Milijoninių skolų prismaugtą Panevėžio stiklo gamintoją „Klar Glass Lietuva“ iš lenkų perperka bendrovė „Kauno stiklas“ ir fizinis asmuo, su stiklo pramone nesusijęs kaunietis. Nors Konkurencijos tarnybos leidimo dėl sandorio dar nėra, kauniečiai jau perėmė įmonės valdymą.
„Klar Glass Lietuva“ darbuotojai į naujuosius akcininkus deda dideles viltis, tačiau prasitaria turintys abejonių. Panevėžio stiklininkai keliolika metų klausėsi buvusių akcininkų pažadų prikelti gamyklą, bet visi jų rožiniai planai susprogo kaip muilo burbulai, o įmonė liko nustekenta.
Perėmė valdymą
Milijoninių skolų prismaugtą Panevėžio stiklo gamintoją „Klar Glass Lietuva“ iš lenkų perperka bendrovė „Kauno stiklas“ ir fizinis asmuo, su stiklo pramone nesusijęs kaunietis Aivaras Sirusas.
„Esame pasirašę susitarimą dėl akcijų pirkimo. Dabar su advokatais intensyviai rengiame dokumentus ir planuojame jau šią savaitę juos pateikti Konkurencijos tarnybai dėl leidimo įsigyti akcijas“, – „Sekundei“ patvirtino „Kauno stiklo“ generalinis direktorius Evaldas Sauliūnas.
Nors teisės aktai numato, kad Konkurencijos tarnybos vertinimas, ar sandoris gali turėti įtakos konkurencinei aplinkai stiklo gamybos rinkoje, gali trukti keturis mėnesius, potencialūs akcininkai jau perėmė įmonės valdymą.
Praėjusią savaitę įvyko kardinalūs pokyčiai „Klar Glass Lietuva“ valdyboje. Buvusius jos narius – įmonės technikos direktorių Vytautą Žekonį, finansų direktorių Antoną Venslavskį ir generalinį direktorių Arturą Vozniaką – pakeitė A. Sirusas, E. Sauliūnas ir Arvydas Čėsna. Pasak E. Sauliūno, valdybos narių pakeitimą inicijavo akcijas parduodantys lenkai.
Naujosios valdybos sprendimu, A. Vozniakas atleistas ir iš „Klar Glass Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigų. Jį pakeitęs E. Sauliūnas laikinai vadovaus abiem – Kauno ir Panevėžio – stiklo gamintojoms.
Priežasčių, kodėl naujoji valdyba su A. Vozniaku nusprendė atsisveikinti nė nelaukusi Konkurencijos tarnybos atsakymo dėl akcijų pirkimo, jo įpėdinis nesiima komentuoti. „Apie tai, ar buvęs generalinis direktorius galėjo ar negalėjo kenkti įmonei, nenorėčiau kalbėti. Manau, galėsiu būti geresnis direktorius nei ponas A. Vozniakas.“, – teigė E. Sauliūnas.
Sandorio vertė – paslaptis
E. Sauliūnas įsitikinęs, kad Konkurencijos tarnyba neras kliūčių, dėl kurių būtų užprotestuotas sandoris. Anot jo, „Kauno stiklas“ ir „Klar Glass Lietuva“ dėl savo specifikos niekada stiklo pramonės rinkoje nebuvo konkurentais. Kauniečiai gamina spalvoto, panevėžiečiai – skaidraus stiklo tarą.
„Mes ne konkurentai net ir dėl to, kad techniškai negalėtume gaminti produkto, kokį gamina Panevėžys, ir atvirkščiai. Skiriasi ir mūsų užsakovai. „Klar Glass Lietuva“ pagrindiniai klientai – degtindariai, konservų gamintojai, mes orientuojamės į putojančio vyno ir alaus gamintojus“, – aiškino abiejų stiklo gamintojų generalinis direktorius.
„Kauno stiklas“ į bendrovę „Klar Glass Lietuva“, ėjusią per lenkų kompanijų rankas, žvalgėsi jau seniai, tačiau tik „Sekundei“ prabilus apie kritinę Panevėžio įmonės padėtį ir gresiantį bankrotą sujudo ir patys lenkai, ir kauniečiai. Pradėtos rimtos derybos dėl akcijų įsigijimo ir birželio pradžioje pasirašyta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis.
Už kokią kainą „Vitrum Venture“ sutiko parduoti jų aukso gyslą – Panevėžio įmonę, nors ir slegiamą milijoninių skolų, su sena įranga, bet turinčią solidžius stiklo taros užsakovus, neatskleidžiama, kol sandoris nėra įvykęs. Tačiau „Kauno stiklas“ jau gavo Konkurencijos tarnybos leidimą pradėti žygius dėl svarbiausio „Klar Glass Lietuva“ technologinio įrenginio – stiklo lydymo krosnies – atnaujinimo. Kad dabartinė galėtų veikti dar bent metus, pasak E. Sauliūno, į ją jau daromos investicijos.
