Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisos ne tik turėtų supaprastinti šią procedūrą, bet ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Tikimasi, kad prievolė visiems deklaruoti, kur gyvena, pažabos tuos, kurie neteisėtai gviešiasi valstybės pašalpų ar kitokių lengvatų.
„Sekundės“ archyvo nuotr.
Procedūros taps paprastesnės
Projekte numatyta, kad gyvenamąją vietą bus galima deklaruoti ir internetu. Be to, daugiau nei dvigubai pailgėtų laikas, per kurį privaloma deklaruoti gyvenamąją vietą. Sudarytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, ir numatyti terminai, kiek jie apskaitoje gali būti. Teigiama, kad to prireikė siekiant neleisti neteisėtai pasinaudoti įvairiomis išmokomis ir lengvatomis.
Be to, siūloma nustatyti paprastesnę gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką nuomininkams. Numatyta galimybė vietoj patalpos ar pastato savininko sutikimo pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę gyventi toje patalpoje, – nuomos, panaudos sutartį ar kt. Taigi nuomininkai nebūtų priklausomi nuo savininko noro leisti ar neleisti deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako girdėjusi apie siekį sumažinti piktnaudžiavimą įvairiomis išmokomis. Ji teigia, kad dabar negalėtų įvardyti, kokiais atvejais galimi piktnaudžiavimai siekiant būti įtrauktiems į neturinčių gyvenamosios vietos piliečių apskaitą, kitaip tariant, gyvenamąją vietą deklaruoti prie savivaldybės.
Visa informacija apie socialinės paramos gavimą matoma bendroje visos šalies informacinėje sistemoje, tad antrą kartą ji negali būti skirta. Kitų išmokų taip pat yra vienokios ar kitokios informacinės sistemos. Kita vertus, vedėja neatmetė galimybės, kad tam tikrose srityse gali būti spragų – galbūt siekiant išvengti tam tikrų įsipareigojimų ir pan.
Kai rajono Savivaldybė dalyvavo bandomajame projekte, tai yra pati sprendė, kam skirti paramą, buvo labai sugriežtintos paramos skyrimo sąlygos. Rajone buvo tikrinama, ar paramos gavėjai iš tiesų yra bedarbiai, be to, už pašalpas reikia atidirbti nustatytas valandas. Tad ne vienas rajono gyventojas ieškojo galimybės gyvenamąją vietą deklaruoti mieste. Kiek tokių galėjo būti, A. Paškevičienė sako duomenų neturinti.
„Jei nori deklaruoti gyvenamąją vietą mieste, turi ten gyventi. Jei rajone turi būstą, niekas nedeklaruos mieste. Tad masiškai to negalėjo būti, nes ne taip lengva“, – tvirtina vedėja.
Paprasčiau tai padaryti nebent tada, kai vieno sutuoktinio gyvenamoji vieta deklaruota mieste, o kito – rajone.
Deklaruos be savininko žinios?
Seimo narys Algis Strelčiūnas abejoja, ar visos pataisos reikalingos. Pavyzdžiui, siūloma, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkciją galėtų atlikti seniūnija ar kitas savivaldybės administracijos padalinys. Parlamentaro manymu, pakeitus nuostatą, veikiausiai nukentėtų gyventojai. Savivaldybėms apskaičiavus, paaiškėtų, kad ekonomiškai naudingiau deklaravimą vykdyti ne daugelyje seniūnijų, o vienoje vietoje. Tad žmonėms tektų sugaišti laiko ir patirti išlaidų – reikėtų važiuoti į savivaldybę.
„Kai kurie galėtų deklaruoti internetu, bet pagyvenusiesiems sunkoka juo naudotis. Tad jiems deklaruoti seniūnijoje būtų kur kas paprasčiau“, – sako A. Strelčiūnas.
Be to, seniūnijos darbuotojai geriau pažįsta savo gyventojus.
Jam kyla abejonių ir dėl nuostatos nuomininkams deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste pateikus tik sutartį, įrodančią jo teisę ten gyventi. Pasak Seimo nario, jei neprieštarauja savininkas, leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste galima įtraukti į sutartį.
A. Strelčiūno manymu, kyla pavojus, kad savininkas gali nežinoti, kas jo būste deklaravęs gyvenamąją vietą. Tai padaryti gali jam nepažįstami asmenys. Be to, tai susiję ir su mokėjimu už paslaugas.
Faktai
Kasmet į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukiama vis daugiau gyventojų. Lietuvos gyventojų registro duomenimis, 2008 metų birželio 1 dieną buvo įtraukta 55 617 asmenų, 2010 metų sausio 1 dieną – 71 883, 2012 metų sausio 1 dieną – 89 326, 2015 metų vasario 1 dienos duomenimis, 107 883 asmenys įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą, o 122 906 asmenys nedeklaravę savo gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą.
Daiva SAVICKIENĖ
