Pernai Europos kultūros sostine buvęs Panevėžys šiemet galėtų užsidėti kultūros provincijos karūną. Taip graudžiai juokauja menininkai, savo projektams 2015-aisiais iš Lietuvos kultūros tarybos negavę nė cento.
Lėlių vežimo teatro vadovas režisierius Antanas Markuckis sielojasi, kad teks atšaukti tradicinį tarptautinį lėlių teatrų festivalį „Lagaminas“ – Lietuvos kultūros taryba jam visai neskyrė lėšų.
Paliko it musę kandusius
Vienas jų – Panevėžio lėlių vežimo teatro direktorius Antanas Markuckis – kremtasi kolegų akyse tapęs kiaule. Į tradicinį, kas dvejus metus Aukštaitijos sostinėje vykstantį tarptautinį lėlių teatrų festivalį „Lagaminas“ jis pakvietė daug užsienio lėlių teatrų. Tie savo šalyse – Ukrainoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Rusijoje, Armėnijoje, kitose – perėjo specialią atranką ir jau kraunasi į lagaminus lėles, dekoracijas, aktoriai pasirūpino vizomis. Tačiau A. Markuckiui dabar teks jiems pranešti, kad festivalis atšaukiamas.
Lietuvos kultūros taryba atsisakė finansuoti tarptautinį lėlių teatrų festivalį Panevėžyje. Teatras prašė 8 250 eurų.
Panevėžio savivaldybė festivaliui skyrė 2 900 eurų. Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė sako, kad šių metų biudžetas kultūros ir meno projektams remti labai kuklus – jame vos 22 tūkst. eurų, kai ankstesniais metais, neskaitant išskirtinių 2014-ųjų , būdavo beveik dvigubai daugiau.
„Po praėjusių metų pakilimo miesto kultūros laukia skaudus nusileidimas“, – kad menininkai smarkiai neperdeda, patvirtino valdininkė.
A. Markuckis miestui žada grąžinti tuos 2 900 eurų. Pasak režisierius, su tokia suma nieko nenuveiksi – tiek atsieis vien transporto išlaidos. Ir jam teks atsiprašyti 12 teatrų ir 160 teatralų, kurių būtume sulaukę rugsėjį, per miesto gimtadienį.
„Ačiū Savivaldybei už paramą – suprantu, kad miestas daugiau negali duoti, – „Sekundei“ sakė lėlių teatro vadovas. – Man keista, kad Lietuvos kultūros taryboje yra du panevėžiečiai (Panevėžio rajono savivaldybės specialistas Remigijus Vilys ir G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė – aut. pastaba), kuriems lyg ir turėtų rūpėti savas miestas. 2014-ieji buvo paskelbti Teatro metais, bet mūsų teatras iš Lietuvos kultūros tarybos negavo nė euro. Šiemet pirmąjį pusmetį irgi nieko nedavė. Tik vasaros gastrolėms gavome 3 900 eurų finansavimą.“
Beje, į gastroles aktoriai rieda tuo pačiu kelias tonas sveriančiu vežimu. Prieš trejus metus Panevėžio savivaldybė teatrui patogesnei transporto priemonei įsigyti buvo skyrusi 22 tūkst. litų, bet Kultūros ministerija, žadėjusi prisidėti dar keliomis dešimtimis tūkstančių litų, galiausiai parodė špygą. Teatrui teko grąžinti pinigus miestui.
A. Markuckis neliaupsina festivalio „Lagaminas“, tačiau mano, kad jis yra vienas reikšmingiausių lėlių teatro projektų šalyje, garsinančių ją ir užsienyje.
Režisieriui nesuprantama, kodėl projektus vertinanti Lietuvos kultūros tarybos ekspertų grupė yra įslaptinta, tarsi Lietuvoje galbūt buvęs CŽV kalėjimas. Pasak jo, visiškai neaišku, kokia projektus vertinančių asmenų kompetencija.
A. Markuckis, paklaustas, ar nepaskubėjo užsienio kolegoms išsiųsti kvietimų į festivalį, atsakė, kad organizuojant tokius renginius reikalai visada pradedami tvarkyti dar gerokai prieš jiems vykstant, o ne paskutinę minutę, nes tai užima laiko.
Lėlių vežimo teatras skubėjo remontuoti patalpas – per festivalį svečius ir žiūrovus norėjo pasitikti atsinaujinęs. Lėšų remontui skyrė miesto Savivaldybė. „Kitais metais mūsų teatrui sueis trisdešimt metų. Aš viliuosi, kad 2016-aisiais pavyks surengti tarptautinį lėlių teatrų festivalį mieste“, – tikina A. Markuckis.
Rėmė mažiau, bet po daugiau
Miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos L. Krasauskienės žiniomis, šiais metais Lietuvos kultūros tarybai skirstant lėšas projektams už borto liko daug panevėžiečių pateiktų projektų. Pasak jos, profesionalių teatrų kategorijoje tokiems regionų teatrams, kaip Panevėžio lėlių vežimo, tenka konkuruoti su Operos ir baleto teatru, kitais dideliais šalies teatrais.
Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės žiniomis, šiais metais Lietuvos kultūros tarybai skirstant lėšas projektams už borto liko daug panevėžiečių pateiktų projektų. D. Liberio nuotr.
2013 metų pabaigoje įsteigtos Lietuvos kultūros tarybos atstovas ryšiams su visuomene Mindaugas Bundza „Sekundei“ sakė, kad šiemet iš Panevėžio miesto ir rajono buvo pateikti 239 projektai, finansuoti – 85. 2014-aisiais iš miesto ir rajono taryba sulaukė 218 paraiškų, patenkino 96.
M. Bundzos teigimu, šiemet ypač nepasisekė panevėžiečiams, teikusiems projektus etnokultūros ir tautodailės srityje – iš 38 projektų finansuoti tik 5.
Į klausimą, ar prioritetinės finansavimo sritys kasmet vis kitos, pašnekovas atsakė neigiamai. Pasak jo, pagrindinis kriterijus, kuriuo ekspertų komisija remiasi spręsdama, tenkinti ar ne paraišką ir kokios apimties, yra projekto kokybė. Jai vertinti sukurta speciali metodika.
„Lietuvos kultūros taryba laikosi pozicijos atrinktus projektus finansuoti didesne apimtimi. To pageidaujantis kultūros laukas turi suprasti, kad finansuojamų projektų skaičius mažės. Būtent taip yra ir šiemet“, – aiškino tarybos atstovas.
Šiais metais Lietuvos kultūros taryba disponavo beveik 15 mln. eurų. Iš gautų mažne 6 500 projektų finansavimą skyrė 2 089. Pernai buvo gauta 10 proc. mažiau paraiškų, o finansavimas skirtas 2 420 projektų. Vidutiniškai vieno finansuojamo projekto suma, palyginti su pernai, išaugo nuo 6 tūkst. iki 7 tūkst. eurų.
Akylai stebi saviškius
Lietuvos kultūros taryboje iš 10 narių septyni yra vilniečiai, vienas kaunietis ir du panevėžiečiai. Dalis kultūros ir meno pasaulio atstovų burnoja, kad tarybai svarbiausia sostinė, o kas vyksta ir kuriama regionuose – antraeiliai dalykai.
Jie siūlo, kad tarybos sudėtis pagal sritis turėtų būti derinama su atstovavimu regionams.
M. Bundza teigia, kad sostinė pateikia daug paraiškų, todėl ir daug jų gauna finansavimą.
O panevėžiečiai ir rajono kultūros ir meno darbuotojai akylai stebi, kiek gi gauna projektai, vienaip ar kitaip susiję su Lietuvos kultūros taryboje triūsiančių saviškių R. Vilio ir R. Maselytės atstovaujamomis įstaigomis.
Pernai daugiau kaip 50 metų gyvuojantis profesionalus pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ buvo šokiruotas, kad taryba skyrė lėšų tik vienam iš kelių jo pateiktų projektų. Taryba buvo dosni Panevėžio rajono dūdų pūtikams ir kaimų kultūros centrams – jų visiems projektams atiteko gerokai daugiau nei 100 tūkst. litų. Galima tik spėlioti, sutapimas ar ne, bet visos Lietuvos kultūros ir meno projektus vertinančios Kultūros tarybos vienas iš dešimties narių – Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojas, kuruojantis kultūrą, taip pat rajono dūdininkų tėvu laikomas R. Vilys, prieš kelerius metus pasitraukęs iš „Panevėžio garso“ vyriausiojo dirigento pareigų.
R.Vilys yra Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjas. Tapęs tarybos nariu, asociacijos vairą jis perdavė Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centro pučiamųjų orkestro vadovui Vilmantui Vapsvai. Pernai Lietuvos kultūros komisija buvo dosni ir minėtos asociacijos projektui „Dūdų vasara“, ir V. Vapsvos vadovaujamam orkestrui.
Finansavimo sulaukė ir daugiau rajono kultūros centrų projektų, tarp jų – ir rajono dūdininkų kolektyvai.
Šiemet taryba trims Varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos projektams mieste finansuoti skyrė 47 tūkst. eurų, rajone 4 projektams – 20,5 tūkst. eurų.
G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Lietuvos kultūros tarybai teikė 14, finansavimą gavo 6 projektams.
Bibliotekos vadovė R. Maselytė sakė, kad projekto teikėjai gali kreiptis į komisiją ir prašyti paaiškinti, kodėl jų projektams neskirtas finansavimas. Tiesa, projektus, kurie nesurinko nė 50 balų iš 100 galimų, vertintojai tiesiog atmeta be komentarų.
Pasak R. Maselytės, pinigų, deja, visada yra gerokai mažiau, nei jų prašo kultūros ir meno žmonės.
Inga SMALSKIENĖ
