Nutilus korupcijos skandalams Panevėžio miškų urėdijoje, aistros užvirė dėl mažiau nei prieš metus paskirto naujo urėdo Valdo Kaubrės savitų vadovavimo metodų ir jau galbūt pridarytų finansinių nuostolių.
Kadaise buvusi tarp lyderiaujančių, viena didžiausių šalyje Panevėžio urėdija dabar pagal medienos tūrį, iškertamą plynais kirtimais iš 1 ha, iš 42 urėdijų tėra prasčiausiųjų trejetuke. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Įžvelgia vilkinimą
Panevėžio miškininkai, apkaltinę urėdą bandant neteisėtais būdais atsikratyti neįtinkančio pavaldinio, peticijomis užvertė visas įmanomas institucijas – Seimą, Aplinkos ministeriją, Generalinę miškų urėdiją ir net Miškininkų sąjungą. Tik nuo spalio urėdijai vadovaujantis V. Kaubrė aiškina bandantis nuo 2013-ųjų padrikai dirbusioje urėdijoje įvesti tvarką.
Nedarbingumo pažymėjimą šiuo metu turintis Panevėžio urėdijoje antras žmogus po urėdo, vyriausiasis miškininkas 53-ejų Gintaras Raškauskas laukia Generalinės miškų urėdijos (GMU) išvadų dėl savo surašyto skundo. Miškininkui jos gali būti lemtingos.
G. Raškauskas tvirtina jau kurį laiką jaučiantis urėdo spaudimą ir netgi prie keturių akių sulaukęs pasiūlymo gražiuoju išeiti iš darbo. Miškininkystei dvidešimt metų atidavęs G. Raškauskas abejoja, ar jo dienos urėdijoje dar nesuskaičiuotos.
Į Aplinkos ministeriją ir Generalinę miškų urėdiją G. Raškauskas sako kreipęsis nebeapsikentęs vadovo vilkinamų darbų, ne tik jam, bet ir kitiems pavaldiniams daromo spaudimo.
„Dar nuo rudens iškirsta mediena iki pat vasaros nebuvo ištraukta. Miške gulinčios medienos kokybė prastėja. Į raginimus tuos darbus būtinai organizuoti urėdas labai jautriai reagavo. Gal aš ir nesu labai nuolankus, gal retkarčiais ir griežčiau pasisakau, gal urėdui tas nepatiko. Negaliu sakyti, kad matau jo aplaidumą, greičiau – per lėtas apsukas darbe. Panevėžio urėdija viena didžiausių. Nuo urėdo D. Lukoševičiaus laikų nebuvo „palauk“. Visą laiką darbas darbą vijo. O šitam vadovui atėjus viskas apmirė“, – stebisi nemenką patirtį turintis urėdui neparankus miškininkas.
Pasiūlymas be liudininkų
G. Raškauskas teigia maždaug prieš mėnesį sulaukęs viršininko pasiūlymo išeiti iš darbo. Miškininkas tvirtina aiškių argumentų, kodėl 18-iolika metų išdirbęs urėdijoje, tikęs ankstesniems trims vadovams, staiga tapo nebepageidaujamas, iš V. Kaubrės neišgirdo.
G. Raškauskas svarsto, kad galbūt naujasis vadovas senbuvius numatęs pakeisti savais žmonėmis.
„Paprasčiausiai pasakė, kad mes tikriausiai kartu dirbti negalėsime, paprašė išeiti iš darbo savo noru. Pasakiau, kad nebent galime tartis dėl šalių susitarimo“, – apie be liudininkų vykusį pokalbį „Sekundei“ pasakojo G. Raškauskas.
Jis svarsto, kad turbūt būtų urėdui pasitraukęs iš kelio, jei už ilgametį darbą jam būtų atlyginta įstatymo numatytomis šešiomis išeitinėmis kompensacijomis.
G. Raškauskas liko, bet pripažįsta, jog kiekviena diena darbe jam tapo savotišku iššūkiu.
„Prasidėjo spaudimas, reikalavimai pasiaiškinti už būtus ir nebūtus dalykus. Dabar ir rašinėju tuos pasiaiškinimus“, – apie santykius su vadovu pasakoja miškininkas.
Per kiek daugiau nei mėnesį G. Raškauskas jau spėjo parašyti tris pasiaiškinimus ir gauti nuobaudą už tarnybinio transporto naudojimą ne darbo reikalais per pietų pertrauką.
Miškininkas mano esąs nubaustas visiškai beprasmiškai.
