nubudę dažniausiai nė neprisimena. Priešingai nei moterys.
Dailiosios lyties atstovės, anot mokslininkų, linkusios įsiminti menkiausias smulkmenas – ypač jeigu sapnai susiję su emocijomis (nesvarbu, teigiamomis ar neigiamomis). Moterų sapnai išvis gerokai ryškesni, vyrai dažniau regi nespalvotus vaizdus.
Tik dėl vieno abi lytys stebėtinai panašios: ir moterų, ir vyrų erotiniai sapnai vienodai intymūs, intensyvūs, jaudinantys ir įsimenantys.
Beje, somnologai tvirtina, kad kuo ilgesnis miegas – ypač dienos (tai yra jau pakilus saulei), tuo ryškesni ir dažnai nemalonesni būna sapnai.
Taip yra dėl to, kad spalvoti sapnai mus paprastai lanko ne kieto – greitojo miego fazėje, o rytą, pakilus saulei, kietai miegoti jau nebepavyksta. Ir įsimename geriausiai tuos sapnus, iš kurių mus išplėšia žadintuvo skambutis arba remontą sumaniusio kaimyno grąžtas.
Specialistai taip pat patvirtina, jog sapnuose atsiskleidžia mūsų slapti troškimai. Biologinė sapnų paskirtis yra leisti perdien pavargusiam organizmui pailsėti, o psichologinė – trumpam prarasti susidomėjimą išoriniu pasauliu. Būtent dėl to sapnuose mintys virsta reginiais, o iš tolimiausių pasąmonės kampelių prasiveržia slapčiausi troškimai. Kadangi miegodami esame fiziškai nepajėgūs įgyvendinti normaliomis aplinkybėmis slopinamų troškimų (tiek seksualinių, tiek agresijos), „cenzūra“ susilpnėja, ir jie persikrausto į sąmonę – tai yra sapnus.
Taip pat yra tikimybė, kad britų mokslininkų tyrimo rezultatai nebuvo labai tikslūs: nėra garantijos, jog jų apklausti vyrai, pasakodami apie muštynes sapnuose, taip nenorėjo pabrėžti savo vyriškumo, o moterys – pasirodyti romantikės. Dauguma psichoanalitikų tvirtina iš patirties galintys pasakyti, kad skirstyti sapnus į vyriškus ir moteriškus nėra prasmės: anot jų, agresija, kaip ir meilė bei kitos emocijos, nediskriminuoja žmonių nei pagal lytį, nei pagal amžių.
„MEDZILLA“
