Triumfas. Bylos nagrinėjimui vadovavusio Vilniaus apygardos teisėjo teigimu, nors V. Matuzas buvo sekamas daugiau nei trejus metus, klausomasi jo pokalbių, tačiau svarių įrodymų, patvirtinančių jį nusižengus įstatymui, per tiek laiko teisėsaugininkai nesurinko.
Visuomenėje milžiniško atgarsio sulaukusi skandalingoji buvusio Seimo nario Vito Matuzo ir lobisto Andriaus Romanovskio byla sprogo kaip didelis spalvotas muilo burbulas.
Teisiamieji triumfuoja
Prieš keletą metų V. Matuzo pėdsakais pradėję sekti teisėsaugos pareigūnai be amo.
Seimo nario priesaikos sulaužymu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kyšininkavimu kaltintas V. Matuzas, kurį prokurorai prašė nuteisti penkeriems metams kalėjimo, išteisintas. Kaltinimų naštą teismas nuo V. Matuzo pečių nuėmė jo sūnaus trisdešimtojo gimtadienio dieną.
Išteisinamąjį teismo nuosprendį vakar išgirdo ir lobistas A. Romanovskis, kaltintas per V. Matuzą užregistravęs Seime sau ir savo klientams naudingus įstatymų projektus.
Sekė beprasmiškai
Bylos nagrinėjimui pirmininkavęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis ją pavadino „įdomia“. Jis pažymėjo, kad V. Matuzas dėl sukčiavimo išteisintas nesant įrodymų, kad tokia veika būtų padaryta. Anot teisėjo, nors V. Matuzas buvo sekamas daugiau nei trejus metus, klausomasi jo pokalbių, tačiau svarių įrodymų per tiek laiko nesurinkta.
Bylą nagrinėjusiai trijų teisėjų kolegijai nepatikimi pasirodė ir pagrindinio bei vienintelio liudytojo, su tyrimą atlikusiais pareigūnais bendradarbiauti sutikusio Edmondo Babensko duoti parodymai. Teismui jis nesugebėjo paaiškinti tikslių galbūt padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, o apklausiamas dažnai painiojosi.
Teismas pripažino, kad visi įstatymų projektai, dėl kurių V. Matuzas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu padėtimi, priimti laikantis privalomų procedūrų – perėjo Seimo įstatymų registravimo kontrolę, įtraukimo į posėdžių darbotvarkę tvarką, balsavimo Seime procedūrą.
Išklausyti nuosprendžio vakar į teismą atvyko abu teisiamieji. Po jo paskelbimo abu tapo telefonu nebepasiekiami.
Jiedu niekada nepripažino prokurorų jiems inkriminuojamos kaltės. Bylą, metusią didžiulį šešėlį V. Matuzo ir A. Romanovskio reputacijai, pastarasis yra palyginęs su Franco Kafkos „Procesu“.
„Na va. Pradžios pabaiga. Nekaltas“, – naujiena su bičiuliais socialiniame tinkle tuoj po teismo posėdžio pasidalijo A. Romanovskis.
Nuosprendis – 80 lapų
Vilniaus apygardos teismas skandalingoje byloje taško nepadėjo. Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas apeliaciniam teismui. Panevėžio apygardos prokuroras Mindaugas Rimkus teigia dar negalintis atsakyti, ar tokia teise pasinaudos.
„Nuosprendis užima 80 lapų. Reikia išsamiai susipažinti su visais juose išdėstytais motyvais ir tada būtų galima teikti galutinį vertinimą – arba atsiras apeliacinis skundas tuo klausimu, arba ne. Teismo posėdyje motyvai buvo išdėstyti labai paviršutiniškai, to tikrai nepakanka, kad būtų galima pakomentuoti situaciją“, – „Sekundei“ teigė M. Rimkus.
Prokuroras susilaikė ir nuo komentarų dėl teisėjo pasisakymų, esą sekant V. Matuzą nieko rimto neužfiksuota.
Nepatikėjo altruistine veikla
„Žemiau nėra kur kristi“, – taip bylai atsidūrus ant teisėjų stalo prie kryžiaus buvo kalamas V. Matuzas, esą savo aferas pridengęs labdaros skraiste.
Prokurorai teismo prašė buvusiam Seimo nariui skirti ne tik piniginę 7532 Eur baudą, bet ir realią laisvės atėmimo bausmę – penkerius metus kalėjimo bei konfiskuoti esą iš nusikalstamos veikos gautas pajamas, tai yra per 16 tūkst. Eur.
Kartu teisiamam A. Romanovskiui prokurorai prašė 28 245 Eur baudos.
Jau 2011-aisiais STT Panevėžio valdyba ir Apygardos prokuratūra manė surinkusi pakankamai medžiagos, esą turinčios įrodyti, kad V. Matuzas ir jo žmona Danutė įsipainioję į nusikalstamas veikas. Iki tol tuomet aktyvaus politiko šeima kurį laiką buvo akylai sekama.
2012-ųjų pavasarį Seimas patenkino prokuroro prašymą ir panaikino V. Matuzo teisinę neliečiamybę.
