Panevėžiečiai dar šią savaitę turėtų sulaukti geros naujienos: pinga geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Individualių namų gyventojams ši žinia kur kas geresnė nei daugiabučių. Pirmą kartą Savivaldybė pasišovusi kainas diferencijuoti pagal vartotojų gyvenamąją vietą – daugiabučių gyventojai mokės daugiau nei įsikūrusieji individualiuose būstuose.
Šaltas vanduo pigs, bet ne visiems panevėžiečiams vienodai. Savivaldybė su vandens tiekėja bendrove „Aukštaitijos vandenys“ planuoja, kad daugiabučių gyventojai už geriamąjį vandenį ir nuotekas mokėtų 13 euro centų brangiau nei įsikūrusieji individualiuose namuose. U. Mikaliūno nuotr.
Gyventojus išskyrė
Panevėžiečiai dar šią savaitę turėtų sulaukti geros naujienos: pinga ,,Aukštaitijos vandenų“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos. Individualių namų gyventojams ši žinia kur kas geresnė nei daugiabučių.
Pirmą kartą Savivaldybė pasišovusi kainas diferencijuoti pagal vartotojų gyvenamąją vietą – daugiabučių gyventojai mokės daugiau nei įsikūrusieji individualiuose būstuose.
Savivaldybė ir jai pavaldūs „Aukštaitijos vandenys“ bando įtikinti neturintys kitos išeities. Esą daugiabučių ir individualių namų vartotojams skirtingus įkainius apskaičiavo kompromisų nepripažįstanti Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau šios atstovai patikina: jos pateiktos kainos tėra rekomendacinės – Savivaldybės tarybos valia apsispręsti, ar jai visi gyventojai vienodai lygūs.
Įvertins pagal gyvenamąją vietą
Vietoj nuo 2013-ųjų rudens Panevėžyje visiems vartotojams galiojančios vienos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos, 1,78 Eur už kub. m. su PVM, Savivaldybės tarybai siūloma nustatyti mažesnę, bet skirtingą kainą vartotojams pagal tai, kur jie gyvena. Projekte numatoma, jog individualių namų gyventojai už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą mokėtų 1,56 Eur už kub. m su PVM, o įsikūrusiesiems daugiabučiuose „Aukštaitijos vandenų“ paslauga atsieitų net 13 euro centų brangiau – 1,69 Eur.
Tokį gyventojų skirstymą pagal gyvenamąją vietą vandentiekininkai ir valdininkai aiškina iš viršaus nuleista kainų skaičiavimo metodika.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės Ritos Servienės teigimu, „Aukštaitijos vandenų“ apskaičiuotas savo paslaugų kainas aprobavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o Savivaldybės tarybai beliko pritarti.
„Mes vadovaujamės kainomis, gautomis iš komisijos. Metodika labai sudėtinga. Mes neturime nei tiek kompetencijos, nei jėgų“, – „Sekundei“ aiškino R. Servienė.
Metodikoje numatyta, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos daugiabučių ir individualių namų gyventojams apskaičiuojamos skirtingai, todėl specialistė abejoja, ar VKEKK neprieštarautų, jei Savivaldybė užsimotų jas suvienodinti.
Pasak R. Servienės, Savivaldybė ir „Aukštaitijos vandenys“ jau turėjo nemažai problemų, kai 2013-aisiais miesto Taryba patvirtino iki šiol galiojančią visiems panevėžiečiams vienodą geriamojo vandens ir nuotekų kainą. Tuomet komisija irgi rekomendavo skirtingus įkainius daugiabučiams ir individualiems namams, tačiau Savivaldybės taryba nusprendė kitaip.
„Bendrovė turėjo daug įrodinėti komisijai, kol leido visiems vienodą kainą. Dabar pasikeitė ir įstatymas, ir komisijos pirmininkė, ir gautas suderinimas, kad kainos diferencijuojamos daugiabučiams ir individualiems namams“, – galimybėmis suvienodinti įkainius abejoja R. Servienė.
Solidarumo kaina – pusė milijono
„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Saulius Venckus taip pat tvirtina, kad prieš porą metų teko įveikti kone kryžiaus kelią.
Panevėžys – viena iš šešių šalies savivaldybių, kur individualių namų gyventojai neturi privilegijos už geriamąjį vandenį mokėti mažiau nei jų kaimynai daugiabučiuose. Vis dėlto netrukus ir Aukštaitijos sostinėje lygybė gali baigtis. U. Mikaliūno nuotr.
„Prieš porą metų kaina kilo, todėl politikai, kad būtų mažesnė našta gyventojams, įkainius daugiabučiams ir individualiems namams suvienodino. Tas, aišku, neatitiko kainų skaičiavimo metodikos. Komisija norėjo Tarybos sprendimui net nepritarti, tik paskutinę dieną nusileido. Tai buvo išskirtinis atvejis. Dabar kainos vis tiek mažėja, tikrai neverta jų vienodinti“, – mano S. Venckus.
Dėl 2013-aisiais tuometės miesto Tarybos patvirtintos visiems panevėžiečiams vienodos kainos „Aukštaitijos vandenys“ deklaruoja netekę apie 700 tūkst. Lt pajamų. Įmonė skaičiuoja, kad papildomai tiek būtų surinkusi iš daugiabučių gyventojų, jei, kaip siekta, jiems geriamasis vanduo ir nuotekos būtų įkainotos brangiau nei gyvenantiesiems individualiuose namuose.
