Panevėžio vyskupijos kurijai svarstant dvasininkų rotacijos klausimą, tikintieji suskubo nuo perkėlimo į kitą parapiją ginti netradicinėmis idėjomis ir artimu bendravimu su bendruomene išgarsėjusį Miežiškių kleboną Rimantą Visockį. Dviejų jo aptarnaujamų parapijų – Miežiškių ir Trakiškio – gyventojai jau kelios dienos renka parašus vildamiesi jais įtikinti Panevėžio vyskupą neiškelti klebono į kitą kraštą.
Kadenciją Miežiškių parapijoje jau prieš trejetą metų baigusiam, originaliais sumanymais garsėjančiam klebonui R. Visockiui netrukus gali tekti kraustytis į kitą kraštą. A. Repšio nuotr.
„Mūsų klebonui visi lygūs, visi vienodai svarbūs. Ir su jaunimu jis moka sutarti, ir aludės lankytojų neišbrokavo – Kūčias jiems surengė, o kaip Miežiškius pagyvino“, – klebono nuopelnus gyrė Miežiškių bendruomenės pirmininkė Zita Žilytė.
Anot jos, kol kas pasirašyti už kleboną neatsisakė nė vienas aplankytas Trakiškio ir Miežiškių gyventojas.
„Tie parašai – žinutė vyskupui, kaip mums reikalingas klebonas“, – teigia Z. Žilytė.
Pačiam R. Visockiui žinia apie tokią parapijiečių iniciatyvą buvo netikėta. Dvasininkas teigia ir pats dar nežinantis, ar jam teks kraustytis. Prieš porą savaičių vyskupas tik užsiminė apie tokią galimybę.
Lietuvos vyskupų konferencijos priimtas nutarimas numato 7-erių metų klebono kadenciją. R. Visockis į Miežiškių parapiją buvo paskirtas prieš dešimtmetį.
Dvasininkas sako galintis tik džiaugtis savo parapijų žmonėmis, tačiau vyskupo sprendimą, kad ir koks jis būtų, priimsiantis.
„Įšventinimo metu daviau paklusnumo įžadus. Negaliu neklausyti vyskupo“, – sako R. Visockis.
Parašai beverčiai
Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas teigia nekomentuosiantis kalbų apie vyskupijos dvasininkų rotaciją, kol nėra galutinio sprendimo. Anot jo, nors klebono kadencija trunka septynerius metus, tačiau toks vyskupų konferencijos nutarimas nereiškia, kad tiek laiko vienoje parapijoje ištarnavęs dvasininkas privalo būti perkeltas kitur.
„Klebono kadencija gali būti pratęsiama įvertinus konkrečią situaciją. Nėra kriterijų sąrašo, į ką atsižvelgti, ko nepaisyti. Tikrovė yra platesnė už kažkokį nutarimą“, – „Sekundei“ teigė vyskupas.
Vis dėlto, anot jo, parapijiečių renkami parašai dėl klebono palikimo Miežiškiuose – niekinės pastangos. Vyskupas nemano, kad į šitaip išsakytą tikinčiųjų poziciją vertėtų atsižvelgti.
„Tie parašai bet kokiu atveju beprasmiškai renkami. Turbūt nebuvo parapijos, kur nepradėtų kas nors rinkti parašų už vieną ar kitą dalyką. Būtų paralyžiuotas visas gyvenimas, jei sprendimai būtų priimami vien tik pagal parašus. Visuomet kalbamės ir su klebonais, kokie darbai pradėti, kokia asmeninė situacija, atsižvelgiama ir į parapijiečių nuomonę, bet tikrai ne pagal surinktus parašus vykdomi skyrimai“, – patikino vyskupas L. Virbalas.
Kūčias valgė su aludės klientais
Prieš dešimt metų iš Pasvalio rajono, Daujėnų, į Miežiškius perkeltas R. Visockis nustebino vietos gyventojus, kai vieną Kūčių rytą pirmasis pravėrė kaimo alaus baro duris, bet ne tam, kad sugėdintų šventą dieną nuo bokalo pradėjusius parapijiečius.
Klebonas užsidėjo prijuostę, čiupo peilį ir ėmė pjaustyti silkę, daržoves, raikyti duoną, maišyti mišraines. Kunigas bare apsilankiusius miežiškiečius sodino prie stalo, paties padengto tradiciniais 12 Kūčių patiekalais, laužė Kūčių paplotėlį, kartu pasimeldė, palinkėjo vienas kitam dvasinės ramybės.
Kūčių pusryčius kartu su klebonu netradicinėje vietoje išdrįso valgyti tik dešimt vietos gyventojų. Kiti suko ratus aplink aludę, nedrįsdami užeiti į vidų. Dvasininkas aiškino norėjęs, kad Kristaus gimimo šventė ateitų ir į tų žmonių širdis, kurie Kalėdas pasitinka kaip kiekvieną naują savo dieną – nuo svaigalų.
Klebonas yra ir vienas iš kasmetės Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, šventės Miežiškiuose iniciatorių. Dvasininkas nesididžiuoja pats šventėje pasirūpinti, kad jos dalyviai neliktų alkani – ant laužo kepa bulvinius blynus ir vaišina atėjusiuosius.
R. Visockis yra ir miežiškiečius bei apylinkės gyventojus sutraukiančios Jurginių šventės siela, ir unikalaus Angelų slėnio Miežiškiuose ties Nevėžiu sumanytojas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
