Nors Panevėžyje nėra ypatingų traukos centrų kaip Vilniuje ar kituose didmiesčiuose, tačiau turistų sulaukiama ir reikia galvoti, kaip jų pritraukti dar daugiau. Turizmo situaciją miesto Savivaldybėje aptarė valdžios ir verslo atstovai. Sukurta ir speciali darbo grupė ieškoti idėjų, kaip būtų galima pagerinti situaciją. Laukiama pasiūlymų, kaip spręsti problemą, kaip išjudinti žmones apsilankyti Aukštaitijos sostinėje.
Miesto verslininkai, dirbantys turizmo srityje, išsakė skaudulius ir teikė siūlymus, kaip Panevėžį padaryti turistų traukos centru. U. Mikaliūno nuotr.
„Ryo“ prekybos centro vadovė Jūratė Gaspariūnienė sako, kad pas juos atvyksta daug užsieniečių. Svečiai tvirtina, kad miestas be galo gražus, bet neišnaudoja geografinių galimybių. Užsieniečiai stebisi ir mūsų renginių masiškumu, kokybe. Tad, jos teigimu, nereikia peikti savo miesto.
Kita vertus, kai kas galėtų būti ir geriau. Turizmo informacijos centro interneto svetainė yra kone vienintelė vieta, kur užsienietis ieško informacijos apie miestą, tačiau dalis jos pasenusi. Trūksta sisteminės informacijos.
Pasak J. Gaspariūnienės, per parą, vykdami iš Vilniaus į Rygą, pro Panevėžį pravažiuoja 16 tūkst. automobilių, jau nekalbant apie tuos, kurie keliauja iš toliau, tačiau trūksta informacijos, kad verta užsukti į mūsų miestą, ir neišnaudojame judraus srauto teikiamų galimybių.
Akivaizdu, kad mieste netrūksta ir skaudulių. Viešbučio „Pervaža“ direktorė Birutė Binkienė sako, kad dar prieš 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą kėlė apleistų pastatų problemą. Jos teigimu, tik išsireikalavo, kad aplink buvusį mėsos kombinatą būtų nupjauta aukšta žolė. Direktorės tvirtinimu, šaligatviai baisūs. Kai kurie viešbučio klientai, lipdami iš autobuso, išsisuka koją.
Ji tvirtina jau septynerius metus kovojanti, kad pagaliau būtų sutvarkytas Smėlynės gatvėje netoli viešbučio esantis apdegęs namas. Pasak direktorės, užsieniečiai nesupranta, kad taip gali būti, ir esą vis klausinėja: ar ir vėl tas pats namas degė.
„Neprašau paminklų, neprašau giedančių fontanų, prašau sutvarkyti miestą, šaligatvius“, – sako B. Binkienė.
Dar vienas skaudulys – automobilių statymo problema prie kavinių. Nors prašoma pastatyti atitinkamus ženklus, tačiau jų nėra. Manoma, kad dėl to dalis kavinių praranda klientus.
Nori konstruktyvių pasiūlymų
Pasiūlymų turėjo ir Panevėžio bendruomenių rūmai darbuotojai. Prie įstaigos yra puiki rekreacinė zona, būtų galima išnaudoti šalia esančią Nevėžio upę, galbūt įkurti dviratininkų bazę. Sena problema ir neveikiantis fontanas, o ir pats pastatas laukia renovacijos. Tačiau pasidžiaugta, kad Skaistakalnio parke atsirado pramogų.
Panevėžio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Vilma Bačelienė mano, kad trūksta bendradarbiavimo su verslininkais – įmonės galėtų atnaujinti informaciją apie save. Pasigedo ir ženklų, kad mieste veikia Turizmo informacijos centras. Jos manymu, bėda, kad Panevėžyje nėra numatyta stovėjimo aikštelių turistų autobusams. Tiesa, tam paprieštaravo verslininkai – esą visur turistai išleidžiami ir autobusai išvažiuoja stovėti toliau nuo centro, o Panevėžys tokioms aikštelėms per daug kompaktiškas. Pasak vadybininkės, trūksta angliškai kalbančių gidų.
Panevėžio kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė sako, kad statistika rodo, jog pernai kultūriniai renginiai pritraukė nemažai žmonių – apgyvendinimų skaičius gerokai viršijo šalies vidurkį. Jos manymu, reikėtų pradėti kurti šioje srityje dirbančią struktūrą.
Verslininkai mano, kad būtina plėtoti tokias idėjas, kurios ateityje kurtų pinigus.
Miesto mero pavaduotojas Aleksas Varna priminė, kad yra 16 investicijų programų. Jos neskirtos turizmui, tačiau tam tikras idėjas galima įgyvendinti.
„Reikia įvertinti, kad po 2020 metų pinigų nebegausime. Tad būtina strategiškai sudėlioti, jog miestas naudą jaustų ir vėliau“, – tvirtina A. Varna.
Manoma, kad reikėtų išnaudoti ir kolegijos, universitetų studentų, vyresniųjų klasių moksleivių pajėgumus – jie taip pat turi idėjų, o paskatinti jas išsakyti galbūt galima surengti konkursą, įsteigti prizinį fondą.
Daiva SAVICKIENĖ
