Sveikatos apsaugos ministerija bando padėti tašką dar sovietmečių prasidėjusioms diskusijoms dėl Panevėžio miesto ir rajono greitosios pagalbos stočių sujungimo. Ši idėja patraukli miestui, tačiau rajono poliklinika nenusiteikusi iš savo glėbio paleisti jos žinioje esančio padalinio. Kokie interesai slepiasi po rūpesčiu ligoniais?
Miesto ir rajono greitosios pagalbos stotis teskiria keli šimtai metrų ir tarp jų stūksanti Respublikinė Panevėžio ligoninė. Prieš mėnesį Panevėžyje apsilankiusiai Sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei tokia tvarka pasirodė abejotina. U. Mikaliūno nuotr.
Ministerija deda tašką
Sveikatos apsaugos ministerija bando padėti tašką dar sovietmečių prasidėjusioms diskusijoms dėl Panevėžio miesto ir rajono greitosios pagalbos stočių sujungimo. Ministrės Rimantės Šalaševičiūtės abiem merams atsiųstame rašte savivaldybės raginamos nuo kalbų pereiti prie darbų. Sujungimo idėja patraukli miestui, turinčiam savarankiškai veikiančią greitosios medicinos pagalbos stotį. Tačiau rajono poliklinika nenusiteikusi iš savo glėbio paleisti jos žinioje esančio padalinio, per metus iš Ligonių kasų pelnančio apie 1,7 mln. litų.
Prieš keturiasdešimt metų Panevėžio miestą ir rajoną aptarnavo viena greitosios medicinos pagalbos stotis. Augant Aukštaitijos sostinei buvo įkurtos dvi atskiros įstaigos, tačiau po reorganizacijos tepraėjus dešimčiai metų prakalbta apie padarytą klaidą. Vienos greitosios medicinos pagalbos stoties idėja, kaip yra Alytuje ar Marijampolėje, rutuliojama kelis pastaruosius dešimtmečius.
Šiuo metu miesto ir rajono greitąsias teskiria keli šimtai metrų ir tarp jų stūksanti Respublikinė Panevėžio ligoninė. Pas kaimo žmones lekianti greitoji – rajono poliklinikos padalinys, irgi įsikūrusi mieste ir į iškvietimus iš Panevėžio kartais važiuoja net 40 kilometrų.
Prieš mėnesį Panevėžyje apsilankiusiai Sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei tokia tvarka pasirodė abejotina. Anot jos, sujungus stotis greitoji pas pagalbos besišaukiančius kaimo žmones prisistatytų operatyviau, nes atsirastų galimybė rajone tolygiai išdėstyti budinčius ekipažus. Be to, ministerijos nuomone, dvi viena šalia kitos esančias įstaigas sujungus į vieną būtų racionaliau panaudojami finansai, taip pat turima įranga.
Praktiškai jau dirba kartu
Ar palaikyti sujungimo idėją, miesto Taryba spręs dar šį mėnesį. Savivaldybės atstovai pripažįsta matantys tokios reorganizacijos tik pliusus.
„Racionalu turėti vieną miesto ir rajono greitąją, ypač vertinant, kad dabar jos abi įsikūrusios mieste šalia viena kitos“, – teigia Panevėžio savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba. Anot jo, rajono teritorijoje tolygiai paskirsčius budinčius greitosios ekipažus, pas kaimo žmones medikai atvyktų kur kas greičiau nei dabar, kai važiuojama iš miesto.
Tiesa, M. Burba pripažįsta, kad tam bus reikalingas rajono valdžios geranoriškumas.
„Rajonas turėtų surasti patalpas budinčioms brigadoms. Jei patalpų nebus, padalinius steigti rajone būtų sudėtinga“, – sako vedėjas.
Šiuo metu mieste veikia penkios, rajone – 3 greitosios medicinos pagalbso brigados. Miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Viliaus Mitkos teigimu, tiek pakaktų, kad keletas būtų iškelta budėti į atokesnes, didesnę gyventojų koncentraciją turinčias rajono vietoves, pavyzdžiui, Ramygalą, Karsakiškį.
