Respublikinėje Panevėžio ligoninėje benamiai nakvoja net vasarą. Jie okupuoja ne tik Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, medikai juos randa pasislėpusius net rentgeno kabinete.
Medikai mano, kad benamiai ligoninėje nakvoja todėl, kad nakvynės namuose negali pasirodyti vos besilaikantys ant kojų, triukšmauti, šnerkšti. U. Mikaliūno nuotr.
Žmonės – kaip karštos bulvės
Į Respublikinę Panevėžio ligoninę benamiai plūsta net vasarą. Medikai piktinasi, kad apnakvindinimo paslaugas tokiems asmenims teikiantys nakvynės namai, kad ir kaip prašomi, jų nepasiima.
Benamiai okupuoja ne tik Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, bet įsitaiso ir kituose. Šią savaitę vieną tokį „pacientą“ medikams teko iškrapštyti iš rentgeno kabineto.
Nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė mano, kad benamiai vasarą į ligoninę plūsta ne dėl pastogės, o ieškodami medikų pagalbos. Šie esą tokiems pacientams, jeigu reikia, suteikia būtinąją pagalbą ir stumia nuo savęs tolyn, tad nelaimėliai ir suka ratus apie ligoninę.
Pasak A. Skudienės, tokie asmenys turi daug sveikatos problemų, tačiau dažnas neturi asmens dokumentų, ką jau kalbėti apie sveikatos draudimą.
Vadovės teigimu, gegužės 31 dieną Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo skyriuje mirė nakvynės namų klientas 50 metų vyras. Prieš tai nakvynės namai sulaukė ligoninės darbuotojų skambučio. Jie prašė pasiimti nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį žmogų.
„Atsisakėme. Mes neturime sąlygų teikti jokių sveikatos priežiūros paslaugų. Kita vertus, įstaigos funkcija teikti nakvynės ir apgyvendinimo paslaugas gyventojams, bet ne rinkti juos gatvėse ar ligoninėse. Net automobilio neturime, tad negalime vežioti benamių“, – kalbėjo A. Skudienė.
Ligoninės atstovas viešiesiems ryšiams Vytautas Riaubiškis tvirtina, kad praėjusiais metais jie ne vieną kartą mynė Panevėžio savivaldybės slenkstį prašydami gelbėti nuo šilumos ir pastogės ligoninėje ieškančių benamių, tačiau Savivaldybė nereagavo.
„Nakvynės namams gal ir nepriklauso važinėti į gydymo įstaigą parsivežti benamių, tačiau Savivaldybėje yra skyrių, pavyzdžiui, Viešosios tvarkos, tarnybų, kurios galėtų padėti, kad minėti asmenys netrukdytų medikams dirbti. Reikia tik Savivaldybės geranoriškumo“, – mano V. Riaubiškis.
Respublikinė Panevėžio ligoninė ketina įsisenėjusią problemą raštu išdėstyti naujai miesto valdžiai ir prašyti jos pagalbos.
Socialinius reikalus kuruojanti Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė sako, kad gavus ligoninės raštą bus svarstoma, kaip spręsti šią problemą.
Ligoninė patinka labiau
Nakvynės namai neturintiesiems gyvenamosios vietos atviri visus metus. Prireikus žmogus čia gali laikinai apsigyventi iki 3 mėnesių. Birželį nakčiai užklysta vos keli benamiai, o žiemą nakvoja 20–30.
A. Skudienės teigimu, vargu ar šiltuoju metų laiku klajoklišką gyvenimo būdą pasirinkę asmenys plūstų į ligoninę tik dėl nakvynės.
Nakvynės namų vadovės A. Skudienės tvirtinimu, ligoninėje vasarą benamiai ieško pagalbos, o ne nakvynės.
Ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė neneigia, kad daug asocialiai gyvenančių benamių iš tiesų yra lėtiniai ligoniai, turintys įvairių sveikatos bėdų.
„Alkoholizmas yra lėtinė liga, turinti savo stadijas. Alkoholis pažeidžia įvairius organus. Paskutinėmis šios ligos stadijomis tokie žmonės tampa visiškai neįgalūs. Jiems reikalinga slauga. Panevėžio ligoninė ne tokio profilio įstaiga“, – „Sekundei“ teigė Priėmimo skyriaus vedėja.
Pasak jos, iš aludžių atvežti, gatvėse rasti asocialūs asmenys ligoninėje gauna daugiau pagalbos nei visi kiti gyventojai.
„Būna, kad tam pačiam benamiui per savaitę padarome du tyrimus kompiuteriniu tomografu, o jį vėl girtą atveža greitoji, radusi kur nors nugriuvusį ar sumuštą. Nepadarysime trečią kartą brangaus tyrimo, turėsime daug bėdos, jei paaiškės, kad jo smegenyse buvo kraujosruva“, – kalbėjo J. Vokietienė.
Medikai tvirtina, kad nemaža dalis asocialių, gyvenamosios vietos neturinčių asmenų į ligoninę veržiasi ir dėl nakvynės. Mat nakvynės namuose jie privalo paisyti tam tikrų taisyklių, o čia gali daryti ką nori. Išsimiegoję išeina savais keliais ir vėl grįžta. Tai darė ir minėtas velionis benamis.
Būna, kad medikai prašo greitosios medicinos pagalbos ar policijos išgabenti tokius „pacientus“ į nakvynės namus. Pasak jų, būtų idealu, jeigu benamius, kuriems nereikalinga medicinos pagalba, Savivaldybės tarnybos susirinktų ir išvežtų į jiems skirtas įstaigas.
„Tokie asmenys užima kitų ligonių, kuriems tikrai reikalinga pagalba, vietas“, – sakė J. Vokietienė. Ji apgailestauja, kad nebėra blaivyklų.
Blaivyklų nebeatkurs
Jau prieš kelerius metus medikai ir policininkai pradėjo garsiai skųstis, kad nėra kur apnakvindinti neblaivių asmenų. Buvo apskaičiuota, kad į ligonines atvežami tūkstančiai neblaivių benamių kasmet Lietuvai kainuoja 5 mln. litų. Pradėta svarstyti, jog derėtų atgaivinti iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą veikusias blaivyklas, kurių šalyje buvo per 20.
Tačiau blaivyklų atgaivinimui nebuvo pritarta. Vyriausybės nuomone, socialinėmis paslaugomis neblaiviems ar apsvaigusiems nuo kvaišalų benamiams – jų apnakvindinimu, asmens higiena, buitimi – turėtų rūpintis savivaldybės, su kuriomis privalo bendradarbiauti policija, sveikatos priežiūros ir socialiniai darbuotojai.
Panevėžio socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas teigia, kad benamiai, kuriems nereikalinga medicinos pagalba, turi būti vežami į nakvynės namus. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kas konkrečiai turi juos surinkti iš ligoninės, ką daryti su apsvaigusiais benamiais. Teoriškai jų apnakvindinti nakvynės namuose negalima, policija visų į areštinę irgi nesukiš.
„Su naujaisiais Savivaldybės vadovais mes tarsimės šiais klausimais“, – sakė vedėjas.
Inga SMALSKIENĖ
