Potvynis. Lyjant iš Santuokų rūmų antro aukšto į pirmą pro lubas kliokia tikra liūtis. Vanduo žliaugte žliaugia per pakabinamosiose Lubose įrengtą apšvietimą, per sienose esančius elektros jungiklius. Fojė ant grindų vietomis vanduo siekė kone iki kulkšnų. J. Markevičiaus nuotr.
Panevėžio civilinės metrikacijos skyrius lyjant turėtų būti uždarytas, nes pastatas tampa pavojingas gyvybei. Poras tuokiančios Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus specialistės dirba ekstremaliomis sąlygomis ir yra tiesiogiai priklausomos nuo oro sąlygų.
Profesoriaus Kazio Morkūno autoriniu dailės kūriniu – fojė puošiančiu vitražu – ir garsaus tautodailininko Vytauto Ulevičiaus dovanotomis įstabaus grožio medžio skulptūromis garsėjantys Santuokų rūmai skęsta.
Jau beveik mėnuo, kai trūkus lietaus nutekėjimo vamzdžiui vanduo kriokliu pliaupia per pastato vidaus sienas, lubas, slidžius stačius laiptus, elektros instaliaciją.
Savivaldybės vadovai pripažįsta, kad padėtis kritinė, tačiau teisinasi operatyviai atsiųsti meistrų negalintys dėl privalomų viešųjų pirkimų procedūrų.
Dirba ekstremaliomis sąlygomis
„Pas mus važiuodami nepamirškite aulinių ir skėčio“, – įspėjo Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė Fausta Buzūnienė.
Vakar lynojant iš Santuokų rūmų antro aukšto į pirmą pro lubas kliokė tikra liūtis. Vanduo žliaugte žliaugė per pakabinamosiose lubose įrengtą apšvietimą, per sienose esančius elektros jungiklius. Fojė ant grindų vietomis vanduo siekė kone iki kulkšnų.
Antrame aukšte prie masyvių durų į svarbiausią pastato erdvę – ceremonijų salę – išrikiuoti kibirai ir patiestas grindų skuduras vandeniui sugerti nebegelbėjo. Per sieną kriokliu žliaugė vanduo.
Ceremonijų salės durys, paprastai atidaromos tik prieš tuoktuves, atlapotos. Nuo drėgmės išbrinkus parketui jos nebeužsidaro.
Darbo sąlygos. Faustos Buzūnienės teigimu, Civilinės metrikacijos skyriaus specialistės, priverstos braidyti po vandens apsemtus koridorius, rimtai baiminasi dėl savo saugumo.
Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje šitaip kliokia jau trečią savaitę.
„Laimė, kai registruojamos santuokos lyg tyčia orai pasitaikydavo saulėti. Valytoja spėdavo po lietaus balas išvalyti. Neįsivaizduoju, kaip reaguotų atėjusieji tuoktis, pamatę, kad teks bristi per vandenį. Tikrai būtų ekstremalios vestuvės“, – sako F. Buzūnienė.
O darbuotojos, neturėdamos kitos išeities, brenda per balas. Moterys prasitaria koją į vandenį keliančios neramia širdimi.
„Vanduo kliokia per elektros instaliaciją. Bijome nelaimės. Kai trumpiau lyja, grindyse dar lieka vietos praeiti, bet po rimtos liūties nėra kur kojos sausai pastatyti“, – slidžiomis plytelėmis atsargiai brisdama per vandenį kalba F. Buzūnienė.
Dėl skyriaus klientų saugumo darbuotojos užrakino pagrindinį įėjimą. Kad lankytojams nereikėtų žingsniuoti per vandeniu užlietą fojė, žmonės priimami tik per šonines duris.
„Nerizikuojame. O jei kuris klientas paslys ar kokia nelaimė su elektra“, – baiminasi F. Buzūnienė.
Anot jos, registruoti santuokų, mirčių, gimimų ir kitais reikalais į Civilinės metrikacijos skyrių ateinantys panevėžiečiai kol kas tolerantiški. Dar nepasitaikė nė vieno, apšaukusio darbuotojas dėl ekstremalių sąlygų. Pasak F. Buzūnienės, kai kurie, užsukę pas specialistę į kabinetą ir girdėdami fojė teškenimą, paragina uždaryti kažkur viršuje paliktą langą – juk lyja!
Laiptai pradėjo byrėti
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Diana Zacharienė neslepia prieš besituokiančiuosius, sumokančius 20 eurų iškilmingai aplinkai sukurti, jaučianti gėdą. Panevėžio santuokų rūmuose iškilmingumo lieka vis mažiau.
„Lyjant skyriuje dirbame išjungusios šviesas – bijome trumpo jungimosi.