Mieste budintys ekipažai, pasak V. Mitkos, aptarnautų ne tik Panevėžio, bet ir priemiesčių, nutolusių iki 10 km, gyventojus.
Direktoriaus teigimu, miesto ir rajono greitoji jau dabar praktiškai dirba kaip viena įstaiga: prireikus rajono greitukės aptarnauja miestą, o šio ekipažai – rajoną.
Per šių metų septynis mėnesius vienos į kitų teritorijas skubėjo 180 kartų.
„Darbo pobūdžiu mes jau seniai nebesame atskiros įstaigos. Ir regioninė dispečerinė viena“, – išlaikyti dvi atskiras stotis nemato prasmės V. Mitka.
Anot jo, ir rajono, ir miesto greitoji šiuo metu yra vienodo lygio – abi dirba pelningai, investuoja į materialines bazes, medicinos įrangos atnaujinimą. „Negaliu sakyti, kad miestas laikosi prasčiau“, – tvirtina V. Mitka. Anot jo, 2014-uosius miesto greitoji baigė su 200 tūkst. litų pelnu.
Viliaus Mitkos nuomone, iš Ligonių kasų už greitosios pagalbos paslaugas gaunamos nemenkos lėšos yra esminė kliūtis, kodėl rajono poliklinika nesuinteresuota miestui perleisti greitosios padalinio.
Akmuo į dispečerinę
Vis dėlto rajono Savivaldybės atstovai įtaria, kad miestas suinteresuotas rajono greitosios medicinos pagalbos sąskaita pagerinti savo greitosios reikalus. Kitų motyvų, kodėl vertėtų sujungti įstaigas, jie nemato.
Svarbiausias rodiklis vertinant greitosios veiklą yra operatyvumas – laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki medicinos pagalbos teikimo pradžios atvykus pas pacientą. Pagal galiojančius normatyvus, gyvybei grėsmingais atvejais kaime šis laikas negali būti ilgesnis nei 20–25 minučių, kitais atvejais greitoji pas sunegalavusius rajono gyventojus gali važiuoti net iki 45 minučių.
Mieste nuo iškvietimo registravimo iki pirmos medicinos pagalbos teikimo, kai yra grėsmė gyvybei, greitoji turėtų suskubti per 10–15 minučių. Kai nėra pavojaus gyvybei, mieste greitoji turėtų atvažiuoti iki pusvalandžio.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis skelbia, kad pernai mieste jos ekipažai iki 15 minučių vyko į 96,3 proc. iškvietimų. Rajone iki 25 minučių važiuota į 90 proc. iškvietimų.
Rajono Savivaldybės poliklinikos direktorė Irena Janušonienė tvirtina, kad tokie greitosios medicinos pagalbos padalinio veiklos rodikliai rodo, kad kaimo žmonės, nors pas juos kartais lekiama keliasdešimt kilometrų, aptarnaujami ne prasčiau nei sunegalavę miestiečiai.
„Mes išlaikome operatyvumo rodiklį ir spėjame aptarnauti savo pacientus“, – tvirtina direktorė.
I. Janušonienė tikina, jog dėl vėlavimų neretai kaltas ne rajono greitosios ekipažas, regioninė dispečerinė, privalanti diferencijuoti iškvietimus į skubius ir paprastus, bet to nedaranti.
„Būna visokių atvejų, kai važiuojame nežinodami, ar pavojus nėra mirtinas“, – akmenį į V. Mitkos darbą meta reorganizacijai prieštaraujanti I. Janušonienė. Ji sako nerandanti argumentų, paaiškinančių tokio sujungimo naudą. Pasak direktorės, rajono greitosios padalinys aprūpintas visa reikalinga įranga, maža to, 2014 metais nupirktas gaivinimo aparatas už 60 tūkst. litų, kokio neturi nė viena kita apskrities greitosios medicinos pagalbos stotis.