„Vežiojau auditą dariusią komisiją po objektus. Įdomiausia, kad vežiojau ne pats susigalvojęs, o paties urėdo nurodymu. Per tiek metų taip kvailai spaudžiamas niekada nebuvau. Visada reikalai buvo sprendžiami tiesiai šviesiai kalbantis. Kiek dirbu urėdijoje, tokio ciniško elgesio neteko sutikti“, – netylėti ryžosi G. Raškauskas.
Sulaukė kolegų palaikymo
Miškininkas svarsto, kad urėdas turbūt seniai buvo numatęs jį patraukti. Dar pavasarį pats vadovas kreipėsi į Generalinę miškų urėdiją prašydamas išsiaiškinti Panevėžio miškų sanitarinę būklę, už ką atsakingas G. Raškauskas.
Tam ištirti į Panevėžį buvo atsiųsta Generalinės miškų urėdijos sudaryta komisija, dar trys tokios komisijos buvo sudarytos vietoje. Tačiau į Panevėžį atvykę GMU tikrintojai su vyriausiuoju miškininku net nesusitiko.
„Jokių komisijos išvadų negavau, tik reikalavimą pasiaiškinti dėl sanitarinės būklės. Ką galiu paaiškinti nežinodamas, ką jie tyrė ir ko ieškojo? Paaiškinau, kad, mano manymu, ten viskas gerai. Kaip specialistas savo visas jėgas dėjau sutvarkyti vėjavartoms ir užtikrinti sanitarinei miškų būklei“, – pasakoja G. Raškauskas.
Miškininkas ir pats jau svarstė trauktis naujajam urėdui iš kelio, tačiau jo ketinimams išeiti iš darbo užprotestavo kolegos, įžvelgiantys, kad ties vyriausiuoju miškininku vadovas nesustos. Mat atėjus V. Kaubrei nuobaudos pasipylė kaip iš gausybės rago.
„Praktiškai visas kolektyvas papeikimais ir pastabomis apdalytas, kiek dirbu, neatsimenu, kad visi būtų taip blogai dirbę. Galiu tik daryti prielaidą, kad jis nori savo komandą, savus žmones susistatyti“, – urėdo metodai stebina G. Raškauską.
Dvylika Panevėžio miškininkų, iš jų keturi girininkai, kiti – dirbantieji urėdijoje surašė peticiją Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai, Seimui ir Miškininkų sąjungai dėl urėdo bandymų susidoroti su vyriausiuoju miškininku.
G. Raškauskas sako, jog toks palaikymas jam netikėtas. Panevėžio miškų urėdijoje turbūt dar nėra buvę, kad miškininkai taip vieningai stotų kolegos pusėn nebijodami užsitraukti vadovybės nemalonę.
Urėdijoje rado chaosą
Mažiau nei prieš metus konkursą laimėjęs ir į Panevėžio miškų urėdiją paskirtas V. Kaubrė skaičiuoja per tą laiką jau spėjęs darbuotojams skirti 8-ias nuobaudas, iš jų 6-ios dėl tarnybinio transporto naudojimo tvarkos pažeidimų.
„Jokių gąsdinimų nėra, tik profesionalus darbus. Ar teisinga valstybės suteiktu tarnybiniu transportu važiuoti papietauti?“ – motyvuoja V. Kaubrė.
Jis tvirtina nereikalaujantis pasibaigus darbo laikui stabdyti mašinos kelio vidury, tačiau, pasak vadovo, visos išvykos ne darbo metu turi būti pažymėtos žurnale. V. Kaubrę stebina, kad net tokio reikalavimo urėdijos darbuotojams laikytis sunku.
Urėdas taip pat laukia tiesioginių savo vadovų GMU išvadų, ar, kaip tvirtina G. Raškauskas, iš tiesų užvilkinęs sutvarkyti iškirstą medieną ir urėdija dėl to patyrusi nuostolių.
Urėdas tikina, jog vyriausiojo miškininko raštas GMU jį labai nustebinęs.
Mažiau nei prieš metus konkursą laimėjęs ir į Panevėžio miškų urėdiją paskirtas V. Kaubrė skaičiuoja per tą laiką jau spėjęs darbuotojams skirti 8-ias nuobaudas.
„Tikrai iš šito žmogaus nebuvau sulaukęs jokio pasiūlymo dėl medienos sutvarkymo“, – tvirtina V. Kaubrė.
Jis neneigia, kad šįmet iškirsti medžiai per ilgai miške užsigulėjo, tačiau tikina taip nutikus dėl miško darbams netinkamos žiemos – nebuvus įšalo kirtavietėms valyti buvo per šlapia.
