Supimasis, šokinėjimas ant batuto ar popietė su riedučiais važinėjant parke dažnam suaugusiajam asocijuojasi su vaikiškais žaidimais ir nerūpestinga vaikyste. Ar tikrai šie užsiėmimai nedera suaugusiam žmogui?
Sparnuotosios sūpynės
Ar kada pagalvojote, kad, rodos, vaikiškas užsiėmimas supimasis ant sūpuoklių gali būti raktas į sveikesnį gyvenimą?
Vaikui patinka suptis. Šis pojūtis jam pažįstamas nuo kūdikystės, kai mama sūpuodavo lovelę ar vežimėlį, kad greičiau nurimtų ir užmigtų. Svaigulio jausmas mažyliui siejasi su malonumu, tad ūgtelėjęs mielai ropščiasi į sūpynes ir reikalauja supti dar ir dar. Tačiau suptis mėgsta ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, šitaip darantys didžiulę paslaugą savo organizmui.
Supimasis ne tik malonumas, bet ir nauda sveikatai. Supantis lavinamas pusiausvyros aparatas, aktyvinama galvos smegenų veikla, gerinama judesių koordinacija, skatinama medžiagų apykaita, stiprinamos kraujagyslės. Supdamasis žmogus nusiramina, atsipalaiduoja.
Supimasis teigiamai veikia parasimpatinę nervų sistemą. Tokia veikla ramina nervus ir padeda sumažinti skausmus. Maži vaikai arba žmonės, sergantys autizmu, norėdami įveikti stresą, nesąmoningai linguoja. Tokie judesiai skatina endorfinų, laimės hormonų, išsiskyrimą. Supimasis gali padėti nuo nerimo ir depresijos. JAV Ročesterio universitete dvejų metų tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad pasikartojantys judesiai supantis padeda palengvinti depresijos ir nerimo simptomus, gerina pusiausvyrą ir sumažina vaistų nuo skausmo poreikį. 30 proc. nerimo sutrikimų ir depresijos simptomų galima nuslopinti vien tik supantis.
Supimasis gali turėti naudos ir lengvinat silpnaprotystės (demencijos) simptomus. 11 iš 25 amerikiečių tyrimo dalyvių nuo 72 iki 95 metų, kurie suposi vidutiniškai 100 minučių per dieną, jautė mažesnį nerimą, įtampą ir depresiją maždaug trimis kartais. Kai kuriems pacientams prireikė sumažinti vaistų dozę. Be to, tie, kurie dažnai ir daug suposi, pastebėjo, kad pagerėjo pusiausvyra ir koordinacija, vestibiulinis aparatas.
Supantis intensyviai dirba rankų, plaštakų ir šlaunų raumenys, tai yra lyg lengva mankšta, lavinanti kelių sąnarių lankstumą. Galima drąsiai teigti, kad supimasis daro teigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.
Vis dėlto yra tokių, kuriems sūpuoklės asocijuojasi su ne pačiais maloniausiais jausmais. Supantis žmogų gali pykinti, svaigti galva. Tai vyksta dėl to, kad pusiausvyros aparatas neįprastai arba stipriai jaudinamas. Jei šis aparatas jautresnis, sutrinka regos ir receptorių plaukelių refleksai puslankiniuose kanaluose, todėl pradeda pykinti, svaigti galva, kristi kraujospūdis. Žmogus pabąla, prakaituoja, kartais vemia.
Aukštyn žemyn!
Ant batuto šokinėti gali ne tik pramuštgalviai vaikai, bet ir suaugusieji. Tokį aktyvų laisvalaikio būdą renkasi vis daugiau suaugusių žmonių. Juk taip smagu bent trumpam sustabdyti jaunystę ir grįžti į nerūpestingą vaikystę.
Šokinėjimas ant batuto yra bene geriausias sportavimo būdas, teikiantis didžiulę naudą sveikatai.
Tereikia tik atsistoti ant batuto ir bent truputį pajudėti. Žinoma, geriau pašokinėti aukščiau, tada sportavimas bus efektyvesnis ir jūs gausite daugiau naudos. Šokinėjant organizmas patiria sunkio jėgą (G-forces). Nepakėlus kojų nuo batuto, patiriama apie 1,5 tokios jėgos. Vos pašokus nuo paviršiaus patiriama apie 2 G-forces jėgos.
Šokinėjant dirba beveik visi kūno raumenys, taip pat yra apkraunami kaulai, dėl to jie tampa stipresni. Vienbalsiai teigiama, kad batutas – viena geriausių kaulų stiprinimo priemonių. Beje, būta atvejų, kai šokinėjant ant batuto buvo išgydyta ar bent jau palengvinti osteoporozės (kaulų išretėjimo) simptomai. Batutas sumažina krūvį sąnariams, teigiama, kad sąnariai gauna tik 1/8 krūvio.