Interesantai pirmame aukšte laukia su skėčiais. Dar gerai, kad nuo drėgmės nenukrito lubos ar tinko gabalas. O kažkada nuo laiptų tinkas buvo atskilęs, laimė, krisdamas klientui ant galvos nepataikė. Tada pakako tik atsiprašyti už išgąstį“, – pasakojo D. Zacharienė.
1989-aisiais statyti Santuokų rūmai rimtesnio remonto nėra matę. 2002-aisiais suremontuoti tik tualetai ir vedėjos kabinetas, keletą kartų tvarkytas stogas.
Vasarą lietaus merkiami Santuokų rūmai darbuotojai ir klientai žiemą grūdinami šalčiu. Šaltuoju sezonu specialistų kabinetuose temperatūra tesiekia 13–15 laipsnių, archyve – vos 9, o antro aukšto, kur tuokiama ir įkurdinta garsaus tautodailininko Vytauto Ulevičiaus Panevėžiui dovanotų įstabių 36 medžio drožinių ekspozicija, patalpos visiškai nešildomos. Kad dvi dešimtis eurų už iškilmingą santuokos ceremoniją sumokantieji duodami priesaiką nekalentų iš šalčio dantimis, darbuotojos salę pašildo kaloriferiu.
2013-aisiais Savivaldybės komisija, įvertinusi pastatą, pripažino, kad jo konstrukcijos turi avarinės būklės požymių.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja D. Zacharienė teigė nebesuskaičiuojanti, kiek per pastaruosius keletą metų prirašiusi raštų Savivaldybės administracijai, perspėdama apie kritinę situaciją.
Pastarąjį kartą liepos pradžioje vedėja Savivaldybės vadovams įteikė ne tik raštą dėl per sienas ir lubas kliokiančio lietaus, bet ir filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matyti iš antro aukšto per laiptus kriokliu tekantis vanduo.
Pasak D. Zacharienės, Santuokų rūmai užtvinsta nebe pirmą kartą, bet tokio masto potvynio dar nėra buvę.
Direktorius nerizikavo
Santuokų rūmuose apsilankiusi už darbų saugą ir elektros ūkį atsakinga Savivaldybės specialistė Irena Sabalienė pripažino, kad padėtis tikrai bloga.
„Ten pavojinga, nes elektros laidai sušlapę. Darbuotojai perspėti ten, kur bėga vanduo, elektros prietaisų laikinai neeksploatuoti, kad neįvyktų trumpas jungimasis“, – patvirtino I. Sabalienė.
Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tikina, jog avarinė situacija jam žinoma. Vis dėlto kokiomis sąlygomis klientus priima Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, Savivaldybės vadovas nuvažiuoti ir pats įsitikinti nerado laiko.
„Nebuvau, bet man rodė vaizdo medžiagą, kaip bėga vanduo per sienas“, – aiškino T. Jukna.
Direktorius tikina, kad daroma viskas, kas įmanoma. Nors administracijos vadovai apie Santuokų rūmuose prasidėjusį potvynį buvo informuoti dar mėnesio pradžioje, meistrus tvarkyti trūkusio vamzdžio žadama atsiųsti tik kitą savaitę.
T. Jukna aiškina, kad, nepaisant rūmuose kilusio pavojaus, paspartinti remonto nėra teisinių galimybių.
„Viešasis pirkimas dėl remonto jau įvykęs. Kadangi turime išlaukti apskundimo terminus, paspartinti proceso negalime. Sutartis jau šią savaitę bus pasirašyta ir kitą turėtų prasidėti darbai. Net ir tokiems avariniams darbams reikalingi viešieji pirkimai“, – teigė T. Jukna.
Anot jo, remontas vilkinamas ir dėl to, kad statybininkų trūkusiam vamzdžiui sutvarkyti Savivaldybei teko ieškoti net dukart. Pirmajame viešųjų pirkimų konkurse potencialus rangovas už darbą užsiprašė dvigubai daugiau, nei numatyta sąmatoje.
Paguoda – remontas po penkerių metų
Panevėžio santuokų rūmai seniai atgyvenę ir fiziškai, ir moraliai. Daugybės laiptų pastatas visiškai nepritaikytas neįgaliesiems. Jame nėra nei lifto, nei nuovažų. Kadangi į pastatą veda statūs aukšti laiptai, darbuotojoms ne kartą yra tekę dėl įvairių dokumentų besikreipiančius neįgalius klientus aptarnauti tiesiog šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Skyriaus specialistės pamena širdį suspaudusią santuoką, kai į antrame aukšte esančią iškilmių salę jaunasis ir liudytojas, pakėlę iš neįgaliųjų vežimėlių, užnešė nevaikštančias savo merginas.
Neįgaliuosius į šį pastatą užnešti teks dar ilgai. Pasak T. Juknos, Santuokų rūmų rekonstrukcija numatyta tik 2020–2023 metais. Tam tikimasi gauti apie 1 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
