Brangus miesto grožis (papildyta)

Savivaldybė užsimojo smulkmeniškai suskaičiuoti, ar 31 tūkst. eurų už kiek daugiau nei 20 arų miesto gėlynų priežiūrą – protinga kaina. O Panevėžį puošiančius gėlynus sodinanti ir puoselėjanti įmonė tvirtina, kad jei miestas nori išties akį traukiančių žiedų, reikėtų pridėti dar mažiausiai kelis tūkstančius.

Du gėlynus Laisvės a. priešais Savivaldybę apsodinti našlaitėmis ir begonijomis kainavo per 3300 Lt neįskaičiavus PVM. U. Mikaliūno nuotr.

Idėjoms trūksta pinigų

Savivaldybė užsimojo smulkmeniškai suskaičiuoti, ar 31 tūkst. Eur už kiek daugiau nei 20 arų miesto gėlynų – protinga kaina. O Panevėžį puošiančius gėlynus sodinanti ir prižiūrinti įmonė tvirtina, kad jei miestas nori išties akį traukiančių žiedų, reikėtų pridėti dar mažiausiai kelis tūkstančius.

Aukštaitijos sostinės vasaros grožis – prieš porą metų viešųjų pirkimų konkursą želdiniams prižiūrėti laimėjusios įmonės „Autairas“ rankose. Bendrovė į miesto gėlynus koją įkėlė be konkurencijos. Nors mieste apstu apželdinimo paslaugas siūlančių įmonių ir individualiai dirbančių smulkiųjų verslininkų, Savivaldybės pasiūlymas pasirašyti sutartį ir trejus metus sodinti, ravėti, lieti gėlynus sudomino vienintelį „Autairą“.

Už šiuos darbus įmonei Savivaldybė per metus sumoka 31 tūkst. Eur (apie 100 tūkst. Lt).

„Autairo“ vyriausiosios buhalterės Ramunės Balčėtienės teigimu, gėlių sodinimas mieste – vien tik nuostolį nešanti veikla.

„Kai dalyvauji viešųjų pirkimų konkurse, kainą derini prie Savivaldybės išgalių. Mūsų paprašyta suma labai maža. Norint, kad Panevėžys atrodytų tikrai gražiai, reikia papildomai pridėti mažiausiai 10 tūkst. Lt metams. Norisi, kad ir pati gėlytė gražesnė būtų, ir idėjos įdomios. Mūsų agronomė turi labai daug idėjų, bet viskas atsiremia į finansus ir Savivaldybės pageidavimus“, – tikina R. Balčėtienė.

Gėlininkų ir valdininkų požiūris į grožį ne visada sutampa. Gavusi užduotį apsodinti gėlėmis šalia „Senvagės“ mokyklos stūksančią skulptūrą „Motina Taika“, įmonė siūlė pripilti skaldos.

„Geriausia būtų iš tos automobilių aikštelės skulptūrą iškelti į jai tinkamesnę vietą, bet tai ilga procedūra. Mes turime lengviau įgyvendinamą pasiūlymą – vietoj gėlių prie skulptūros paberti skaldelės. Kas iš tų gėlių, jei atbulomis mašinos jas nuvažinėja? Nei jų ten kas mato, nei jos ten reikalingos. Tikrai skalda būtų gražiau, bet jos papilti kažkodėl visiems atrodo labai sudėtinga“, – stebisi buhalterė.

Maždaug pusė kainos – atlyginimams

R. Balčėtienės teigimu, gėlės – brangus grožis. Vien dviejų gėlynų Laisvės a. priešais Savivaldybę apsodinimas našlaitėmis ir begonijomis atsiėjo per 3300 Lt neįskaičiavus PVM. Jų priežiūra Savivaldybei per du mėnesius atsieina dar apie 500 Lt.

Pasak R. Balčėtienės, įmonė gėlių daigus perka iš gėlininkų didmenininkų. Esą patiems užsiauginti atsieitų dar brangiau.

„Jei augintume nedaug gėlių, tik tiek, kiek reikia apsodinti Panevėžiui, kainuotų labai brangiai. Tam reiktų ir šiltnamių, ir juos šildyti. Kur kas pigiau pirkti, nei patiems auginti“, – tikina įmonės buhalterė.

Anot jos, iš didmenininkų perkami gėlių daigai pigesni nei pardavinėjami turguje. Jo prekiautojai gegužės pradžioje už našlaitės daigą prašė 50–60 euro centų, begonijos – apie 1 Eur. Prie miesto Savivaldybės dviejuose gėlynuose susodinta po 450 našlaičių ir po 100 begonijų. Taigi, turgaus kainomis už abiejų gėlynų apsodinimą – 900 našlaičių ir 200 begonijų – būtų tekę pakloti apie 695 Eur (2400 Lt), jau įskaičiavus ir PVM mokestį.

