Daugiabučių gyventojų bandymai mandagiai apsiginti nuo brukamos reklamos kiekvienoje laiptinėje iškabinant skelbimus su prašymais nenešti jiems nereikalingų reklaminių lankstinukų, žurnalų, apklijuojant pašto dėžutes ryškiaspalvėmis juostomis su užrašais, lipdukais, įspėjančiais nemesti reklaminės informacijos, rezultatų neduoda. Pašto dėžutės vis tiek sprogsta nuo reklamos.
Prašymai nemesti reklaminių leidinių į pašto dėžutę reklamos platintojams nė motais. U. Mikaliūno nuotr.
Į prašymus nereaguoja
Dažną smarkiai nervina ir į elektroninį paštą, mobilųjį telefoną plūstantys pasiūlymai ką nors įsigyti.
Žmonės skundžiasi, kad jų kova su brukalais – tarsi su vėjo malūnais. Teisingumo ministerija siūlo imtis griežtesnių veiksmų prieš nepageidaujamos reklamos platintojus ir kreiptis į atitinkamas institucijas – Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o dar nesusidūrusiuosius su jų atakomis įspėja neužkibti ant kabliuko.
Šiuo patarimu pasinaudos ir panevėžietė Zita Sapkienė. Moteris nebežino, kaip kitaip sutramdyti reklamų platintojus. Ji savo pašto dėžutę yra apklijavusi užrašais, prašančiais nemesti reklamos, tačiau nuolat ją randa prigrūstą lankstinukų, žurnalų.
Manydama, kad visą šią jai nereikalingą korespondenciją platina Lietuvos paštas, ji kreipėsi su pretenzijomis į šią bendrovę. Moteris buvo patikinta, kad Lietuvos pašto darbuotojai nemeta į dėžutes tokių leidinių, jeigu yra įspėjimai, kad jie nepageidaujami.
Gresia bauda
Nuo 2013 metų pradžios įsigaliojusi viena iš Pašto įstatymo nuostatų aiškiai sako, jeigu gavėjas nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Asmenys, pažeidę šį gavėjo nesutikimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Z. Sapkienė savo pašto dėžutėje nuolat randa šūsnis nepageidaujamos reklamos. U. Mikaliūno nuotr.
Gyventojus nuo nepageidaujamos reklamos srauto gina ir Reklamos įstatymas, kuriame numatyta, kad reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu, bei tai, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Įstatymai nereglamentuoja, kaip konkrečiai gyventojai turėtų išreikšti nesutikimą gauti reklamą į pašto dėžutes. Pakanka, kad ant pašto dėžutės būtų lengvai pastebimas, aiškiai įskaitomas sakinys, kad tokia korespondencija nepageidaujama.
Jeigu reklaminės informacijos platintojai nepaiso įspėjimo, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Nepageidaujamos reklamos platintojams gresia bauda nuo 300 iki 8,8 tūkst. eurų.
VTAT pernai užfiksavo 16 nepageidaujamos reklamos platinimo atvejų, arba tris kartus daugiau nei 2013 metais, kai buvo nustatyti 5 tokie pažeidimai. Nepageidaujamos reklamos priežiūros srityje pažeidimų nuosekliai daugėja nuo pat 2011 metų.
Reklamų platintojai piniginių bausmių sulaukia tuo atveju, jeigu nepaklūsta geruoju.
Sutinka patys to nepastebėdami
Norintieji apsiginti nuo į elektroninį paštą ar mobilųjį telefoną siunčiamos reklamos pirmiausia turėtų kreiptis į jos siuntėją ir paprašyti nustoti ją siųsti, neaiškindami kodėl.
Reklaminės informacijos siuntėjas privalo iš karto paklusti.
Jeigu nereaguos arba jo atsakymas netenkins, per 3 mėnesius galima skųstis Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vedėja Aušra Gučienė sako, kad šiais metais jau sulaukta 50 skundų, pernai jų gauta 221.
Jeigu reklamos siuntėjas nepaklus šiai institucijai, ji surašys administracinių teisės pažeidimų protokolą ir perduos jį teismui, jis skirs piniginę baudą. 2014 metais buvo surašyta 20, šiais – 4 protokolai.
Pasak A. Gučienės, dažniausiai reklamos siuntėjai reaguoja į pastabas.
Tačiau inspekcijai ne visus tokius skundus pavyksta tinkamai išnagrinėti. Kartais nėra techninių galimybių nustatyti siuntinėjo, nes iš tarptautinių paslaugų teikėjų inspekcija dažnai negauna informacijos apie abonentus.
Specialistų teigimu, dažnai sutikimą gauti reklaminę informaciją žmonės duoda patys, to net nepastebėdami. Pavyzdžiui, pildydami lojalumo korteles, dalyvaudami įvairiose akcijose. Todėl prieš pasirašant sutartis, registruojantis įvairiose interneto svetainėse patariama išsiaiškinti, ar neduodate sutikimo gauti reklaminę informaciją.
Gyventojus nuo nepageidaujamos reklamos ginančios institucijos, spręsdamos bausti ar ne reklamos siuntėją, pirmiausia atsižvelgia į tai, ar yra gautas asmens, kuriam elektroniniu paštu ar mobiliuoju telefonu siunčiama reklama, sutikimas.
Inga SMALSKIENĖ