„Krosnis virinama, stiprinama, dedamos visos pastangos, kad iki kitos vasaros gamyba nesustotų, kai bus galima pradėti montuoti naują“, – teigė E. Sauliūnas.
Anot jo, planuojamos pirmosios naujųjų akcininkų investicijos į stiklo lydymo krosnį ir du kokybės kontrolės įrenginius sieks apie 8 mln. Eur. Naujieji akcininkai tvirtina nusiteikę išsaugoti Panevėžyje čia 50 metų gyvuojančias abi stiklo pramonės šakas – stiklo taros gamybą ir plokščio stiklo apdirbimą.
Atlyginimus koreguos
Pasak E. Sauliūno, darbuotojų mažinimas nenumatomas, tačiau turės būti peržiūrėtas darbo užmokesčio fondas. Anot jo, ateinančius akcininkus nustebino didžiuliai atlyginimų skirtumai tarp mažiausiai ir daugiausia uždirbančiųjų.
Priežasčių, kodėl naujoji valdyba su „Klar Glass Lietuva“ generaliniu direktoriumi A. Vozniaku nusprendė atsisveikinti nė nelaukusi Konkurencijos tarnybos atsakymo, jį pakeitęs E. Sauliūnas nesiima komentuoti, tačiau prasitaria, esą geriau vadovausiantis už savo pirmtaką.
„Yra, kam reikėtų pamažinti, ir labai daug kam – padidinti darbo užmokestį, kad būtų žmonėms didesnė motyvacija dirbti ir atmosfera įmonėje būtų geresnė“, – patikino E. Sauliūnas.
„Klar Glass Lietuva“ darbuotojai anksčiau „Sekundei“ yra guodęsi, kad net dirbantieji 50 laipsnių karštyje prie pavojų keliančios senos stiklo krosnies uždirba vos daugiau nei minimumą, o generalinio direktoriaus atlyginimas siekia keliolika tūkstančių litų.
Kad nesuvokiamai prasiskolinusios, su sena ir jau pavojų keliančia įranga veikiančios įmonės vadovai leido sau plačiai pagyventi, prasitarė ir E. Sauliūnas.
„Be abejonės, tapau generaliniu direktoriumi su gerokai mažesne nei A. Vozniako buvusi alga. Dabartiniame etape negalima švaistyti įmonės lėšų direktoriui mokant didelį atlyginimą“, – tvirtino naujasis vadovas.
Laikinasis generalinis direktorius teigė uždirbsiantis „truputėlį daugiau nei minimumas, ir gana“.
Vienuolika metų veikiančiame „Kauno stikle“ dirba per 200 žmonių, vidutinis darbo užmokestis siekia 650 Eur, neatskaičius mokesčių.
Optimistinis projektas
„Kauno stiklo“ metinė apyvarta 2014-aisiais siekė 40 mln. Lt. Per metus įmonė pagamina per 100 mln. vienetų spalvoto stiklo taros. 2014-uosius bendrovė baigė uždirbusi 3,29 mln. Lt grynojo pelno.
Panevėžio įmonėje „Klar Glass Lietuva“ dirba 333 žmonės. Įmonės metinė apyvarta siekia apie 17,3 mln. Eur (60 mln. Lt), o skolos maždaug 100-ui kreditorių – 12 mln. Eur, iš jų pusę – Turto bankui. Už valstybės vardu gautas paskolas Turto bankui įkeistas nekilnojamasis turtas.
Turto banko Skolų valdymo skyriaus viršininko Romualdo Žemaitaičio teigimu, su naujaisiais akcininkais bus tariamasi dėl skolos išmokėjimo dalimis.
„Mes tikrai tikime, kad mums pavyks susitarti su kreditoriais ir pastatyti naują stiklo krosnį. Tai du svarbiausi dalykai, kad Panevėžyje stiklo pramonė nenumirtų. Ir mes šitą projektą įgyvendinsime“, – optimistiškai kalba E. Sauliūnas.
Įmonei renesansą žadantys naujieji akcininkai su „Vitrum Venture“ pasirašytoje preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigojo sugrąžinti bendrovei senąjį „Panevėžio stiklo“ vardą.
Pažadų jau girdėjo
Apie lenkų „Vitrum Venture“ planus „Klar Glass Lietuva“ aukso gyslą – stiklo taros gamybą – perkelti į Lenkiją ir Panevėžio įmonei piešiamą juodžiausią – sunaikinimo scenarijų vos prieš mėnesį „Sekundei“ prabilę gamyklos darbuotojai į naujuosius akcininkus deda dideles viltis, tačiau prasitaria turintys abejonių. Panevėžio stiklininkai keliolika metų klausėsi buvusių akcininkų pažadų prikelti gamyklą, bet visi jų rožiniai planai susprogo kaip muilo burbulai, o įmonė liko nustekenta.
