Panevėžio dailės galerijos priestato statybų neužbaigusios įmonės bankrotas apnuogino ir keistą Savivaldybės požiūrį į Europos Sąjungos milijoninės paramos panaudojimą. Beveik 2 mln. Lt vertės statybas prižiūrėti buvo patikėta su šia sritimi nieko bendra neturintiems žmonėms.
Už Dailės galerijos pašonėje neužbaigto priestato griaučius iš Savivaldybės per 500 tūkst. Lt gavusi statybų įmonė bankrutavo palikusi mįslę, už kokius konkrečius darbus jai sumokėta. U. Mikaliūno nuotr.
Skulptorių svajonė užtemo
Keramikų Meka vadinamos Panevėžio Dailės galerijos priestato statybų neužbaigusios įmonės bankrotas apnuogino ir keistą Savivaldybės požiūrį į Europos Sąjungos milijoninės paramos panaudojimą. Beveik 2 mln. Lt vertės statybas prižiūrėti buvo patikėta su šia sritimi nieko bendra neturintiems žmonėms – Dailės galerijos direktorei ir Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistui. Šie tikina darbų priėmimo aktus pasirašinėję aklai pasitikėdami techniniu prižiūrėtoju – buvusios Savivaldybės administracijos direktorės tetos vyru.
Tokia statybininkų kontrolė dabar panevėžiečiams grasina milžiniškais nuostoliais.
Nė trečdalio darbų nenudirbusi statybų bendrovė, iš Savivaldybės pasiėmusi 516 tūkst. Lt atlygį, bankrutavo. Pradėjus aiškintis, ką statybininkai už tiek pinigų nuveikė, kilo įtarimų, kad dalis darbų galėjo būti tik įtraukti į priėmimo aktus, bet iš tikrųjų neatlikti.
Priestatas pabrango trečdaliu
Panevėžio savivaldybės taryba šią savaitę turi padėti tašką tragikomiškoje Dailės galerijos priestato statybų istorijoje. Politikams teks apsispręsti, ar jam užbaigti iš miesto biudžeto atseikėti dar 150 tūkst. eurų (517 tūkst. Lt).
Šiam projektui Savivaldybės lėšos buvo padidintos jau ir anksčiau. Jei Taryba ir vėl pridės pinigų, maždaug 500 kv. m dviejų aukštų, architektūrine prasme neišskirtinio priestato statybos kaina nuo pradinės 1,9 mln. Lt šoktelės trečdaliu – iki 3 mln. Lt.
Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, Savivaldybė neturi kur trauktis: savo sąlygas diktuoja viešųjų pirkimų konkursą priestatui užbaigti laimėjusi statybų bendrovė. Pagal Savivaldybės pasirašytą sutartį su Europos Sąjungos paramą administruojančia Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) priestatas privalo būti užbaigtas iki rugsėjo.
„Per tris mėnesius užbaigti objektą yra iššūkis. Statybininkai turės dirbti dviem pamainomis. Jei laiku nespės, privalės padengti Savivaldybei visas sąnaudas. Logiška, kad esant tokioms sąlygoms rangovai kelia kainą“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.
Jei miesto Taryba apsispręs, kad būsimasis Dailės galerijos priestatas nevertas papildomų pinigų, Savivaldybei tektų grąžinti apie 1,9 mln. Lt europinės paramos. Iš jos jau 516 tūkst. Lt sumokėta priestatą neužbaigtą palikusiai bankrutavusiai klaipėdiečių įmonei „Gora“.
Ūkio ministerija Panevėžio savivaldybei jau uždegė geltoną šviesą ir ištiesusi ranką įžiebti raudoną. Jei nori išsaugoti ES paramą, Savivaldybė su rangovu dėl priestato užbaigimo sutartį privalo pasirašyti vėliausiai pirmąją birželio savaitę.
Apvyniojo aplink pirštą
Grėsmė vietoj priestato palikti jo griaučius Dailės galerijos pašonėje Savivaldybę kol kas stabdo nuo kraštutinio žingsnio – prašyti teisėsaugos išsiaiškinti jo statybos peripetijas. Tokį prašymą gavusios teisėsaugos institucijos iš karto stabdytų statybas, kad galėtų atlikti tyrimą, o tai reiškia, kad ES paramos dalytojai iš karto iš Panevėžio pareikalautų grąžinti priestatui skirtus milijonus.
Teisėsaugai keramikų Mekos plėtra galėtų būti netgi labai įdomi.
