Lygybė. V. Žemkalnio gimnazijos direktoriaus Artūro Totilo nuomone, visuotinai juntamas mokinių mažėjimas turi būti proporcingas – negalima leisti, kad vienos gimnazijos jo nė nepajustų, o kitoms smogtų dvigubai.
Nors naujų mokslo metų pradžia dar tolokai, kai kurių gimnazijų bendruomenės jos laukia su nerimu. Mat mažėjant mokinių, mažėja ir pedagogų darbo krūviai.
Su šia problema susiduria beveik visos švietimo įstaigos, tačiau dviejų Panevėžio gimnazijų – Vytauto Žemkalnio ir „Minties“ bendruomenės dar pavasarį kreipėsi į miesto Tarybą, kad visoms gimnazijoms būtų leista formuoti vienodą klasių komplektų skaičių, taip užtikrinant teisingą mokinių paskirstymą į visas gimnazijas.
Nori vienodų sąlygų
Tiesa, Savivaldybės specialistų teigimu, tokie prašymai nerealūs. Mokymo įstaigų populiarumą ir klasių komplektų skaičių diktuoja gimnazistai ir jų tėvai, todėl pačios įstaigos turėtų pasukti galvą, kaip į savo įstaigą pritraukti kuo daugiau mokinių.
Paskutiniais miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, iš šešių mieste veikiančių gimnazijų tik trys visiškai suformavo savo pirmųjų klasių komplektus. Kaip ir pernai, daugiausia moksleivių pageidavo mokytis Juozo Balčikonio, Juozo Miltinio bei 5-ojoje gimnazijoje. K. Paltaroko gimnazija dar galėtų priimti penkis abiturientus, „Minties“ – 24, o V. Žemkalnio – net 45, nors pastarosioms dviem įstaigoms šiemet buvo leista formuoti gerokai mažesnį klasių komplektų skaičių nei ankstesniais metais.
Todėl V. Žemkalnio ir „Minties“ gimnazijų bendruomenės, lyg nujausdamos situaciją, dar pavasarį kreipėsi į miesto Tarybą su prašymu iš esmės peržiūrėti pirmųjų gimnazijos klasių komplektavimą.
Kaip teigė V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas, prieš porą metų mieste įvedus centralizuotą priėmimą į pirmąsias gimnazijos klases, buvo siekiama, kad visoms miesto gimnazijoms būtų sudarytos vienodos sąlygos komplektuoti pirmąsias klases. Tačiau tikrovė nuo pažado gerokai skiriasi: pernai trys gimnazijos suformavo po 7, viena 5 ir viena 4 klases. Šiemet situacija panaši.
Suprantama, kad mokinių mažėja, tačiau mažėjimas turi būti proporcingas – negalima leisti, kad vienos gimnazijos jo net nepajustų, o kitoms smogtų dvigubai.
„Jeigu priėmimas į pirmąsias gimnazijos klases organizuojamas centralizuotai, tai visiems ir turi būti sudaromos vienodos sąlygos. Mūsų manymu, pirmiausia reikia peržiūrėti pirminį mokinių skaičiavimą – Švietimo skyrius jų suskaičiuoja per daug, o rezultatas: nesudaromos net kelios klasės. Šiais metais jau nieko nepadarysi, bet ateityje ši skaičiavimo tvarka turi keistis“, – sakė A. Totilas.
Nėra nei gerų, nei blogų
Vertinant visų miesto gimnazijų abiturientų pasiekimus išsiskiria tik viena mokykla. Bet tai nieko neturėtų stebinti, nes ši gimnazija jau daug metų susirenka tik gabiausiųjų grietinėlę. Likusiųjų rezultatai labai panašūs, todėl nėra nei gerųjų, nei blogųjų gimnazijų.
Anot A. Totilo, gimnazistų tėvai tikrai neturėtų skųstis, kad jų atžaloms neleidžiama rinktis. Visose miesto gimnazijose sudarytos vienodos sąlygos siekti aukštų akademinių rezultatų ir tik nuo paties vaiko priklauso, kaip jis tai padarys.
„Visoms gimnazijoms turi būti vienodos sąlygos, o pasirinkimas labai jau subjektyvi sąlyga, juk ne visi savo vaikus gali leisti ir į Harvardo universitetą“, – palygino A. Totilas.
Nors šiais mokslo metais pedagogų darbo krūviai neturėtų itin drastiškai mažėti, jeigu situacija nesikeis, nežinoma, kaip bus ateityje. Žadama, kad situacija stabilizuosis, tačiau įstaigos vadovas tuo netiki, mat jauni žmonės Panevėžyje nelieka.
„Mūsų mokykloje dėl darbo krūvio dar didelės tragedijos nėra, nes daugelis pedagogų dirbdavo maksimaliu krūviu. Tačiau aš įžvelgiu kitą problemą: mažne visose gimnazijose pedagogų amžiaus vidurkis – 55 metai. Dar po kelerių metų daugelis jų išeis į pensiją ir tiesiog nebeliks kam dirbti, nes jauni specialistai mokyklą aplenkia. Per mano trylikos metų darbo praktiką į mokyklą dirbti atėjo tik du jauni specialistai“, – nieko gero nežadančias prognozes įžvelgia A. Totilas.
