Statybas seniausioje miesto dalyje suplanavę panevėžiečiai jau gali būti beveik tikri, kad iškas žmonių palaikų. Jų aptikta Trumpojoje gatvėje, rekonstruojamo buvusio lopšelio-darželio kieme statybininkams kasant tranšėją. Paveldosaugininkai spėja, kad prieš daugiau nei keturis dešimtmečius statant vaikų darželį galėjo būti sunaikinta dalis šalia esančių senųjų miesto kapinių.
Seniai uždarytą buvusį lopšelį – darželį į Greitosios medicinos pagalbos stočiai tinkamą pastatą pertvarkantys statybininkai tapo tolimos praeities liudininkais. Įstaigos kieme tiesiant lietaus nuotekų tinklus iškasus tranšėją aptikta žmonių palaikų. U. Mikaliūno nuotr.
Makabriškas radinys
Statybas seniausioje miesto dalyje suplanavę panevėžiečiai jau gali būti beveik tikri, kad iškas žmonių palaikų. Toks kraupus radinys atsivėrė Trumpojoje gatvėje, rekonstruojamo buvusio „Saulutės“ lopšelio-darželio kieme statybininkams kasant tranšėją lietaus nuotekų tinklams. Paveldosaugininkai spėja, kad prieš daugiau nei keturis dešimtmečius statant vaikų darželį galėjo būti sunaikinta dalis šalia esančių senųjų miesto kapinių. Panevėžio senamiestyje išniekintos protėvių kapavietės aptinkamos nebe pirmą kartą. Prieš pustrečių metų Venslaviškio g. masinėje kapavietėje palaidoti dar XVI a. siekiantys 252 žmonių palaikai ir 18 dėžių pavienių kaulų, atkastų vos keturių arų sklype, kai buvo pradėtas statyti gyvenamasis namas.
Statybininkams ne staigmena
Seniai uždarytą buvusį lopšelį-darželį į Greitosios medicinos pagalbos stočiai tinkamą pastatą pertvarkantys statybininkai tapo tolimos praeities liudininkais. Įstaigos kieme tiesiant lietaus nuotekų tinklus iškasus tranšėją aptikta žmonių palaikų.
Apie statybininkų radinį informuoti Kultūros paveldo skyriaus ir Savivaldybės paveldosaugininkai bei Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Statybos darbai atsivėrusios kapavietės zonoje sustabdyti, žemėje palikti palaikai užkloti.
„Matyti, kad rasti palaikai yra žmonių. Kurį amžių siekia ir kiek ten jų yra, atsakys archeologiniai tyrimai“, – teigė Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė.
Statybvietėje sutikti darbininkai „Sekundės“ korespondentams pasakojo žinantys ir daugiau šios teritorijos paslapčių. Vienas iš jų prisiminė, kad sovietmečiu statybininkams kasant už vaikų darželio tvoros, Smėlynės g. esančio dviejų aukštų daugiabučio kieme, irgi aptikta žmonių kaulų.
„Niekam tada tie kaulai nebuvo įdomūs. Galėjome traktoriumi juos laužyti. Betgi sąžinė neleido. Surinkome kaulelius į maišelį ir iškasę duobutę palaidojome“, – pasakojo darbininkas.
Kad rekonstruojamo pastato kieme atkasta žmonių kaulų, paveldosaugininkų nenustebino. Anot L. Paškevičienės, planuojant rekonstrukciją tikėtasi tokio radinio. Tačiau prieš statybininkams imantis darbų teritoriją išžvalgę archeologai jokių paslėptų praeities pėdsakų neaptiko.
Kultūros paveldo specialistai nesiima iš anksto vertinti, kaip palaikai galėjo atsirasti vaikų darželio teritorijoje, kur kelis dešimtmečius žaidė mažieji. Viena iš versijų – mirusieji kadaise buvo palaidoti čia pat už tvoros esančiose senosiose miesto kapinėse, bet sovietmečiu jų kaimynystėje statant darželį dalis palaikų išrausta iš amžino poilsio vietos.
Pasak L. Paškevičienės, sovietiniais laikais nebuvo reikalaujama archeologinių tyrimų, todėl gali būti, kad tuomečių statybininkų atkasti palaikai buvo kartu su statybinėmis atliekomis suversti į krūvą ir užpilti plonu žemės sluoksniu. Tikėtina, kad atkastieji gali siekti dar 19-ąjį amžių.
Panevėžiečių būta užsispyrusių
Buvusio vaikų darželio teritorijoje aptikti žmonių palaikai buvo užkasti vos metro gylyje. V. Grigonio nuotr.
Kada panevėžiečiai pradėti laidoti buvusio lopšelio-darželio pašonėje stūksančiame Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinių komplekse, geriau žinomame kaip senosios miesto kapinės, istorikai vieno atsakymo neturi. Kapines tyrinėjusi istorikė Indrė Baliulytė mano, kad jų pradžia reikėtų laikyti 19-ojo amžiaus 6-ąjį dešimtmetį, kai 1852 m. iš senojo Panevėžio dvaro žemių buvo atrėžtas sklypas parapijos kapinaitėms. Tačiau seniausiuose iki šių dienų išlikusiuose antkapiniuose paminkluose žymimos mirties datos siekia kur kas ankstesnius laikus – 1837, 1839, 1841 metus.
Senosios Panevėžio kapinės įdomios ne tik dėl jose saugomų architektūros elementų, dailės kūrinių, bet ir dėl savo unikalios struktūros. 19 a. pabaigoje evangelikams liuteronams pietinėje kapinaičių dalyje buvo padovanotas žemės sklypas kaip atlygis už paramą atgaunant iš caro valdžios konfiskuotus pinigus, skirtus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statybai. Nuo tada vienose kapinėse imta laidoti dviejų konfesijų atstovus – ir katalikus, ir evangelikus liuteronus, o jų amžinojo poilsio zonas skiria takas.
