Pamestinukai. Į A. Bandzos vaikų globos namus patenka ir visai maži tėvų atsižadėti vaikeliai. U. Mikaliūno nuotr.
Girtaujantys, šeima nesirūpinantys tėvai neretai praranda teisę į savo vaikų globą – tuomet juos auginti įsipareigoja valstybė. Valdiškų namų, kuriuose apgyvendinami tėvų nuskriausti vaikai, šalyje yra ne vieni, taip pat ir Panevėžyje.
Grupinio gyvenimo namai perpildyti
Tačiau pastaruoju metu keliai į tuos namus vaikams uždaryti – siuntimus ten apsigyventi išduodanti institucija jų nebedalija. Mat valstybė įgyvendina institucinės globos pertvarkos planą, pagal kurį numatyta, jog globos namai privalo tuštėti, o vaikai augti šeimose – jeigu ne savo, tai bent giminaičių ar šiaip gerų žmonių.
Siuntimą – leidimą apsigyventi vaikų globos namuose – Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gali išduoti tik išimtiniais atvejais.
Panevėžyje iš tėvų paimtas vaikas laikinai, kol išsispręs tolesnis jo likimas, gali būti apgyvendintas Socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyriuje – grupinio gyvenimo namuose.
Tuose namuose yra keturiolika vietų, tačiau pastaruoju metu čia gyvena po dvidešimt ir daugiau vaikų. Namai perpildyti, vaikai gyvena susispaudę.
Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė teigia, jog situacija darosi grėsminga – gali ateiti diena, kai visai nebeliks vietos iš smurtaujančių tėvų atimtam vaikui priglausti.
Įgyvendinant planą
Anksčiau laikinas prieglobstis buvo suteikiamas dvidešimt vietų turėjusiuose laikinuosiuose vaikų globos namuose, juose pavykdavo sutalpinti ir 25–28 vaikus. Į keturiolika vietų – tiek laikantis visų higienos normų reikalavimų leido įrengti skirtų patalpų dydis – sutalpinti 25–26 vaikus – sunkiai įveikiama užduotis.
Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė teigia, kad Vaikų globos skyriuje vietų šiuo metu nėra.
„Savo jėgomis jos išspręsti mes negalime“, – teigia A. Žygelienė.
Keletas vaikų čia jau rado ne laikiną, bet nuolatinę globą – numatytam laikinos globos laikui pasibaigus, niekur kitur jiems vietos nerasta. Į A. Bandzos vaikų globos namus, valstybės išlaikomą įstaigą, be siuntimų iš sostinės patekti jie negali. Į namų pragarą grąžinti taip pat nevalia, globėjų nerandama, kelių vaikų motinos atlieka bausmę įkalinimo įstaigose ir nė vienam jų giminaičiui tų vaikų nereikia.
O į Vaikų globos skyrių, žiūrėk, vėl beldžiasi pareigūnai, atvežę alkaną, sušalusį ar smurtą patyrusį vaiką. Kur jį priglausti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2014 metų vasario mėnesį patvirtinto Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planą. Aukštai surašyto plano poveikis jau jaučiamas apačioje – ir pirmiausia tų, kurių gerovei jis buvo skirtas. Iš namų paimti vaikai gyvena susispaudę, patirdami nepatogumus ir nerimą – kas jų laukia toliau. Dauguma Socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyriuje dabar gyvenančių vaikų paaugliai, vyriausiam 17 metų.
Ieško po visą šalį
Pertvarkos pasekmes savo darbe jaučia ir miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.
„Mes negalime išspręsi tos problemos. Valstybinė tarnyba siuntimų į vaikų globos namus neduoda motyvuodama pertvarka. Juk veiksmų plane numatyta, kad A. Bandzos vaikų globos namuose turėtų likti šešiasdešimt vaikų, dabar jų ten gyvena daugiau kaip šimtas“, – „Sekundei“ tvirtino miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams tenka susidurti ir su tokia problema – paėmus iš šeimos vaiką, teismas turi priimti sprendimą riboti tėvų valdžią. Tačiau iš girtaujančių, smurtaujančių tėvų namų gelbėdami vaikus darbuotojai teismui turi nurodyti, kur šie gyvens. Kai nė vienas giminaitis nesutinka vaiko priimti, siuntimo į globos namus nėra, o laikinosios globos įstaiga perpildyta, sunku numatyti, kas gali būti toliau.
