Per pastarąjį pusmetį Lietuvoje pirmą kartą po ilgokos pertraukos fiksuojama metinė defliacija. Kitaip tariant, baimės prieš įsivedant eurą nepasitvirtino – auga ne tik atlyginimai, bet ir perkamoji galia. Tačiau daugelis lietuvių saldesnio gyvenimo nepajuto. Kodėl augančias prekių ir paslaugų kainas mato tik eiliniai mirtingieji?
Nors Statistikos departamentas skelbia, kad pastarąjį pusmetį fiksuojamas bendras prekių ir paslaugų kainų mažėjimas, o dėl to didėja žmonių perkamoji galia, daugelio gyventojų piniginės nepapilnėjo. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Mažesnių kainų fenomenas
Statistikos departamentas skelbia, kad per pastarąjį pusmetį Lietuvoje pirmą kartą po ilgokos pertraukos fiksuojama metinė defliacija. Kitaip tariant, baimės prieš įsivedant eurą nepasitvirtino – auga ne tik atlyginimai, bet ir perkamoji galia. Tačiau daugelis lietuvių saldesnio gyvenimo nepajuto. Atvirkščiai, pastebima, kad įsivedus eurą kelis kartus šoktelėjo kai kurių prekių ir paslaugų kainos.
Kaip „Sekundei“ teigė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva, šių metų birželio mėnesį, palyginti su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento. Šie skaičiai buvo gauti stebint šimto pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Per mėnesį 44 prekių ir paslaugų kainos eurais padidėjo, 39 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė. Daugiausia pakilo paslaugų kainos, bet kadangi šių dalis bendroje išlaidų sumoje ne tokia reikšminga, fiksuojama bendra kainų mažėjimo tendencija.
„Mūsų statistiniai duomenys rodo, kad kainos mažėja. Tokia situacija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Mėnesinė defliacija buvo fiksuojama ir praėjusių metų liepą, rugsėjį ir gruodį, tačiau tokio reiškinio kaip metinė infliacija, kurį fiksavome visą šį pusmetį, jau seniai neturėjome“, – aiškino N. Alejeva.
Mato ką nori
„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, priežastys, kodėl Statistikos departamento pateikiami skaičiai gerokai skiriasi nuo to, ką mato eiliniai lietuviai, labai įvairios. Visų pirma Statistikos departamento fiksuojamų 100 prekių ir paslaugų kainos turi skirtingą svorį bendram vartotojų krepšeliui. Jeigu pabrangsta tos prekės ar paslaugos, kurias lietuviai vartoja itin retai, pavyzdžiui, pietūs restorane, tokių kainų įtaka bendrai infliacijai labai maža. Tačiau jeigu tai kasdienio naudojimo prekės ar paslaugos, jų kainų šuolis infliacijai ryškus.
Įsivedus eurą prekybininkai privalėjo kainas perskaičiuoti sąžiningai, tačiau pirkėjai pastebi, kad jos dažniausiai buvo apvalinamos ne pirkėjų naudai. U. Mikaliūno nuotr.
„Tokią situaciją pastarąjį pusmetį ir turėjome: gerokai atpigo degalai – prekių grupė, kuriai lietuviai išleidžia labai daug pinigų. Tai ir turėjo didžiausios įtakos defliacijai“, – paaiškino ekonomistas.
Nors fiksuojamas bendras kainų mažėjimas, jis dar nieko nepasako apie konkrečių visuomenės grupių gebėjimą įpirkti kasdienio vartojimo krepšelį ar laisvalaikio pramogas. Atidžiau panagrinėjus prekių ir paslaugų kainas nesunku pamatyti, kad ne pirmo vartojimo – tai yra maitinimo paslaugos kavinėse ir restoranuose, kirpyklų ir grožio salonų ar apgyvendinimo paslaugos – pabrango gerokai, net apie 5 proc. Tai siejama ne su išaugusiomis sąnaudomis, o verslininkų ir paslaugų teikėjų noru sau naudinga puse apvalinti kainas.
„Vis dėlto daugelyje prekių grupių matome, kad infliacijos nėra, kaip kad buvo baiminamasi įsivedant eurą. Iš dalies tai galima sieti su psichologiniu efektu, kai žmonės daugiausia dėmesio sutelkia į tuos reiškinius, kurių labiausiai tikimasi. Stebėdami kainas prekybos vietose pirkėjai nė nepastebi tų kainų, kurios sumažėjo ar nepakito, bet kadangi tikėjosi pabrangimo po euro įvedimo, iš karto atkreipė dėmesį į tas prekes, kurios pabrango“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Perkamoji galia augs
Ekonomisto teigimu, defliacija Lietuvai yra nebūdingas ir labai retas reiškinys. Ilgesnį laiką ji buvo fiksuojama tik 2009 metais, kai smarkiai krito naftos produktų kainos. Todėl tikėtis, kad tokia situacija išsilaikys ilgą laiką, būtų naivu.
