Kiekvieni tėvo gyvenimo metai, pragyventi iki kūdikio pradėjimo, didina atžalos mirties riziką vienu procentu.
Tokią šokiruojančią išvadą padarė Rusijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkai, tyrę, kaip tėvų amžius veikia jų palikuonių sveikatą – ypač reprodukcinę. Žinios iš tiesų nėra labai džiugios: paaiškėjo, kad kuo vėliau vyras susilaukia vaikų, tuo šie būna nelaimingesni.
Specialistai išanalizavo kelias tyrime dalyvavusių šeimų kartas, remdamiesi dviejų šimtmečių (nuo 1688-ųjų iki 1899 metų) įrašais bažnytinėse knygose. Taip jie išsiaiškino, kad žmonės, kurių tėvai, seneliai ir proseneliai susilaukdavo palikuonių iki 30-ies, maždaug 13 procentų dažniau išgyvendavo iki pilnametystės. Pradedant nuo 20-ies metų, kiekvieni tėvo gyvenimo metai, nugyventi neturint vaikų, padidindavo pastarųjų mirties riziką 1 procentu.
Mokslininkai tai aiškina tuo, kad su amžiumi lytinėse ląstelėse prisikaupia mutacijų. Jos perduodamos palikuoniams ir susilpnina jų genetinę adaptaciją.
Beje, moterys, kurių tėvai susilaukdavo jau būdami vyresni nei 30-ies, ateityje rečiau ištekėdavo.
Kiek anksčiau amerikiečiai mokslininkai iš Los Andželo vaikų ligoninės, remdamiesi savo pačių atlikto tyrimo išvadomis, buvo paskelbę, jog turtingų tėvų vaikai dauguma atvejų būna protingesni už neturtingus bendraamžius. Medikai atliko 1 099 vaikų ir paauglių nuo 3 iki 20 metų smegenų skenavimą magnetinio rezonanso tomografijos metodu ir sužinojo, jog smegenų žievės paviršiaus plotas iš tiesų susijęs su socialinio bei ekonominio statuso skirtumais. Tėvų išsilavinimo lygis, metų, kuriuos tėvai skyrė savo išsilavinimui, skaičius, pasirodo, atitinka smegenų žievės paviršiaus plotą – ir ypač tose smegenų dalyse, kurios atsakingos už vykdomąsias funkcijas, skaitymą ir kalbą.
„MEDZILLA“ INF.