Kaip ir šiais laikais, taip ir prieš daugiau nei 100 metų Panevėžį kamavo rūpestis dėl žemės trūkumo laidojimo vietoms. 1905-aisiais gavus vicegubernatoriaus leidimą išplėsti kapinaites, pradėta rūpintis išpirkti joms sklypus iš privačių asmenų. Vis dėlto panevėžiečių būta užsispyrusių. Miesto valdybai nesutarus su visais aplinkinių sklypų savininkais, kapines pavyko padidinti tik iki Nevėžio upės, todėl jų teritorija liko netaisyklingos formos. Bet ir išplėstosios greitai buvo užlaidotos ir jau 19-ojo amžiaus 1-ojoje pusėje leista naikinti senąsias kapavietes – laidoti ant viršaus. O 1960 m. senosiose miesto kapinaitėse visai uždrausta laidoti. Šis draudimas galioja iki šių dienų.
Palaikai žemės paviršiuje
Buvusio vaikų darželio teritorijoje aptikti palaikai buvo užkasti vos metro gylyje. L. Paškevičienės nuomone, taip arti žemės paviršiaus negalėjo būti laidojama, todėl peršasi išvada, kad rasti kaulai gali būti iš statant darželį sunaikintų kapaviečių.
„Kapinių ribos nebuvo aiškios, todėl tikėtina versija, kad statant darželį dalis kapaviečių buvo suniokota, o žmonių kaulai sustumti su statybinėmis atliekomis ir užversti“, – kraupų palaikų išniekinimo faktą įžvelgia paveldosaugininkė.
Nors paveldosaugininkai neturi duomenų, kad sovietmečiu galėjo būti užstatyta dalis senųjų miesto kapinių teritorijos, vis dėlto, Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovo Arūno Umbraso nuomone, tik atkasus daugiau buvusio darželio kiemo paaiškėtų, ar jis neslepia amžiaus paslapties – dar vienų miesto kapinių.
„Ne tik senoji miesto dalis, bet ir kitos teritorijos turi savo paslapčių. Mes labai daug nežinome, kas guli po žeme ir kokius praeities įvykius ji slepia. Nėra jokio skirtumo – senoji miesto dalis ar naujoji. Tikėtina, kad bet kurioje būtų galima aptikti ką nors vertingo istorijai“, – teigė A. Umbrasas.
Vietoj namo želia žolė
- Senamiesčio g. atkastų pustrečio šimto palaikų istoriją ilgiausiai prisimins privataus sklypo savininkai. Vaizdingoje Nevėžio upės pakrantėje, paveldėtoje protėvių žemėje, gyvenamąjį namą planavę pasistatyti žmonės taip ir liko be būsto. Jo vietoje dabar želia aukšta žolė.
- Savivaldybės paveldosaugininkė L. Paškevičienė svarsto, kad po tokio makabriško radinio sklype jo savininkai turbūt nė nebenorėtų čia kurtis.
- Anot A. Umbraso, netgi jei sklypo savininkai tokį norą pareikštų, jie savo žemėje nebegalėtų elgtis kaip nori. Senamiesčio g. teritorija paskelbta pirmųjų miesto kapinių zona ir Kultūros paveldo departamentas kategoriškai neleistų šioje vietoje statybų.
- „Pagal patikslintus apskaitos duomenis netgi Senamiesčio g. gyvenamieji namai, esantys arčiau buvusio vaikų darželio pastato, tikrai patenka į pirmųjų miesto kapinių teritoriją, todėl ten statybos plečiamos nebus“, – patvirtino A. Umbrasas.
Atvėrė amžiaus paslaptį
- Rastųjų palaikų zonoje Savivaldybė privalės užsakyti ir finansuoti archeologinius tyrinėjimus. Jei miesto valdžia dels tą atlikti, Kultūros paveldo departamentui gali tekti imtis administracinio pobūdžio priemonių, kaip įvyko prieš keletą metų palaikus aptikus statybvietėje Senamiesčio g.
- Šios gatvės senbuviai 2009-aisiais sukėlė triukšmą, kai pastebėjo, kad privačiame keturių arų sklype namui pamatus klojantys statybininkai mėto iškastus kaulus. Susirūpinę dėl protėvių palaikų išniekinimo gyventojai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinį.
- Šis uždraudė sklype tęsti statybas, kol bus atlikti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau archeologai ir antropologai jame dirbti pradėjo tik praėjus kone trejiems metams.
- Vos 4 arų sklype iškasta nemažai pavienių kaulų ir 252 žmonių palaikai. Maždaug trečdalis jų – vaikų. Kai kurie buvo palaidoti paguldyti skersai moterims ant krūtinių. Privačiame sklype, kur Savivaldybė buvo išdavusi leidimą statyti gyvenamąjį namą, archeologai atkasė tvarkingas kapavietes. Nustatyta, kad palaikai Senamiesčio g. buvo laidojami nuo XVI a. pradžios iki XVII a. antrosios pusės.
- Visi atkasti ir ištirti palaikai, sudėti į kartonines dėžes, palaidoti vos už kelių šimtų metrų nuo jų radimo vietos – Venslaviškio g., prie istorinių XVI–XVII a. veikusių miesto kapinių.
- Vaizdingoje Nevėžio pakrantėje buvusių pirmųjų miesto kapinių nebeliko nė ženklo – sovietmečiu jų teritorijoje iškilo savaitinis vaikų darželis, jį uždarius čia įkurta ortopedijos technika prekiaujanti įmonė, dabar šiame pastate dirba teismo medicinos ekspertai.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