„Iš esmės toks reiškinys kaip defliacija Lietuvai nebūdingas, – teigė N. Mačiulis. – Nes mes turime kitą reiškinį – tai darbo užmokesčio augimas, sudarantis didžiąją dalį prekių ar paslaugų kainos. Man apskritai kiek keistai atrodo susirūpinimas brangstančiomis prekėmis, kai vidutinis darbo užmokestis augo vidutiniškai 5 procentais, nors prekių ir paslaugų kainos išliko beveik nepakitusios. Nepamirškime, kad galutinėje kainoje didelę sąnaudų dalį sudaro atlyginimai, todėl jiems kylant sunku būtų tikėtis, jog kainos nekils ar net mažės.“
Lietuvių perkamoji galia didėjo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje, todėl lietuviai tikrai neturėtų ko skųstis. Tiesa, darbo užmokestis ir toliau didės, o žaliavos daugiau nepigs, tad tikėtina, kad kitąmet jau vėl turėsime maždaug 2 proc. metinę infliaciją.
„Bet vis tiek atlyginimų augimas išliks spartesnis nei kainos, todėl bendra lietuvių perkamoji galia po truputį didės“, – bent jau artimiausiu metu šviesų scenarijų Lietuvai piešia N. Mačiulis.
Eurą įsivedėme pačiu laiku
SEB vyriausiasis ekonomistas, finansų analitikas, prezidentės patarėjas Gitanas Nausėda tikina, kad tikėtis pernelyg greito gyvenimo gerėjimo nereikėtų.
Kalbos ir nuogąstavimai, kad įsivedus eurą gerokai šoktels prekių ir paslaugų kainos, buvo būdingos visoms euro zonos šalims. Lietuva taip pat ne išimtis. Bet vėlgi kiek realiai valiutos keitimas lėmė kainų šuolius, gana sunku apskaičiuoti.
„Paprastai žmonės linkę matyti tik tai, kas brangsta, – konstatuoja ekspertas. – Niekas negalėtų nuneigti degalų pigimo per pastaruosius metus, tačiau neteko girdėti, kad kas tai akcentuotų. Kita vertus, negalima nuneigti, kad kai kurios prekės ir paslaugos išties pabrango.“
Tai, pasak G. Nausėdos, itin matyti turgavietėse ar paslaugų sektoriuje.
„Ir šį pabrangimą tikrai galime sieti su euro atėjimu, net jei per šį laiką šiek tiek padidėjo sąnaudos. Juk jeigu nebūtų euro, verslininkai sąnaudas būtų padengę susimažindami savo pelno dalį ir nepakėlę kainų, tačiau euro įvedimas sudarė puikią progą pakelti kainas nemažinant pelno“, – kalbėjo finansų analitikas.
Tačiau ne visais atvejais kainų augimą galima sieti tik su euro įsivedimu. Nors Statistikos departamento surinktais duomenimis abejoti nereikėtų, tačiau, anot ekonomisto, jos neatspindi realios situacijos. Visų pirma nėra atsižvelgiama į sezoniškumą. Pavyzdžiui, fiksuojama, kad gerokai išaugo daržovių ir vaisių kainos, tačiau palyginimui imamas skirtingas laikotarpis. Kaip žinoma, vaisiai ir daržovės pigiausi būna derliaus metu, todėl nėra tikslu lyginti kainas rugsėjo ir birželio mėnesiais.
„Rugsėjis yra tas mėnuo, kai vaisių ir daržovių kainos būna mažiausios, o birželį naujas derlius dar neprasidėjęs, todėl ir kainos gerokai didesnės. Akivaizdu, kad šiuo atveju kainos augo ne dėl euro įvedimo, o paprasčiausių sezoniškumo veiksnių“, – pastebi G. Nausėda.
Tiesa, to pasakyti negalima apie turgavietėse pardavinėjamus vaisius ir daržoves. Tačiau čia išleidžiama pajamų dalis nėra didelė, todėl bendros asmens ar šeimos išlaidos padidėja nedaug. Padidėjimą iš dalies kompensuoja atpigę kiti produktai, pavyzdžiui, mėsa ar pieno produktai. Mat Rusijos krizė sukėlė tam tikrą produktų perprodukciją ir pieno produktų gamintojai buvo priversti būti lankstesni.
„Tikrai negalime sakyti, kad įsivedus eurą mūsų gyvenimo lygis smuko ar ryškiai pagerėjo. Turime pripažinti, kad mums pasisekė, nes su euro įvedimu krito degalų ir kitų naftos žaliavų bei dujų kainos. Visada sakiau, kad euro įvedimo naudą pajusime ne per kelis mėnesius ar metus, o tik tada, kai tapsime patrauklūs investuotojams, gerės vartojimo optimizmas. Euras nei labai nuskurdino, nei praturtino mūsų gyventojus, tiesiog sudarė sąlygas dar geriau integruotis į bendrą Europos Sąjungos rinką ir padidinti savo investicinį patrauklumą“, – sakė G. Nausėda.