Pasak S. Venckaus, jei šią savaitę planuojamas tvirtinti kainas miesto politikai vėl nuspręs suvienodinti – daugiabučiams pritaikys mažesnį, individualiems namams numatytą tarifą, „Aukštaitijos vandenys“ prarastų apie 500 tūkst. Lt.
„Įmonė turi dirbti pelningai. Labai lengva skaičiuoti svetimus pinigus ir jais švaistytis“, – dėl bendrovei galinčio išslysti pusės milijono nepatenkintas S. Venckus.
Vis dėlto iki šiol Panevėžyje galiojanti visiems vienoda kaina vandens tiekėjos nenuskurdino. 2014-uosius „Aukštaitijos vandenys“ baigė uždirbę 4,3 mln. Lt pelno. Iš jų 3,2 mln. Lt įmonė sumokėjo dividendų į akcininkės – miesto Savivaldybės biudžetą.
Prikiaulino rajonas
Generalinis direktorius motyvuoja, jog daugiabučių gyventojai už vandenį ir nuotekų tvarkymą privalo mokėti daugiau dėl apskaitos prietaisų netikslumų ir kitų techninių dalykų namo tinkluose susidarančių nuostolių. VKEKK metodikoje numatyta, kad į paslaugų kainą gali būti įskaičiuojama iki 10 proc. nuostoliams dengti. „Aukštaitijos vandenys“ iš daugiabučių gyventojų užsiprašę 8 proc. už numatomus vandens nuostolius.
Kainų diferencijavimu nepatenkintiems daugiabučių gyventojams generalinis direktorius siūlo išeitį – už geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą atsiskaityti ne pagal butuose įrengtų skaitiklių, o pagal namo įvadinį apskaitos prietaisą prie daugiabučio. Tokiu atveju kaina vienu euro centu būtų netgi mažesnė nei individualių namų gyventojams, taip pat pigiau atsieitų abonentinis mokestis. Tačiau S. Venckus pripažįsta, kad tokia praktika nėra populiari. Dėl didelės painiavos skaičiuojant, kiek kiekvienas butas suvartojo į namą patiekto vandens, pagal šį metodą „Aukštaitijos vandenims“ atsiskaito vos keli namai.
S. Venckus pripažįsta, kad net daugiabutis, kuriame pats gyvena, tokios praktikos netaiko. Anot jo, iš keturių „Aukštaitijos vandenų“ direktorių trys gyvena daugiabučiuose ir nekelia problemų dėl didesnių nei individualiems namams vandens ir nuotekų kainų.
Miesto Tarybą diferencijuoti kainas vandens vartotojams bandoma priversti ir motyvu, jog tai jau padarė rajono Savivaldybė. Prieš porą savaičių rajono politikai be jokių diskusijų patvirtino VKEKK rekomenduotas, daugiabučiams ir individualiems namams nevienodai sumažėjusias vandens ir nuotekų kainas ir taip prikiaulino miesto gyventojams. Mat teisės aktai numato, kad tiekėjo kainos turi būti vienodos visoje jo aptarnaujamoje teritorijoje – kiek moka „Aukštaitijos vandenų“ aptarnaujami rajono gyventojai, tiek turi mokėti ir miestiečiai.
Sprendimas – politikų rankose
Nors „Aukštaitijos vandenys“ motyvuoja, kad kainas diferencijuoti verčia VKEKK, šios specialistai pabrėžia, jog alternatyva vis dėlto yra ir ji priklauso nuo vietos politikų – miesto Tarybos.
Komisijos narės Viktorijos Sankauskaitės teigimu, kainų nustatymo metodikoje išties numatyta skirtinga kaina daugiabučių ir individualių namų gyventojams. Anot jos, ir 2013-aisiais derinant „Aukštaitijos vandenų“ kainas, komisija, kaip ir dabar, jas numatė skirtingas daugiabučiams ir individualiems namams.
„Tuomet miesto Taryba nusprendė atsisakyti dalies įmonės pelno tam, kad sumažintų kainą daugiabučių gyventojams. Tokiu būdu buvo visiems panevėžiečiams nustatytos vienodos kainos. Mes dėl to pažeidimų nematėme. Taigi, pagal metodiką deriname skirtingas kainas individualiems namams ir daugiabučiams dėl juose susidarančių nuostolių įvertinimo, o jau Tarybos galimybė atsisakyti pelno ar surasti kitus šaltinius kompensuoti kainos dalį daugiabučių namų gyventojams“, – patvirtino V. Sankauskaitė.
Anot jos, Panevėžys nebuvo išskirtinė savivaldybė, nustačiusi vieną vandens kainą visiems gyventojams. Tokia praktika taikoma Šiauliuose, Palangoje, Kretingoje, Pakruojyje, Tauragėje.
„Tai savivaldybių tarybų teisė. Priimdama tokį sprendimą, Taryba turi numatyti šaltinį, iš kurio bus kompensuojami daugiabučių tinkluose patiriami nuostoliai. Akcininkas gali atsisakyti dalies pelno vartotojų naudai“, – teigė komisijos narė.
Tačiau, anot jos, įmonė privalo vienodas kainas taikyti visoje savo aptarnaujamoje teritorijoje. Rajono meras Povilas Žagunis patikino, kad jei Panevėžio politikai apsispręstų, jog daugiabučių ir individualių namų gyventojai už geriamąjį vandenį ir nuotekas moka vienodai, rajono Taryba savo sprendimą dėl kainų diferencijavimo taip pat peržiūrėtų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
