Senjorai nepaiso medikų patarimų per karščius ypač saugoti sveikatą. Jie į ligoninę vežami iš sodų, daržų, turgaus ir kitų viešųjų vietų.
Gyventojai su užuojauta žvelgia į gatvėse ir keliuose kepinant saulei triūsiančius kelininkus. J. Markevičiaus nuotr.
Atgaivina ir paleidžia
Po atviru dangumi dirbantys statybininkai daro pertraukas, kelininkai tepasi apsauginiais kremais ir ieško pavėsio poilsiui, o vyresnio amžiaus 70–80 metų gyventojai įdienojus tvyrant didžiausiems karščiams triūsia daržuose, vaikštinėja po miestą ir turgų, kol atsiduria ligoninėje.
Pastarosiomis dienomis į Respublikinę Panevėžio ligoninę iš miesto viešųjų vietų, sodininkų bendrijų atvežama daug karščio pakirstų vyresnių gyventojų. Medikai stebisi, kad senjorai, rizikuodami savo sveikata ir gyvybe, ignoruoja raginimus saugotis, kurių paiso už juos jaunesni ir sveikesni žmonės.
Ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė sako, kad saulėje perkaitusiems pensininkams smarkiai nukrenta ar pakyla kraujospūdis, svaigsta galva, jie nualpsta. Suteikus pagalbą – suleidus vaistų, pastačius lašines, po kurio laiko jie atsigauna ir išleidžiami namo. Pasak gydytojos, dažnas prisipažįsta gėręs nedaug vandens. Vadinamieji krituoliai aiškina nenumanę, kad karštis gali juos įveikti – jie nejuto, kad jis būtų nepakeliamas.
„Iš tiesų žmogus gali nejausti didelio karščio, bet oro temperatūrai esant 30 ir daugiau laipsnių, o ant saulės ir gerokai daugiau, poveikis kraujagyslėms yra toks pat, kaip suomiškoje saunoje. Tikriausiai retas senjoras ryžtųsi joje kaitintis, tačiau saulė jiems neatrodo tokia pavojinga“, – kalbėjo gydytoja.
Atsargesni būna lėtinėmis širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis sergantys žmonės, tačiau ir tarp jų pasitaiko neįvertinančių aukštos temperatūros pavojų.
Medikai visiems gyventojams pataria vengti ilgai būti saulėje, jei tik yra tokia galimybė, vartoti pakankamai vandens, dėvėti galvos apdangalus ir rengtis natūralių medžiagų, orui laidžiais drabužiais.
Beje, silpnesnės sveikatos žmonėms miškas per kaitrą nėra pati tinkamiausia vieta slėptis nuo karščių, grybauti ar uogauti. Tvankus oras, fizinis krūvis vaikštant gali išprovokuoti nepageidaujamas organizmo reakcijas.
Saulės atokaitoje mėgsta pasikaitinti gyvatės. Vasaros pradžioje į ligoninę buvo atvežta moteris iš Anykščių rajono, kuriai įkando angis.
Traumatologai ir chirurgai vasarą darbuojasi iš peties. Pasak J. Vokietienės, šiuo metų laiku įvairių traumų patiriama ne mažiau kaip žiemą. Žmonės susižaloja griūdami nuo dviračio, motociklo, dirbdami įvairius buities darbus, pramogaudami gamtoje, vaikai – žaisdami lauke.
Kelininkai įpratę prie ekstremalių sąlygų
Gyventojai mieste ir rajone su užuojauta žiūri į gatvėse ir keliuose dirbančius kelių darbininkus. Bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovės ryšiams su visuomene Rasos Čepienės teigimu, nėra tokios vasaros, jog kelininkams netektų kurį laiką dirbti karštyje, tad jie prie tokių sąlygų yra įpratę. Bendrovė savo ruožtu aprūpina juos apsauginiais kremais nuo saulės, vandeniu, šaltkrepšiais tarnybiniuose automobiliuose, leidžia dažniau daryti pertraukas ir pailsėti.
R. Čepienė patikino, kad darbininkų vasariniai darbo drabužiai yra laidūs orui, o darbo batai ne tik apsaugo nuo smūgių, bet ir nuo karščio.
Pasak bendrovės atstovės, jeigu leidžia technologiniai procesai, tam tikri darbai atidedami vakarui ar ankstyvam rytui. Pavyzdžiui, šią savaitę Projektuotojų gatvėje kelininkai asfaltą pradėjo lieti po 18 valandos.