Brangsta viskas
Loreta Čepukienė
Kiti gali sakyti ką tik nori, bet kainos parduotuvėse įsivedus eurą gerokai išaugo. Anksčiau kilogramas mišrainės kainuodavo 9–10 litų, dabar visus 14 litų. O kokios vaisių ir uogų kainos? Kasdien šeimai perku maistą, todėl matau, kiek maistas kainavo anksčiau ir kiek dabar. Nors prekybininkai mėgsta gudrauti, rašydami, kad atpigo kai kurie produktai, bet visi mato, kad tas atpigimas yra lygiai tokia pati kaina, kokia buvo prieš pabrangimą. Kam reikia taip apgaudinėti pirkėjus, juk akivaizdu, kad prekybininkai pasiima didžiausią antkainį. Kaimo žmogui už pieno litrą moka tik 0,34 euro cento, o parduotuvėje litras pieno kainuoja kelis kartus brangiau.
Išleidžia daugiau
Vilma
Niekada gyvenimas nebuvo blogas, gal kad tiesiog nemėgstu skųstis. Nors pastaraisiais metais atlyginimas nekilo, apskritai darbo reikalai sekasi neblogai. O kad kainos po euro įvedimo pakilo, akivaizdu. Kitas dalykas, pastebiu, kad daugiau išleidžiu ne dėl išaugusių kai kurių produktų kainų, o daugiau dėl psichologinių dalykų – eurai kažkaip lengviau išleidžiami.
Bet daugiausia išaugo ne produktų, o paslaugų kainos. Paslaugų teikėjai apvalindami kainą užsideda kelis eurus, tad bendra paslaugų kaina gerokai išauga.
Kainos turgavietėse šokiruoja
Elvyra Čiurikova
Gerokai išaugusių kainų neįmanoma nepastebėti. Tuo labiau kad kai kurios prekės kiek anksčiau kainuodavo litais, tiek dabar – eurais, ypač turgavietėse. Kaip ir kasmet, turgavietėje pirkau tokių pačių gėlių kapavietei. Sumokėjau tiek pat, kiek ir pernai, tačiau jau eurais.
Šeimos biudžetui tai atsiliepia skaudžiai, nes pati uždirbu tik minimumą, o kaip žinoma, jis tik keliais eurais kils nuo liepos, bet tikrai ne tiek, kad atsvertų gerokai išaugusias kainas.
Statistikos departamento fiksuoti kainų pokyčiai:
Birželio mėnesį, palyginti su geguže, fiksuoti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: žaliosios vynuogės pabrango 23,4 proc., apelsinai – 19,6, svogūnai – 17,8, burokėliai – 13,6 proc., o atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 38,5 proc., pomidorai – 18,7, ankstyvosios bulvės – 11,2 proc.
Iš kitų prekių daugiausia pabrango rauginti kopūstai – 9 proc., ilgagrūdžiai baltieji ryžiai – 5,6, kalakutų krūtinėlių filė – 4,5, saulėgrąžų aliejus – 4,2, šviesi duona – 3,7, šokoladu glaistytas vanilinis varškės sūrelis – 3,2, joduota smulki druska – 2,9, pasterizuotas pienas (2,5 proc. riebumo) – 2,6 proc., o atpigo natūralios fermentacijos putojantis vynas – 5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 4,3, vaniliniai ledai – 3,8, suskystintos automobilinės dujos – 3,7, smulkus baltasis cukrus – 3,5, makaronai iš kvietinių miltų – 3,2, varškė (9 proc. riebumo) ir indų ploviklis – po 2,9, manų kruopos ir apelsinų sultys – po 2,7 proc.
Iš patiekalų ir gėrimų viešojo maitinimo įstaigose labiausiai pabrango vištienos kebabas su lavašu, išsineštinai – 1 proc., dienos pietūs restorane ar kavinėje (sriuba ir karštas mėsos patiekalas) – 0,8, pilstomas šviesusis alus kavinėje – 0,6 proc. Iš kitų paslaugų labiausiai pabrango moteriškų batelių pakulnių pakalos pakalimas – 0,5 proc., o atpigo lengvojo automobilio išorės plovimas automatinėje plovykloje – 0,5 proc.
2015 m. birželio mėn., palyginti su 2014 m. rugsėjo mėn. (nuo šio laikotarpio pradėta kainas registruoti eurais), iš prekių daugiausia pabrango morkos – 3,2 karto, vynuogės – 2,7 karto, obuoliai – 53,8 proc., svogūnai – 37,6, pomidorai – 22,2, dantų pasta – 14,8, grikių kruopos – 10,7, bananai – 10 proc., o atpigo burokėliai – 30,9 proc., suskystintos dujos su pristatymu maistui gaminti – 23,9, suskystintos automobilinės dujos – 22,3, pasterizuotas pienas (2,5 proc. riebumo) – 11,7, varškė (9 proc. riebumo) – 11, sviestas – 10,8 proc.
Iš paslaugų daugiausia pabrango vyrų modelinis kirpimas kirpykloje – 7,7 proc., dienos pietūs restorane ar kavinėje – 4,4, moterų modelinis kirpimas kirpykloje – 4,2, vyriškų pusbačių pakulnių pakalos pakalimas – 3,1, cheminis vyriško kostiumo valymas – 3 proc., o atpigo apsilankymas pas gydytoją kardiologą – 0,2 proc.
Lina DRANSEIKAITĖ