Vaiko teisių specialistams tenka po visą Lietuvą ieškoti vietų rajonų savivaldybėms priklausančiuose vaikų globos namuose, į kuriuos siuntimo nereikia ir kurie sutinka vaiką iš Panevėžio priimti. Kartais atsiliepia tai Tauragės, tai Švenčionių ar kiti globos namai.
„Bet ar galima savo miesto vaikus išvežioti, išdalyti? Tai pažeidžia ir mūsų darbo principą – dirbti dėl vaiko saugumo ir gerovės. Suprantame ir pritariame valstybės politikai auginti vaiką šeimoje, bet kai pradedame ieškoti šeimos, galinčios priglausti vaiką, kuris jau šiandien neturi kur dėtis, paaiškėja – vieni nenori, kiti negali, treti tik ranka numoja. Priėmėme sprendimą skirti papildomą pašalpą tiems, kas tinkamai pasiruošę taps vaikų globėjais, bet globėjų neatsiranda“, – kalbėjo A. Grainienė.
Vaiko teisių apsaugos skyrius ne kartą beldėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duris, tačiau papildomų siuntimų taip ir negavo.
Klausimas jau pradedamas svarstyti su Savivaldybės vadovais.
„Geriausia išeitis, žinoma, būtų turėti savo savivaldybės vaikų globos namus, anksčiau buvo bandymas siekti, kad A. Bandzos globos namai būtų perimti iš valstybės, bet politikai su tuo nesutiko“, – teigė skyriaus vedėja.
Tik vienas kūdikis
Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 112 be tėvų globos likusių vaikų. Kaip teigia globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė, šiuose namuose numatytos 103 vietos.
A. Bandzos vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė mano, kad vaikų globos namams dar ne metas ištuštėti.
Pastaruoju metu į šiuos namus buvo priimtas tik vienas kūdikis – birželio mėnesį per Antanines gimęs berniukas, kurio motina vos pagimdžiusi atsisakė. Siuntimas į vaikų globos įstaigą jam vis dėlto buvo išrašytas. Šiuo metu vaikas jau gyvena jį priėmusioje šeimoje.
Vyresnio amžiaus vaikų į globos namus jau senokai neatvežta. Bet tai nereiškia, jog globos jiems nereikia. Ilgus metus vaikų globos namuose dirbanti S. Jareckienė nemano, kad vaikų namai, galėtų greitai ištuštėti statant dirbtinius užkardus.
„Pats gyvenimas turėtų parodyti, kada vaikų globos įstaigų jau nebereikės, bet kol kas iki to dar toli“, – sako S. Jareckienė.
Žinoma, permainų procesą būtina skatinti ir planais, ir projektais, bet problemų dar per daug, kad tik šitaip būtų galima jas išspręsti. Situacija negerėja – probleminių šeimų vis dar labai daug. Jose augantys vaikai nėra saugūs. Ir dabar reikia paimti mergaitę iš probleminės šeimos, tačiau vietos jai priglausti nėra.
Per praėjusius metus iš vaikais nesirūpinančių panevėžiečių buvo paimti 53 vaikai – 31 iš jų pasiliko gyventi giminaičių šeimose, 23 apgyvendinti globos įstaigose.
A. Grainienė teigia, kad vaikai paimami tik kraštutiniais atvejais. Su krizės ištikta šeima dirba socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Galutinį sprendimą paimti vaiką iš šeimos priima teismas, įvertinęs visų pusių argumentus, taip pat išsiaiškinęs, ar savivaldybė padarė viską, kad vaikas augtų su tėvais.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