Jaunai mokyklai sunku konkuruoti
„Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas įsitikinęs: jeigu gimnazijose mokiniai ir toliau taip netolygiai pasiskirstys, kai kuriose jų gerokai pablogės socialinės garantijos pedagogams. Planuojama, kad jų mokykloje šiais mokslo metais bus suformuotos keturios pirmosios klasės, kai mokyklą baigė šešios. Kasmet sumažėjant net dviem klasių komplektais, nori nenori mažėja krūviai pedagogams.
„Pas mus mokinių mažėja gerokai daugiau nei kitose gimnazijose, nors dar prieš keletą metų būtent mūsų gimnazija išleisdavo didžiausias laidas. Manau, formuojant klasių komplektus į tai turi būti atsižvelgiama“, – teigė E. Samas.
Jo teigimu, gimnazijų populiarumą lemia ne tik abiturientų egzaminai, mat išskyrus vieną gimnaziją visų rezultatai labai panašūs, bet ir tam tikros susiformavusios tradicijos.
„Pagal esamą kontingentą mūsų rezultatai gana geri. Todėl drąsiai galiu teigti, kad rezultatai nėra pagrindinis rodiklis renkantis mokyklą, – sakė E. Samas. – Tai daugiau per daug metų susiformavusios tradicijos, o jaunai mokyklai su jomis konkuruoti labai sunku.“
„Nors neneigiu ir pačių gimnazijų kaltės dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, yra ir labai objektyvios to priežastys, – pridūrė gimnazijos vadovas. – Iki mokyklų tinklo optimizavimo buvome Lietuvos mokyklų penkiasdešimtuke, o po to reitingai krito. Bet tai jau atskira ir labai ilga kalba.“
Atsirado daugiau aiškumo
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Laima Matuzevičienė „Sekundei“ teigė, kad šiemet, kada suformuoti visi klasių komplektai, pakeisti nieko neįmanoma, nebent numatyti gaires ateičiai. Kita vertus, Savivaldybė nėra pajėgi paveikti abiturientų ir jų tėvų pasirinkimo.
„Mokymo įstaigos turi teisę su savo siūlymais ar prašymais kreiptis į miesto Tarybą, jeigu mano, kad kažkas yra neteisinga, tačiau ne mes vaikus skirstome į mokyklas. Gimnazijos neturi aptarnavimo teritorijos, todėl gimnazistų tėvai, rašydami prašymą, pirmu numeriu nurodo vieną gimnaziją bei dar dvi, jeigu nepatektų į norimą. Šiemet, kaip ir pernai, norinčiųjų mokytis J. Balčikonio, 5-ojoje bei J. Miltinio gimnazijose buvo gerokai daugiau, nei mokyklos gali priimti, todėl eilės buvo sudaromos pagal mokymosi rezultatus“, – dėstė L. Matuzevičienė.
Jos teigimu, centralizuotai į gimnazijų pirmąsias klases mokiniai priimami tik Panevėžio mieste, kitose savivaldybėse priėmimą organizuoja pačios švietimo įstaigos. Tokios tvarkos buvo nuspręsta imtis tik prieš dvejus metus. Beje, to pageidavo pačios gimnazijos. Neva priėmimui trūko skaidrumo ir tvarkos.
„Priėmimą į pirmąsias gimnazijų klases pradėjus organizuoti centralizuotai, išties atsirado daugiau aiškumo ir skaidrumo. Dabar patiems moksleiviams ir jų tėvams nebereikia blaškytis ir ieškoti, kurioje gimnazijoje dar yra laisvų vietų.
Daug paprasčiau formuoti klases, nes iki šiol būdavo, kad apsidrausdami moksleiviai prašymus pateikdavo iš karto kelioms mokykloms, tad rudenį kildavo problemų formuojant klases. Be to, tokia tvarka skatina moksleivius mokytis visus metus, mat su neigiamais vertinimais jie net negali paduoti prašymo mokytis gimnazijoje“, – aiškino specialistė.
Stengtis turi pačios gimnazijos
O tiksliai suskaičiuoti, kiek į gimnazijas ateis būsimųjų pirmokų, labai sunku. Paprastai preliminarūs sąrašai sudaromi apklausiant aštuntokus, kiek jų toliau mokysis ir kokioje gimnazijoje, prie šio skaičiaus pridedami ir rajono bei V. Mikalausko ir Sporto mokyklų moksleiviai.
Atsižvelgiant į tai, kad mokinių mažėja visose progimnazijose ir pagrindinėse mokyklose, atitinkamai mokinių ir klasių skaičius mažėja ir gimnazijose. Nė vienai gimnazijai nebuvo leista formuoti daugiau klasių negu praėjusiais metais, nors norinčiųjų mokytis kai kuriose mokyklose buvo gerokai daugiau.
„Mes visada numatome, kad vietos gimnazijoje užtektų visiems, bet ne visada įmanoma tiksliai apskaičiuoti, nes dalis vaikų apsisprendžia toliau mokytis ne gimnazijose, o profesinėse mokyklose, dalis emigruoja. Dėl tokios tvarkos skundų iš tėvų tikrai nesulaukėme, o ir gimnazijos tik tos nepatenkintos, kurios turi mažiausiai vaikų.
Manau, jos pačios turėtų aktyviau save reklamuoti ar atrasti savo išskirtinę kryptį. Juk pilnas klases surenkančios gimnazijos turi kažką ypatingą: J. Balčikonio gimnazija vilioja savo akademiniais pasiekimais, 5-oji – sustiprinta anglų kalba, J. Miltinio – teatrine kryptimi“, – mano L. Matuzevičienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