Rekonstrukcijos darbai tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“, nuo Šilaičių kapinių, magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai atkarpoje, vyksta visu pajėgumu.
Kelininkai atostogauja šaltuoju metų laiku. R. Čepienės teigimu, vasarą bendrovė suteikia vadinamuosius ilguosius savaitgalius, kad darbuotojai galėtų bent trumpai pailsėti su šeimomis.
„Kelininkams, kaip ir ūkininkams, nėra gerų orų. Mums blogai ir karštis, ir šaltis, ir lietus“, – kalbėjo ji.
Statybininkai daro pertraukas
Panevėžio statybos tresto (PST) darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas Vilmantas Fijalkauskas sakė, kad statybininkams per karštį sunku, bet ne taip kaip kelininkams. Mat statybininkai dirba objektuose, kur lengviau rasti pavėsį.
Per karščius bendrovė pakoregavo statybininkų darbo laiką – objektuose, kur leidžia galimybės, jie darbą pradeda anksčiau, įdienojus daro kelių valandų pertrauką, o vakarop vėl grįžta į darbo vietas. Be to, kas 1,5 val. daro 20 minučių pertraukėles. Darbdavys aprūpina geriamuoju vandeniu. V. Fijalkauskas apgailestauja, kad įmonė kol kas negali aprūpinti statybininkų itin kokybiškais vasariniais darbo drabužiais, nes šie labai brangūs.
Kartais žmonėms blogiau nei gyvuliams
Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidas Pauliukas sakė, kad kiekvieną vasarą stojus karščiams jie sulaukia skundų iš darbuotojų, kad jiems tenka dirbti labai tvankiose, prastai vėdinamose patalpose. Tokių skundų sulaukiama iš mieste esančio stiklo fabriko, mieste ir rajone veikiančių baldų įmonių, mažesnių parduotuvių darbuotojų. Skundžiasi ir mažesnių statybos bendrovių darbininkai.
V. Pauliukas mano, kad ši vasara šiuo atžvilgiu taip pat bus ne išimtis, jei tik aukšta temperatūra išsilaikys ilgiau. Gavę skundą inspektoriai vyksta į įmonę ir paragina darbdavius darbuotojams sudaryti geresnes sąlygas. Pavaduotojas neneigia, kad tai nėra labai veiksminga priemonė.
Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos specialistai per karščius važiuoja į laukus pažiūrėti, kaip žemės ūkio bendrovės, ūkininkai prižiūri gyvulius. Pasak vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Laimos Šomkienės, kol kas specialistai jiems priekaištų neturi, taip pat negauta skundų iš gyventojų dėl netinkamos gyvūnų priežiūros.
Sinoptikai gana aukštą temperatūrą prognozuoja ir ateinančią savaitę. Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka prognozuoja, kad iškvietimų skaičius gali smarkiai išaugti.
„Visada taip būna kiek ilgiau užsitęsus karščiams“, – sakė jis.
Prekybos centrai džiaugiasi išaugusia vaisvandenių, mineralinio vandens, ledų, pieno produktų, šaltkrepšių, ventiliatorių paklausa.
Kaip elgtis per karščius
- Panevėžio visuomenės sveikatos centras informuoja, kad kaitra yra laikoma ekstremalia, kai maksimali oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C ir trunka 3 ir daugiau dienų.
- Medikai primena, kad kaitra veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.
- Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.).
- Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiamas karščio žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą.
- Didžiausią riziką susirgti veikiami karščio turi kūdikiai ir vaikai iki ketverių metų; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; turintieji antsvorio; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami; žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis.
- Veikiant karščiui ir saulei galimi saulės nudegimai, perkaitimas, šilumos (saulės) smūgis bei mėšlungis.
- Esant kaitrai rekomenduojama tinkamai apsirengti, lengvais, laisvais, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamiršti skrybėlės ar kito galvos apdangalo bei akinių nuo saulės.
- Būtina gerti daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2–4 stiklines geriamojo vandens per valandą.
- Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo.
- Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes neteksite dar daugiau skysčių. Dienos maisto racioną reikėtų papildyti prarastais mineralais ir druska geriant mineralinį vandenį ar sultis.
- Svarbu žinoti, kad maistas, kuriame gausu baltymų (pvz., mėsa) didina organizmo šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą, todėl karštomis dienomis reikėtų valgyti daugiau daržovių ir vaisių.
- Negalima palikti vienų mažamečių vaikų, senyvų ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje, netgi tuomet, jei atidaryti langai. Valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis.
Inga SMALSKIENĖ
