Kai medžių šakos linksta nuo uogų, gėrybes norisi palyginti. Tarkim, kuo pagal naudą sveikatai skiriasi vyšnios nuo trešnių?
Trešnės vertingos dėl to, kad jose esančias medžiagas organizmas labai gerai ir lengvai pasisavina. Tai viena iš anksčiausiai sunokstančių uogų Lietuvoje.
Trešnėse gausu provitaminų A, B grupės vitaminų, C ir P, geležies, kalio, natrio, magnio, kalcio ir fosforo. Šie elementai aktyvina apykaitos procesus, gerina apetitą ir smegenų darbą, stiprina organizmą. Šiose uogose esančios biologiškai aktyvios medžiagos – kumarinai ir oksikumarinai –normalizuoja kraujo krešėjimą ir sumažina trombų atsiradimo riziką.
Tamsiai raudonos spalvos uogose daug antocianų ir karotinoidų – flavonidų, kurie stiprina kraujagyslių sieneles. Todėl manoma, kad kelios šių uogų lėkštutės per dieną – gera profilaktika nuo mėlynių ant kūno, be to, jos sumažina kraujo spaudimą sergantiesiems hipertonija.
Trešnes patartina valgyti susirgus mažakraujyste, kadangi aprūpina organizmą geležimi.
Rekomenduojama sergant reumatu, podagra, artritu – uogose esanti salicilo rūgštis malšina skausmus. Trešnėse daug ląstelinės medžiagos, kurią mėgsta saprofitinės bakterijos. Todėl jos gelbsti sergant žarnyno disbakterioze.
Padeda trešnės ir kosėjant – palengvina atsikosėjimą. Tik šiuo atveju geriau išvirti iš uogų kompotą be cukraus ir gerti karštą.
Trešnėse daugiau negu vyšniose angliavandenių. Didžiąją jų dalį sudaro fruktozė, kuri lėtai skaldosi kraujyje, todėl neapsunkina kasos. Tad trešnės ypač vertingos žmonėms, sergantiems cukralige.
Trešnes patariama valgyti sergantiesiems širdies ligomis. Jos aprūpina organizmą kaliu, būtinu normaliai širdies veiklai.
Trešnėse esančios medžiagos aktyvina inkstų ir kepenų darbą – jie aktyviau šalina iš organizmo šlakus. Be to, trešnės teigiamai veikia odą ir padeda sergant įvairiomis odos ligomis – esant spuogams, egzemai.
Jos naudingos odai ir išoriniam vartojimui. Uogų kaukės valo ir mažina poras, pašalina negyvas ląsteles. Atkreipkite dėmesį, kad riebiai odai labiau tinka rūgščios uogos. Ruošiant kaukes reikia derinti trešnes su braškėmis.
Trešnių sultys ypač naudingos esant vidurių užkietėjimui, anemijai ir virškinimo sutrikimams. Tokiais atvejais rekomenduojama gerti po pusę stiklinės kelis kartus per dieną.
Gėrimas iš trešnių gerina inkstų darbą. Saujelę džiovintų uogų užpilkite stikline virinto vandens. Palaukite, kol atvės, ir gerkite kelis kartus per dieną.
100 g trešnių yra 47,8 kcal ir natūralių gyvybiškai svarbių būtiniausių medžiagų kompleksas – vitaminai A, B1, B2, C, E, PP, P, taip pat geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio ir fosforo.
Vis dėlto vyšniose mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio ir kitų), folio rūgšties bei vitamino A yra kiek daugiau nei trešnėse.
Vyšniose daug organinių rūgščių, karoteno, vitamino C, folio rūgšties, o raudonasis uogų pigmentas veikia kaip antioksidantas, t. y. stiprina imunitetą, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.
Pasak mokslininkų, 35 suvalgytos vyšnios skausmą malšina efektyviau nei aspirinas, nes jose esantys antocianinai (augaliniai pigmentai) slopina fermentų, sukeliančių uždegiminius procesus, veiklą.
Tačiau pagrindinis šių uogų turtas — kumarinai, medžiagos, reikalingos organizmo tonusui palaikyti. Šių medžiagų kiekiu vyšnios nusileidžia tik raudoniesiems serbentams, avietėms ir granatams. Būtent todėl šių uogų turėtų valgyti nusilpę arba po ligos sveikstantys žmonės.
Vyšnios skatina virškinimą, gerina apetitą. Kadangi jos šiek tiek laisvina vidurius, vartojamos lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti. Vyšniomis su pienu gydomi sąnarių uždegimai — artritai (vyšnios malšina reumatinius skausmus), o sultys palengvina atsikosėjimą. Vyšniose yra daug geležies, tad jos labai tinka nuo mažakraujystės. Vyšnių antpilas malšina troškulį, jo duodama karščiuojantiems ligoniams.
Vyšnias reikia gerai nuplauti, kad ant jų neliktų mielių bacilų, skatinančių vidurių pūtimą.
Ne tik uogos, bet ir vyšnių lapai laikomi natūraliu antioksidantu. Juose gausu fitoncidų, medžiagų, stabdančių bakterijų formavimąsi.
Jos tinka ne tik desertams ar pyragams gardinti. Vyšnių sultys laikomos vienu geriausių padažų, tinkančių prie šašlyko, avienos ar kitos riebios mėsos patiekalų.
Parengė K. JUŠKAITĖ