„Autairo“ atstovė aiškina, kad įmonės kainą sukelia į ją įskaičiuotas darbo užmokestis, sudarantis 40 proc.

„Mūsų darbininkams, prižiūrintiems gėlynus, mokama daug daugiau nei minimumas. Už tokį atlyginimą šiais laikais niekas neateitų dirbti arba ateitų nenorintieji dirbti“, – „Sekundei“ teigė vyriausioji buhalterė.

Suskaičiuos gėlių daigus

Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius laikosi pozicijos, kad dėl skonio nesiginčijama.

„Aš labai pasitikiu moterimis, kurios užsiima tais darbais“, – aiškino vedėjas.

Miesto gėlynus prižiūrinti bendrovė tvirtina, jog Savivaldybės per metus skiriamų 31 tūkst. Eur gerokai per mažai gėlininkų idėjoms įgyvendinti. Šių metų naujiena – centre iškilę stovai gėlėms – kelių miesto įmonių dovana. U. Mikaliūno nuotr.

Anot jo, iš biudžeto gėlynams skirtas finansavimas leidžia tik palaikyti jų esamą lygį, bet naujoms idėjoms įgyvendinti lėšų nepakanka. Šių metų naujiena – Senvagėje ir Klaipėdos g. pradžioje pastatyti penki stovai kabančioms gėlėms – prie miesto gražinimo sutikusių prisidėti verslininkų nuopelnas.

„Autairo“ sutartis su Savivaldybe dėl gėlynų priežiūros gali būti pratęsta ir 2016-iems metams. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, ar bus ieškoma kitų gėlininkų, bus sprendžiama įvertinus „Autairo“ darbų ir už juos sumokamos kainos santykį.

„Dabartiniai įkainiai nėra visiškai aiškūs. Reikėtų pasidomėti tos srities specialistams. Iki gruodžio surasime žmogų, kuris įvertintų, kiek kainuoja gėlių daigai, kiek jų reikia kvadratiniam metrui apsodinti. 31 tūkst. Eur gali būti ir daug, ir mažai“, – teigė T. Jukna.

Panevėžyje daugiametėmis gėlėmis apsodinta 800 kv. m, vienmetėmis – 1600 kv. m.

„Sekundės“ žiniomis, vieną kvadratinį metrą apsodinti brangiausiomis, vadinamosios pirmosios kategorijos, gėlėmis Panevėžiui kainuoja per 10 Eur, pigiausiai – apie 1 Eur.

T. Jukna įtaria, kad varžytis dėl Savivaldybės užsakymo gėlininkus galbūt stabdė viešųjų pirkimų konkurso sąlyga būti įvykdžius sutarčių už Savivaldybės metams numatytą sumą gėlynų priežiūrai, tai yra 100 tūkst. Lt.

„Gal iš tiesų tokių didelių gėlynų niekas netvarko, todėl apželdintojai per metus sudaro sutarčių gerokai mažesnėms sumoms?“ – svarsto direktorius.

Kita vertus, anot T. Juknos, pasirinkus mažų pajėgumų įmonę kyla rizika miestui likti visai be gėlynų, jei gėlininkai per vėlai suvoktų nepajėgiantys prižiūrėti maždaug 25 arų.

Stabdo biurokratija

Individualiąja veikla besiverčianti aplinkos apželdintoja Jolita Samackienė patikino viešųjų pirkimų konkursų besikratanti dėl jų specifikos, bet ne dėl savo darbo apimčių.

„Aš ir taip turiu užtektinai darbo, nenoriu galvos sukti dėl Savivaldybės. Kad laimėjusi konkursą galėčiau atlikti tiesioginį darbą – sukišti rankas į žemę, turėčiau įveikti daug biurokratinių dalykų, daug popierių užpildyti. Man tam gaila laiko“, – patikino verslininkė

Anot jos, vizualiai įvertinti, kiek iš tikrųjų kainavo apsodinti gėlyną, tolygu būrimui iš kavos tirščių.

„Gal buvo žemė tręšiama, gal durpių įterpiama – darbai, kurių akimi nematyti“, – gėlininkų darbo specifiką siūlo įvertinti J. Samackienė.

Kitas apželdintojas, nepanoręs viešinti pavardės, apžiūrėjęs gėlynus prie Savivaldybės, apskaičiavo, kad už jų apsodinimą būtų užsiprašęs 1000 Lt pigiau.

Paklaustas, kodėl gėles auginanti ir apželdinimo paslaugas teikianti šeima nedalyvauja Savivaldybės konkursuose, smulkusis verslininkas pripažino tokioje rinkoje nesąs pajėgus konkuruoti. Praėjusiais metais jo šeima sudarė vos 20 tūkst. Lt vertės sutarčių.

U. Mikaliūno nuotr.:

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