Vienas ryškiausių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių buvo apkaltintas tuo, jog nuo 2009 metų balandžio iki 2011 metų pabaigos Vilniuje kartu su socialinio projekto „Drąsinkime ateitį“ lyderiu Edmondu Babensku įkūrė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau altruistine veikla tik pridengė stambaus masto aferą. Fondo tikslas – padėti senyvų ir neįgalių žmonių asociacijoms, tačiau prokurorai nepatikėjo, kad parlamentaras fondą steigė kilniais tikslais. Teisėsaugininkai įtarė, jog tuomečiam Seimo nariui jo reikėjo pasipelnyti ir politinei savireklamai.
Prabilo vadovas
Fondui trejetą metų, nuo 2009-ųjų gegužės iki 2011 m. gruodžio, vadovavo E. Babenskas. Įvairiems asmenims ir įmonėms buvo siunčiami prašymai paremti. Nors fondui oficialiai vadovavo E. Babenskas, tačiau prokurorai jį matė kaip V. Matuzo nurodymų vykdytoją.
Prokurorų duomenimis, kai fondas gavo paramą, E. Babenskas, sulaukęs V. Matuzo žodinio nurodymo, per du kartus jam perdavė fondui priklausančias lėšas – apie 16 800 Eur (58 tūkst. Lt).
Paramos rinkėju V. Matuzo fondui prokurorai įvardijo ir A. Romanovskį. Jis esą įtikino vienos bendrovės vadovą fondui pervesti 35 tūkst. Lt. Esą už finansinę paramą A. Romanovskis neteisėtais būdais galėjo daryti įtaką V. Matuzui registruojant Seime teisės aktų projektus, tarp jų – Alkoholio kontrolės įstatymo projektą.
Prokurorai sutinka, kad fondo gautomis lėšomis buvo remiamos įvairios pagyvenusių žmonių bei neįgaliųjų organizacijos Panevėžio bei V. Matuzo gimtojo Radviliškio rajonuose. Tačiau tokią Seimo nario veiklą jie įvertino ne kaip geranorišką rūpinimąsi, bet savireklamą renkant politinius dividendus ir savęs, kaip Seimo nario, protegavimą.
Prieš teismą stojo tik V. Matuzas ir A. Romanovskis. Fondo vadovas E. Babenskas to išvengė sutikęs bendradarbiauti su tyrėjais ir davęs parodymus, vėliau teismo įvertintus kaip labai abejotinus, neįrodančius teisiamųjų kaltės.
Politikos kvapas
V. Matuzo įkurtu labdaros ir paramos fondu teisėsauga susidomėjo dar tuomet, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai vadovavo dabartinis Seimo narys Povilas Urbšys. Šias pareigas jis paliko pačiame tyrimo įkarštyje – 2012-ųjų gegužę. Motyvuojama, kad 15-iolika metų STT Panevėžio valdybai vadovavusiam P. Urbšiui teko trauktis dėl sveikatos. Tų pačių metų spalį buvęs pareigūnas ir teisinę neliečiamybę praradęs korupcija įtariamas Seimo narys susigrūmė politinėje arenoje. Toje pačioje Vakarinėje apygardoje abu kandidatavo Seimo rinkimuose. Pergalę šventė P. Urbšys.
Kitąmet vėl laukia Seimo rinkimai ir, tikėtina, kad abi priešiškos asmenybės surems ietis dar kartą.
„Politinė prostitucija legalizuota“, – taip Vilniaus apygardos teismo sprendimą įvertino P. Urbšys.
Anot jo, išteisinamasis nuosprendis atrišo rankas Seimo nariams steigti fondus, pasinaudojus savo įtaka pritraukti į juos lėšų ir naudoti jas gero politiko įvaizdžiui kurti papirkinėjant rinkėjus ar partinei veiklai finansuoti.
„Tyrimo metu fiksuota, kad nors fondui vadovavo E. Babenskas, tačiau pinigų paskirstymą reguliavo V. Matuzas. Nėra paslaptis, kad A. Romanovskis tarpininkavo verslo grupėms ir Seimo nariams. Ar tik sutapimas, kad kaskart po V. Matuzo balsavimo Seime, palankaus A. Romanovskio ginamiems interesams, fondas lyg tyčia sulaukdavo piniginių įplaukų. Tyrimo metu fiksuota dalies pinigų išgryninimas, o galiausiai pats E. Babenskas sutiko bendradarbiauti ir duoti parodymus“, – aferą, pridengtą labdaros ir paramos vardu, mato P. Urbšys.
Anot jo, teismų sprendimai ne pirmą kartą sukelia dviprasmiškų minčių. Korupcija dar nuo 2011-ųjų įtariamą Radviliškio rajono merą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovą Antaną Čepononį Šiaulių apygardos teismas nušalino nuo pareigų motyvuodamas, kad eidamas mero pareigas įtariamasis gali trukdyti objektyviai ištirti bylą. Tačiau vos po poros savaičių Apeliacinis teismas tokią nutartį panaikino pareiškęs, kad A. Čepononis nuo mero pareigų nušalintas be jokios rimtos priežasties, o tik formaliai.
„Tokie teismų sprendimai toleruoja politikus, esančius įtakingose partijose. Savo laikais priėjimo prie teisėsaugos ieškojo „tulpiniai“. Ar galima atmesti, kad šiais laikais tokių priėjimų neieško baltosios apykaklės? Juolab kad nuo politikų sprendimų labai daug priklauso ir pačių teisėjų galios“, – „Sekundei“ teigė P. Urbšys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