Urėdas stebisi esąs kaltinamas neveiklumu. Mat, anot jo, atėjęs vadovauti urėdijai radęs nemažai netvarkos. Esą nei G. Raškauskas, nei vyriausiasis inžinierius, prieš tai laikinai ėjęs urėdo pareigas Vaclovas Šiušis, net prašomi jam nepateikė informacijos apie tikrąją urėdijos miškų padėtį. Ir tik laikui bėgant iš gyventojų ir medžiotojų sulaukęs pretenzijų, kad Panevėžio krašto miškuose pilna dar nuo 2013-ųjų nesutvarkytų vėjavartų. Suskaičiuota net 16 tūkst. kub. m nesutvarkytos medienos Krekenavos, Raguvos, Anciškių urėdijose.
Pasak V. Kaubrės, per porą metų pūvanti mediena prarado kokybę ir urėdija dabar patiria didžiulius nuostolius.
„Už kubinį metrą beržinių rąstų buvo galima gauti apie 270 litų, dabar – 50 Lt, nes ji betinkama tik plokščių gamybai. Ir drebulės plokščių medienos kaina 2013-aisiais buvo gerokai aukštesnė nei dabartinė 15 Eur. Mes tikrai matome, kad urėdija patyrė nuostolių. O vyriausiasis miškininkas man tvirtino, kad senos vėjavartos sutvarkytos“, – aplaidumą mato urėdas.
Pritaiko įgytą patirtį
Nors V. Kaubrė neslepia turintis G. Raškauskui pretenzijų dėl jo darbo, tačiau neigia siūlęs palikti darbovietę. Urėdas tikina, kad tarp jųdviejų tokio pokalbio nebuvę.
Kodėl miškininkas sulaukė kolektyvo palaikymo, urėdas nesiima spręsti. Jis sako tikintis, kad šią savaitę įmonės pasitarime vidiniai nesutarimai nurims.
„Turiu daug patirties privačiame sektoriuje, esu dirbęs skandinavų įmonėse, kur vadovavimo metodika paremta ne gąsdinimu, o bendravimu ir tarpusavio aiškinimusi.
Ne kartą darbuotojams sakiau: teikite man visą informaciją, taip pasidalysite atsakomybę“, – tikina V. Kaubrė.
Prieš laimėdamas konkursą Panevėžio urėdo vietai užimti, V. Kaubrė vadovavo medienos perdirbimu besiverčiančios švedų kompanijos „Domsjo Fabriker“ antrinei įmonei „Domše Lietuva“. Ši bendrovė superka iš Lietuvos valstybinių ir privačių miško savininkų žaliavinę medieną, kuri tiekiama perdirbti į Švediją.
V. Kaubrė neslepia ateidamas į Panevėžį ne tik pažinojęs, bet ir bendravęs su buvusiu urėdu, po korupcijos skandalų iš darbo savo noru pasitraukusiu Daugirdu Lukoševičiumi.
„Mano ankstesnės pareigos reikalavo bendrauti su visais 42-iem Lietuvos urėdais, taip pat ir D. Lukoševičiumi“, – teigia V. Kaubrė.
Spaudimo nesiaiškins
GMU aiškinasi, ar Panevėžio urėdijai dėl aplaidumo padaryti finansinių nuostolių ir kam dėl to tenka atsakomybė.
Tačiau generalinio urėdo vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius teigia nematantis būdų išsiaiškinti, ar, kaip teigia 12-a peticijos autorių, urėdas neteisėtai darė spaudimą G. Raškauskui išeiti iš darbo.
„Kai vienas tvirtina, kad jam buvo siūloma atsistatydinti iš darbo, kitas – kad to nesiūlė, o galimas pokalbis vyko prie keturių akių, kuo tikėti? Nėra jokio būdo nustatyti tiesos“, – pripažino A. Vancevičius.
GMU atstovas leidžia suprasti, kad naujojo Panevėžio miškininkų vadovo nenusiteikę bausti.
„Trejus metus urėdijai vadovavo laikinas urėdas. Atėjus kitam iš šalies kolektyvas turėtų jo iniciatyvas palaikyti. Bet galbūt ten yra įsisenėjusių bėdų, kurios, matyt, leidžia kolektyvui savaip traktuoti naujo urėdo veiksmus. Kadangi dabar mūsų valstybiniuose miškuose patys urėdai parodė būdus, kaip dera atsišaukimais veikti valdžią, tai nereikia stebėtis, kad dabar tą patį daro ir jų pavaldiniai“, – pareiškė A. Vancevičius.
Aplinkos ministerija į Panevėžio miškų urėdijos reikalus nesikiša. Skundą ministerija persiuntė Generalinei miškų urėdijai. Ministerija motyvuoja, jog tai, kas vyksta Panevėžyje, imsis aiškintis tik tuomet, jei GMU išvados bus apskųstos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