Per pastaruosius septyniolika metų Panevėžio stiklo fabrikas perėjo per trijų Lenkijoje registruotų kompanijų rankas. Paskutinė – dabar akcijas parduodanti „Vitrum Venture“ – gamyklą įsigijo tik šių metų sausio pabaigoje. Jai savo maždaug 98 proc. turėtų akcijų perleido buvusio Panevėžio stiklo gamintojos savininkė „Klar Glass Pobediska“. Nors įmonių pavadinimai skiriasi, lygiomis dalimis jų akcijas valdo ir iš vienos įmonės į kitą jas permetinėja tie patys verslininkai – Andžejus Kazimierčikas ir Lešekas Romeris.
Šie Panevėžio stiklo gamyklą prieš trejetą metų įsigijo iš lenkų kompanijos „Varta“. Lenkijoje valdžiusi dvi stiklo gamyklas, į Aukštaitijos sostinę „Varta“ koją įkėlė dar 1998-aisiais, pažėrusi gausybę pažadų atgaivinti giliai į skolas jau tada įklimpusį stiklo fabriką. Toks pirkinys „Vartai“ kainavo labiau nei simboliškai – 99,13 proc., tuomečio „Panevėžio stiklo“ akcijų lenkai nupirko už 1 mln. Lt. Tuo metu „Panevėžio stiklo“ skolos siekė per 117 mln. Lt. Kompanija įsipareigojo per penkerius metus į įmonę investuoti ne mažiau nei 24 mln. Lt. Bet netrukus Lenkijos investuotojai kreipėsi į Vyriausybę prašydami ištraukti ją iš skolų: 2002-aisiais „Panevėžio stiklą“ jau slėgė 135 mln. Lt įsipareigojimų kreditoriams, iš jų – 92 mln. Lt valstybės institucijoms.
Neva gelbėdama „Panevėžio stiklą“ Finansų ministerija mainais už 33,3 mln. Lt skolą gavo 34,22 proc. įmonės akcijų, o dar 30,9 mln. Lt skolos lenkų „Vartai“ tiesiog dovanojo – pinigų atsisakė. Tokiu būdu „Panevėžio stiklo“ gamyklos šeimininkai lenkai Lietuvai iš daugiau nei 90 mln. Lt liko skolingi 27,9 mln. Lt.
Planas neišdegė
Po keleto metų Lietuvos Vyriausybė dar kartą pamalonino „Vartą“, visiškai į jos rankas perleidusi „Panevėžio stiklą“. 2008-aisiais buvo nuspręsta privatizuoti Finansų ministerijos turimas įmonės akcijas. Ir „Varta“ už jas sumokėjo nebe 33,3 mln. Lt, kiek akcijos kainavo valstybės biudžetui, o keliasdešimt kartų pigiau – apie milijoną litų.
Taip tuometės Lietuvos Vyriausybės sprendimu lenkų kompanija tapo vienvalde stiklo gamintojos savininke. Kol valstybė žarstė milijonus užsienio kompanijai, šioji nei dėl Lietuvos, nei dėl „Panevėžio stiklo“ nesivargino. Nors po valstybės dosnių viražų iš 90 mln. Lt telikusią 27,9 mln. Lt skolą Panevėžio stiklo fabriko akcininkai turėjo būti baigę išmokėti 2013-aisiais, šiuo metu stiklo gamintojos įsipareigojimai valstybei – Finansų ministerijai, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei muitinei tebesiekia 20 mln. Lt.
Kad skola nenuplauktų, prižiūrėti pavesta valstybinei įmonei Turto bankui.
Darbuotojai manė, kad valstybė akcininkų veiksmus seka su didinamuoju stiklu, todėl stebėjosi, kodėl Turto bankas abejingas daug metų besitęsiančiam chaosui Panevėžio stiklo fabrike. Kas jame vyksta, Turto bankas susidomėjo tik maždaug prieš porą mėnesių, kai lenkų „Vitrum Venture“ ėmėsi įžūlaus plano – dvidešimt metų akcininkų tik pažadais maitintą, bet svaresnių investicijų nemačiusį, iki avarinės ribos nugyventą fabriką pradėjo parceliuoti. „Vitrum Venture“ į kitą savo įmonę Lenkijoje ėmėsi perkelti svarbiausią technologinę įrangą, užtikrinusią Panevėžio stiklo gamintojos veiklą.
Penkiasdešimt metų gyvuojančios Panevėžio stiklo pramonės sunaikinimas buvo sustabdytas tik apie įžūlius akcininkų planus ir valstybės skolą turinčio prižiūrėti Turto banko neveiklumą prabilus viešai. Po „Sekundėje“ pasirodžiusių publikacijų apie įmonei galbūt rengiamą tyčinį bankrotą lenkai ne tik atšaukė planus išvežti numatytas stiklo taros gamybos formas, bet ir sugrąžino jau išvežtąsias, o netrukus sutiko eiti į derybas ir dėl akcijų pardavimo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
