Pagaliau ekonomikos stebuklas pasiekė ir Lietuvą: mokesčių surinkimas rodo, kad ir darbo rinka, ir vidaus vartojimas tvirtai atsistojo ant kojų.
Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai šių metų pirmąjį pusmetį gavo 1,6 proc. daugiau pajamų nei planuota ir 6,8 proc. daugiau nei pernai tą patį laikotarpį. Prognozuotos bendros biudžetų sausio-birželio pajamos – 3,495 mlrd. eurų, faktinės – 3, 552 mlrd. eurų, skelbė Finansų ministerija.
„Naujiena tikrai yra gera, nes didėja visų mokesčių surinkimas: ypač gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei akcizų. Tai rodo, kad pinigų pavyksta ištraukti iš šešėlio, didėja atlyginimai“, – sako „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Gausiau surenkamas GPM rodo ne tik didėjančius atlyginimus, bet ir geresnį žmonių įdarbinimą. „Lietuva šiuo metu pirmauja Europos Sąjungoje pagal nedarbo lygio mažėjimą ir darbo vietų kūrimas vyksta pakankamai sparčiai, palyginti su pernai.
Matome, kad augant darbo užmokesčiui ir keičiantis ekonomikos struktūrai, ateinant užsienio investuotojams, algos vis dažniau mokamos oficialiai, o geriems specialistams siekia ir apie 1,2-1,5 tūkst. eurų. Deja, kituose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, iki šiol yra daug darbuotojų, kurie dirba nelegaliai, yra įsiregistravę Darbo biržoje, nors ir jų darbo užmokestis gali siekti apie ir 2 tūkst. eurų sezono metu“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo nuomone, dėl augančio akcizų surinkimo Lietuvai pasisekė: kuro kaina nukrito, nors akcizai nesumažėjo ir jo imta pirkti daugiau. „Lietuva buvo per daug užsisukusi diržų veržimosi ir lėto ekonomikos augimo mąstyme: atrodytų, jei prieš tai mes stagnavome, tai dabar tai tęsiasi. Bet Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodė, kad potencialo yra daug, ypač kalbant apie darbo užmokesčio augimą, galiausiai ši tendencija atėjo ir į Lietuvą“, – džiaugėsi Ž. Mauricas.
Paklausti, kaip Lietuvai pavyko geriau nei planuota surinkti mokesčius į biudžetą, ekspertai vardija dvi priežastis: arba planas realistiškesnis, arba į mokesčių surinkimą pažiūrėta kūrybiškiau.
Ž. Mauricas dėsto, kad nepaisant Rusijos krizės ir neramumų euro zonoje, Lietuvos vidaus rinka laikosi ganėtinai neblogai.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, šių metų biudžeto išlaidos dėl didesnių pajamų nesikeis, bet antrojo pusmečio ekonominės tendencijos bei mokestinės pajamos turės daug įtakos planuojant 2016 metų biudžetą, o čia slypi pavojus išleisti daugiau nei surenkama.
Finansų ministerija skelbė, kad šiemet pirmą pusmetį buvo viršijami visų pagrindinių mokesčių pajamų planai, išskyrus PVM. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-birželį buvo 3,3 proc. didesnės nei prognozuota ir 8,2 proc. didesnės nei pernai tuo pat metu.
Už visas akcizines prekes per šešis pirmuosius mėnesius gauta 3,6 proc. daugiau nei prognozuota ir 8,2 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Pelno mokesčio gauta 8,3 proc. daugiau nei prognozuota ir 12,7 proc. daugiau nei pernai sausį-birželį.
PVM surinkimas gerėja, bet tik birželį pajamų gauta daugiau nei planuota. Iš planuotųjų sausį-birželį 1,501 mlrd. eurų PVM įplaukų, gauta 1,445 mlrd. eurų. Nors tai yra 2,8 proc. daugiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bet kol kas 3,7 proc. mažiau nei prognozuota šiemet.
Patvirtintos 2015 m. valstybės biudžeto pajamos be ES lėšų sudaro 5,666 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 7,989 mlrd. eurų.
„DELFI“ INF.