Bet kol kas jos niuansus Savivaldybės administracijos vadovai bando išsiaiškinti patys.
Įtarimų, kad bankrutavusiam rangovui galėjo būti sumokėta ir už neatliktus darbus, kilo pasigedus kai kurių dokumentų.
Priestatą stačiusios „Goros“ statybininkai iš Dailės galerijos kiemo išsikraustė dar metų pradžioje palikę iš blokų sumūrytas tris sienas, iškastą duobę lifto šachtai ir ilgą nosį Savivaldybei. Šioji tikėjosi, kad nepatogumus jai atlygins „Gorą“ apdraudusi draudimo kompanija. Netekusi rangovo Savivaldybė kreipėsi į draudikus prašydama per 150 tūkst. Lt žalos atlyginimo, o tuomet ir paaiškėjo, kad įmonė Panevėžio vadovus galėjo apsukti aplink pirštą, kad tik gautų užsakymą.
Draudimo kompaniją atsisakė išmokėti žalą motyvuodama, jog „Goros“ Savivaldybei pateiktas draudimo polisas yra niekinis. Supratusi, kad buvo apmulkinta, Panevėžio valdžia dėl dokumentų klastojimo kreipėsi į Klaipėdos teisėsaugą. Dabar aiškėja, kad keistenybių „Gorai“ renčiant Dailės galerijos priestatą galėjo būti ir daugiau, bet Savivaldybės buvę vadovai jų kažkodėl nematė.
Statybas patikėjo humanitarams
Rangovui bankrutavus Savivaldybė nesiėmė aiškintis, kokie darbai buvo padaryti, ar nurodytieji priėmimo aktuose sutampa su realiais, nebuvo padaryta išpildomoji nuotrauka, atskleidžianti, kokia dalis darbų atlikta. Kitaip tariant, kol kas nėra pagrįsta, už ką konkrečiai Savivaldybė „Gorai“ sumokėjusi per 500 tūkst. Lt.
J. Lebednykienė sutinka, kad apie statybas menkai nutuokia, bet Dailės galerijos priestato statybų projektui vadovauti sutiko neatsiradus norinčiųjų imtis šių pareigų.
Pasak T. Juknos, projekto vadovė Jolanta Lebednykienė paprašyta statybų dokumentus sugebėjo pateikti per dvi savaites – tiek laiko prireikė juos surasti.
„Nebuvo nei sąmatų, nei statybos apskaitos žurnalo. Dabar Audito skyrius tikrina, kokie darbai atlikti ir kokie nurodyti darbų priėmimo aktuose“, – teigė T. Jukna.
Nei projekto vadovė J. Lebednykienė, nei jai padėti kontroliuoti statybininkus buvusios Savivaldybės administracijos paskirtas Kultūros paveldo skyriaus specialistas Benjaminas Pučkis negali patvirtinti, kad dokumentuose nurodyti darbai ir atlikti iš tikrųjų sutampa.
„J. Lebednykienė sutinka, kad nėra statybų specialistė, tiesiog ją paskyrė projekto vadove ir turėjo būti. Ji sako labai pasitikėjusi techniniu prižiūrėtoju ir juo pasitikėdama aktus pasirašinėdavo, o dabar nėra jokių garantijų, kad tiek darbų atlikta. J. Lebednykienė ir B. Pučkis turėjo sekti eigą. Jiedu rašėsi praktiškai ant visų darbų priėmimo aktų. Matau, kad yra aplaidumo ir tai nebus pro pirštus praleista“, – tvirtina T. Jukna.
Už tokią statybininkų priežiūrą J. Lebednykienei ir B. Pučkiui buvo mokamas priedas – kas mėnesį per 100 eurų į rankas.
Jų beribį pasitikėjimą pelnęs techninis prižiūrėtojas Valdas Kargis – buvusios Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Nakutytės tetos vyras.
Tiesa, oficialiai V. Kargį šioms pareigoms eiti pasirinko ne pati Savivaldybė, o techninės priežiūros viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi įmonė „Šiltas namas“. Jai už šią paslaugą Savivaldybė įsipareigojusi sumokėti 14 907 Lt. Iki šiol už techninę priežiūrą įmonei nėra sumokėta nė lito.
Tetos vyras – ne giminė
Kodėl buvę Savivaldybės vadovai tokiam projektui vadovauti paskyrė su statybomis nieko bendra neturinčius žmones – paveldosaugininką ir humanitarinį išsilavinimą turinčią Dailės galerijos vadovę, o ne Statybos ir statinių priežiūros skyriaus specialistus?