Sujungus kilometrų nesumažės
I. Janušonienė įtaria, kad reorganizacija suinteresuotas miestas siekia taip – rajono sąskaita – išspręsti savo problemas.
„Nematau, kad sujungus greitąsias kas pasikeis. Nuo to kilometrų iki Krekenavos nesumažės, – sako ji. – Abejoju, ar jie budinčias brigadas rajone išdėstys, nes lyginant mūsų ir jų darbo sąlygas, aš progreso nematau. O jei nesusiskaičiuoja savo pinigų arba savo darbe klaidas, patys už jas ir turi mokėti, o ne rajoną versti dengti jų nuostolius. Dirbtume nuostolingai, niekam mūsų nereiktų. Visi gudrūs perimti pelningai veikiantį padalinį.“
Anot Rajono Savivaldybės poliklinikos vadovės, kad ir dabar rajonas gelbsti miestą, įrodo iškvietimų statistika. Pavyzdžiui, sausį rajono greitosios ekipažai į iškvietimus mieste skubėjo 21 kartą, o miesto greitoji į rajoną lėkė 14. Vasarį rajono greitosios medikai miestui gelbėjo net 21 kartą, o rajonas miestą – tik 11. Net gegužę rajono greitoji į iškvietimus mieste važiavo 16 kartų, o miesto į rajoną – vos 6.
„Tai akivaizdžiai rodo, kad rajono greitoji dalį darbo nuima nuo miesto ir iš savo lėšų dengia jų sąnaudas“, – teigė I. Janušonienė.
Rajono Taryba dėl greitųjų sujungimo spręs rugsėjo pabaigoje. Meras Povilas Žagunis neslepia šią idėją vertinantis skeptiškai. „Nerandu nė vieno motyvo, kas pagerėtų sujungus miesto ir rajono greitąsias. Jei rajono vietovėse būtų įsteigtos budinčios brigados, iš ties tai būtų neginčijamas argumentas. Bet man atrodo tai nerealu. Nežinau, kaip miestas tada suktųsi su savo keliomis brigadomis“, – abejoja P. Žagunis.
Irena Janušonienė įtaria, kad greitosios medicinos pagalbos stočių reorganizacija suinteresuotas miestas taip siekia išspręsti savo problemas rajono sąskaita. A. Repšio nuotr.
Argumentas – sprūstantys milijonai
Rajono Savivaldybės poliklinikai greitosios medicinos pagalbos padalinio išlaikymas nereikalauja papildomų administracinių kaštų – greitoji įsikūrusi poliklinikos patalpose, ji neturi nei atskiros administracijos, nei buhalterijos. Tačiau greitosios padalinys poliklinikos biudžetą per metus papildo apie 1,741 mln. litų. Tiek už suteikiamas greitosios pagalbos paslaugas poliklinikai 2014-aisiais sumokėjo Ligonių kasos ir tai sudarė maždaug septintadalį iš Ligonių kasų įstaigos gautų lėšų.
V. Mitkos nuomone, būtent gaunamos nemenkos lėšos yra esminė kliūtis, kodėl rajonas nesuinteresuotas miestui perleisti greitosios padalinio.
„Greitosios medicinos pagalbos paslaugos, lyginant su kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tikrai nėra prastai apmokamos. Rajono poliklinikai greitosios paslaugos neša pelną, todėl ir nenorima atiduoti pelningo skyriaus“, – spėja V. Mitka.
Miesto greitosios medicinos pagalbos stotis pernai iš Ligonių kasų gavo 4,7 mln. litų, iš jų 458 tūkst. skirta regioninės dispečerinės paslaugoms apmokėti.
Tai, kad rajono greitajai tenka dažniau skubėti į pagalbą mieste, V. Mitkos, negali būti argumentas apkaltinti miesto greitosios stoties. Anot jo, logiška, kad mieste esant didesnei gyventojų koncentracijai virusinės ligos ir epidemijos sklinda sparčiau ir medikų pagalbos prisireikia kur kas dažniau nei retai išsidėsčiusiuose kaimuose.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
