Traukos centras. Nors stovyklos pastatų būklė apgailėtina, jau dvidešimt penkerius metus kasmet į Berčiūnus suvažiuoja ateitininkai iš viso pasaulio.
Berčiūnuose įsikūrusi ateitininkų stovykla jau dvidešimt penkerius metus kiekvieną vasarą sutraukia nemažai vaikų ir jaunuolių ne tik iš Panevėžio krašto, bet ir viso pasaulio.
Paradoksas, tačiau stovyklautojų ir jų tėvų neatbaido nei apsilaupiusiais dažais dar sovietmečiu statyti nameliai, nei šiuolaikinės civilizacijos trūkumas.
Berčiūnų pušynai – viliojantis kąsnelis
Stovyklos vadovai apgailestauja, kad jie negali net pretenduoti į paramą ir atnaujinti senas tradicijas turinčios stovyklos tik todėl, kad niekaip nepavyksta išspręsti žemės nuosavybės klausimų, nors kai kurie privatūs asmenys sugebėjo ne tik ant buvusių stovyklos pastatų pamatų pasistatyti prabangius namus, bet ir juos stebuklingu būdu įteisinti.
Deja, miesto architektai tik gūžčioja pečiais ir kaltina pačius ateitininkus įsivėlus į turto grobstymo aferas.
Stovyklos“ direktoriaus Artūro Stambrausko teigimu, prieš šešerius metus jam perėmus vadovavimą stovyklai, šios būklė buvo apgailėtina. Akis badė ne tik daugybę metų neremontuoti, o kai kurie net avarinės būklės nameliai, kiti statiniai, bet ir paliktos didžiulės skolos, antstolių areštuotos sąskaitos.
„Tvarkytasi labai neūkiškai, tarsi specialiai siekta sužlugdyti stovyklą, kad būtų galima ją vėliau parduoti. Gal dėl to ir valdžia atvirai kalba, kad ateitininkai nori išparceliuoti stovyklą. Taip, neneigsiu, būta nesąžiningų žmonių iš ateitininkų. Šiais žmonėmis buvo per daug pasitikėta ir duota per didelė laisvė, todėl turime tokį rezultatą. Bet visi jų darbai buvo daromi su valdžios žinia“, – „Sekundei“ tvirtino direktorius.
Tačiau net ir visiškai nustekentą stovyklą pavyko atgaivinti: sumokėtos skolos, atsiskaityta su visais kreditoriais ir tiekėjais, šiek tiek patvarkyti stovyklos nameliai. Jau kelerius metus visą šiltąjį sezoną samdomi darbininkai, prižiūrintys nemažą teritoriją, kuria naudojasi ir miesto gyventojai.
Savaitgaliais čia net tiršta būna nuo poilsiauti atvykstančių žmonių, tačiau prispirti gamtinių reikalų jie priversti ieškoti krūmų, o jų paliktą „turtą“ tenka kuopti ateitininkams, mat traukos centru tapusiame Berčiūnų pušyne nėra net viešojo tualeto.
*Visą straipsnį skaitykite šeštadienio dienraštyje
Lina DRANSEIKAITĖ