Buvusi administracijos direktorė K. Nakutytė tokį pasirinkimą motyvuoja pastarojo skyriaus dideliu užimtumu.
„Nenorėjome perkrauti Statybos ir statinių skyriaus, negerai pridaryti specialistams po keliolika sutarčių, kai žmonės daug dirba ir nebežino, ko griebtis. O Dailės galerijos vadovė arčiausiai šio projekto, ji viską mato, prižiūri ir labiausiai suinteresuota, kad procesai vyktų“, – aiškino K. Nakutytė.
Kad priestato statybų techninė priežiūra būtų patikėta jos giminaičiui, buvusi direktorė tikina neturėjusi jokios įtakos.
„Giminystė nesiskaičiuoja tetos vyras. Į techninę priežiūrą ne aš jį atsivedžiau ir ne mano nuopelnai, kad prie šio projekto jis dirbo“, – tvirtina K. Nakutytė.
Nuo teisėsaugos ragina susilaikyti
„Gorai“ bankrutavus liko nesutikrinti darbai, už kuriuos Savivaldybė įmonei sumokėjusi pinigus, nes, pasak K. Nakutytės, nebuvo paskirtas įmonės bankroto administratorius.
„Mes tiesiog neturėjome su kuo kalbėti“, – aiškino buvusi Savivaldybės administracijos vadovė.
Visgi K. Nakutytė pripažįsta jau tuomet girdėjusi kalbų, jog „Gora“ atlikusi mažiau darbų, nei nurodyta darbų priėmimo aktuose, pagal kuriuos bendrovei buvo sumokami pinigai.
Šių kalbų K. Nakutytė nelinkusi priimti už gryną tiesą. Jos nuomone, tokius įtarimus gali būti suinteresuotos skleisti bendrovės, siekiančios pasipelnyti iš Savivaldybės – užbaigti priestato statybas už didesnę nei reali kainą.
„Kiekvienas naujas rangovas tą deklaruos, norėdamas gauti didesnę sumą objektui užbaigti. Tai natūrali statybininkų pozicija, visą gyvenimą taip vyko ir vyks. Negalima vienareikšmiškai tikėti ateinančiais rangovais“, – teigia K. Nakutytė.
Buvusi administracijos direktorė ją pakeitusius Savivaldybės vadovus ragina nesikreipti į teisėsaugą, o miglą dėl priestato statybų aiškintis patiems – sudaryti komisiją dėl dokumentuose įrašytų ir atliktų darbų atitikimo.
„Techninis prižiūrėtojas atsako už darbų kokybę, o už dokumentų sutikrinimą ir pačią eigą – projekto vadovas. Jei bus nustatyta pažeidimų, iš tų žmonių ir turi pareikalauti atsakomybės“, – motyvuoja K. Nakutytė.
Įsivaizdavo darnią komandą
V. Kargis tvirtina esąs garantuotas dėl statybos darbų kokybės. O projekto vadovė J. Lebednykienė mano, kad išlindus neatitikimams, atsakomybę turėtų dalytis visa projekto vadovų komanda.
„Man gal ir sunku įsivaizduoti, kas vyksta statybų pasaulyje. Bet buvo techninis prižiūrėtojas. Juo pasitikėjau“, – tvirtina galerijos direktorė.
Apie statybas menkai nutuokianti J. Lebednykienė projektui vadovauti sako sutikusi neatsiradus norinčiųjų imtis šių pareigų.
„Kai mane kalbino būti projekto vadove, supratau, kad dirbs profesionalų komanda ir viskas vyks sklandžiai. Man svarbiausia, kad priestatas stovėtų. Tokią savo misiją mačiau“, – teigė J. Lebednykienė.
Projekto vadovė viliasi, kad patikrinę statybų dokumentus Savivaldybės auditoriai kriminalo neras. Anot jos, jau du kartus projektą tikrinusi LVPA pretenzijų dėl jo eigos neturėjo.
500 kv. m priestatą su Dailės galerija sujungs stiklo koridorius. Būsimasis statinys talpintų per 600 šamoto keramikos kūrinių ir kompozicijų – Panevėžį garsinančių tarptautinių keramikų simpoziumų darbų. Ši pasaulinio garso skulptorių sukurtų darbų kolekcija vertinama per 2,4 mln. Lt. Šiems unikaliems ir vertingiems darbams nebetelpant ekspozicijų salėje, dalis jų paslėpta nuo žiūrovų akių įstaigos saugyklose.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