Šokinėjimas ant batuto pagerina limfos cirkuliaciją. Nepriekaištinga limfos cirkuliacija svarbi geros sveikatos dalis. Limfinė sistema, paraleli kraujotakos sistemai, kažkiek panaši į veninę kraujotaką. Limfos gyslos, kaip ir venos, neturi pompos ir ją stumia raumenys. Todėl itin svarbu nuolat judėti, kad limfa neužsistovėtų. Limfos yra 3 kartus daugiau nei kraujo (apie 14 l, kai kraujo tik apie 5 l). Limfinė sistema tarsi kanalizacija žmogaus organizme. Su limfa ląstelės pašalina atliekas, medžiagų apykaitos produktus, šie po to filtruojami, neutralizuojami ir pašalinami. Išvalytas limfos skystis grąžinamas į kraujotaką per subklavinę veną. Patekusi į kraujo sistemą limfa vadinama plazma, bet faktiškai tai tas pats skystis. Galite įsivaizduoti, kas atsitinka, jei ši kanalizacija veikia prastai ar net yra užsikimšusi – atliekos pradeda kauptis ir lįsti, tarkim, pro odą. Prasideda odos infekcija ir kitos nemalonios ligos.
Prasta limfinė cirkuliacija siejama su daugeliu ligų, tarp jų vėžiu, kepenų ligomis, odos problemomis, nusilpusiu imunitetu.
Šokinėjimas ant batuto stiprina raumenis ir pagerina koordinaciją. Šokinėjant išplečiami plaučiai, o tai labai gerai veikia sergančiuosius astma ir kitomis plaučių ligomis.
Tyrimai rodo, kad šokinėjimas pagerina deguonies pasisavinimą. Šokinėjimas ant batuto padeda greičiau atgauti jėgas po didelių fizinių krūvių, pašalinti laktinę rūgštį, sukeliančią raumenų skausmus ir nuovargį.
Riedučiais į geresnę sveikatą
Važinėjimas riedučiais prilygsta intensyviai aerobikos treniruotei. Sportas su riedučiais treniruoja, stiprina kūną, ypač apatinę kūno dalį (šlaunis, klubus, sėdmenis ir blauzdas). Reguliariai riedant riedučiais sutvirtėja kūnas, pagerėja laikysena, kūnas tampa lankstesnis.
Važinėjimas riedučiais gerina širdies ir kvėpavimo sistemos veiklą, didina ištvermę, gerina koordinaciją, teikia energijos ir slopina įtampą.
Sportas ant riedučių – tinkama priemonė tiems, kurie nori numesti svorio. 25 minutes riedant riedučiais tris kartus per savaitę galima sudeginti iki 750 papildomų kalorijų. Be to, šis sportas tinkamas tiems, kurie ilgą laiką nesportavo, nes gali pasirinkti tokį greitį, koks jiems priimtinas, ir palaipsniui jį didinti.
Apie lanko sukimą
Manote, kad lanką sukti gali tik mažos mergaitės, besivaržančios kieme, kuri ilgiau jį išlaikys nenukritusį ant žemės? Tikrai esate neteisūs.
Lanko sukimas – vienas malonumas, ir ne tik dėl to, kad primena vaikystės žaidimus. Šis užsiėmimas iš tiesų pakels nuotaiką ir padidins pasitikėjimą savimi. Be to, pamatysite, kaip gražėja jūsų kūno linijos.
Šis užsiėmimas didina kūno lankstumą. Stuburas nėra labai lankstus, tad sukant lanką jis išjudinamas. Jeigu vargina nugaros skausmai, išbandykite lanką derindami su kitais pratimais. Žinoma, reikėtų pasitarti su savo gydytoju.
Sukant lanką dirba daugybė kūno raumenų: klubai, liemuo, kojos – jie visą laiką juda. Kadangi laikote pusiausvyrą, kad lankas nenukristų, kiti kūno raumenys taip pat būna įtempti. Lanką sukti galite ir ant rankų, ir ties keliais, taip treniruosite kitus raumenis.
Judant kūnui, suaktyvėja kraujotaka. Tai derėtų prisiminti žmonėms, kenčiantiems nuo aukšto kraujo spaudimo. Užsiimant šia aktyvia veikla treniruojamas ir širdies raumuo, taigi padidėja tikimybė išvengti širdies smūgio ar kitų priepuolių,
Sukant lanką treniruojamas vestibiulinis aparatas. Tie, kuriuos gamta nuskriaudė, sukdami lanką turi puikią galimybę pagerinti šio aparato darbą. Kosmonautų lygio nepasieksite, tačiau jei uoliai treniruositės – situacija tikrai pagerės.
Kai jūsų stresas pakyla tiek, kad, rodos, tuoj tuoj sprogsite, griebkite į rankas lanką. Vos 2 minutes pasukę lanką pasijusite ramesni, išvalysite mintis. Pasirodo, lanko sukimas neutralizuoja streso hormoną taip pat efektyviai, kaip ir bėgimas ristele.
Parengė K. JUŠKAITĖ
