„Girdyklas“ pasmerks išnykimui? (papildyta)

Panevėžiečiams seniai akis bado miesto infrastruktūros dalimi tapę alaus barai, žmonių vadinami girdyklomis, ir jų klientūra. Nauja miesto valdžia irgi norėtų, kad jų mažėtų, tačiau uždaryti vien dėl to, kad nepatinka, negali.

Smėlynės g. 49 esančio alaus baro lankytojai dabar rūko atsitraukę toliau nuo namo, tačiau gyventojai skundžiasi trokštantys nuo tabako dūmų. U. Mikaliūno nuotr.

Laiko ribojimas prives prie bankroto?

Smėlynės gatvės 49 name, kurį vyresnės kartos panevėžiečiai tebevadina Kauno gastronomu pagal ten veikusios maisto prekių parduotuvės pavadinimą, 15 metų veikiantis alaus baras, atrodo, vienas pirmųjų išmėgins Panevėžio savivaldybės paruoštą nuodų dozę. Šiam alaus barui ketinama apriboti darbo laiką – neleisti dirbti vakare, nuo 16 valandos.

Baras galės būti atidarytas įprastu laiku, 9 valandą ryto, tačiau paskutinius lankytojus, kurie dabar barą palieka 21 val., turės išprašyti jau 16 valandą. Tam jau pritarė visi Tarybos komitetai, tikėtina, kad pritars ir Taryba.

Bendrovės „Kaunuva“, kuriai priklauso alaus baras, vadovas Rolandas Trasykis teigia, kad toks darbo laiko ribojimas barą prives prie bankroto, darbo neteks 6 žmonės.

Panevėžio vicemeras Aleksas Varna tvirtina, kad Savivaldybė nenori trukdyti verslui, priešingai, jį skatina, tačiau verslas neturi kenkti visuomenei, kaip šiuo atveju. Todėl jis irgi pritaria, kad būtų apribotas minėto baro darbo laikas.

Savivaldybės mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisijos narys, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius, astovaujantis verslo interesams, irgi nelinkęs užstoti bendrovės „Kaunuva“. Jo nuomone, daugiabučiuose apskritai tokioms įstaigoms ne vieta, tačiau kol nepadarė teisės aktuose numatytų šiurkščių nusižengimų, jų negalima uždaryti.

Gyventojai prašo uždaryti

Smėlynės gatvės 49-ajame name veikiančio baro darbo laiką Savivaldybė riboja atsižvelgdama į gyventojų skundus.

Dar 2007 metais žmonės pasiekė, kad baro darbo laikas būtų sutrumpintas ir jis veiktų nuo 9 iki 21 valandos. Tačiau dabar Savivaldybės prašo jį visai uždaryti. Prašymą pasirašė 43 iš 48 butų savininkai. Namo bendrijos pirmininkas Sigitas Paurys sako, kad būtų pasirašę visi, tačiau penkių butų savininkai išvykę.

„Apie 70 proc. mūsų namo gyventojų yra pensinio amžiaus. Alaus baro lankytojai kelia didelį galvos skausmą. Lauke rūko, keikiasi, pešasi, dergia, šiukšlina. Jau nekalbu apie tai, kokį pavyzdį mato mūsų kieme žaidžiantys vaikai. Paradoksas, kad šalia alaus baro veikia biblioteka, kurioje irgi lankosi vaikai“, – „Sekundei“ teigė namo bendrijos vadovas.

Virš baro gyvenančiai Reginai Marijonai Kurpienei vienai pirmųjų trūko kantrybė. Šių metų kovo pradžioje moteris parašė skundą Savivaldybei. Senjorė teigia nebegalinti tverti nuolatinio baro lankytojų keliamo triukšmo, savo bute tvyrančio tabako dūmų tvaiko – baro klientai rūko lauke po langais.

Smėlynės gatvės 49 namo gyventoja R. M. Kurpienė sako, kad alaus baro klientai jos gyvenimą pavertė košmaru. U. Mikaliūno nuotr.

Moteris sakė net vasarą priversta gyventi uždarytais langais ir balkonu – nesinori kvėpuoti dūmais ir klausytis baro lankytojų keiksmų.

Savivaldybė kovo pabaigoje išsikvietė R. M. Kurpienę ir alaus baro savininką. Išklausius abi puses nutarta, kad sprendimas bus priimtas po namo gyventojų susirinkimo. Iki jo Savivaldybę pasiekė dar 5 šio namo butų savininkų skundai dėl alaus baro klientų elgesio.

Panevėžio apskrities VPK informavo, jog per metus į Smėlynės gatvės 49 name veikiantį barą policija buvo kviesta 7 kartus. Pareigūnai užfiksavo, kad baro lankytojai viešojoje vietoje gėrė alkoholį, triukšmavo, konfliktavo ir padarė kitų viešosios tvarkos pažeidimų.

Policijai gyventojai skundėsi, kad nuolat jaučia specifinius kvapus, girdi necenzūrinius žodžius, mato neblaivius asmenis, kenčia triukšmą, yra priversti jaudintis dėl savo nepilnamečių vaikų saugumo.

Kai po namo bendrijos susirinkimo 43 butų savininkai Savivaldybei paklojo prašymą uždaryti barą, Ekonomikos ir turto valdymo skyrius Tarybai pasiūlė riboti įstaigos, oficialiai vadinamos kavine-baru, darbo laiką.

Šio skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Šlivinskienė sako, kad patenkinti gyventojų prašymą ir uždaryti barą Savivaldybė neturi teisės. Pagal įstatymus atimti iš įmonės licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba galima tik dviem atvejais – kai yra užfiksuojama, jog ji vykdo veiklą neišrašydama sąskaitų, apgaulingai tvarkydama buhalterinius dokumentus. Taip pat jeigu du kartus per metus užfiksuojama, jog alkoholiniai gėrimai buvo parduoti nepilnamečiams.

Bendrovė „Kaunuva“ tokių nusižengimų nepadarė, tad griežčiausios sankcijos, kokių jos atžvilgiu gali imtis Savivaldybė, – apriboti baro darbo laiką.

Namo pirmininkas S. Paurys teigia, kad gyventojai būtų dėkingi ir už tai. Pasak jo, nuo 16–17 valandos padaugėja alaus baro lankytojų, taip pat ir nepatogumų gyventojams.

Bendrovės „Kaunuva“ vadovas R. Trasykis gyventojų skundus vadina nepagrįstais.

Bibliotekininkių kaulija pinigų

Duris supainioję alaus baro lankytojai užsuka į šalia esančios Panevėžio savivaldybės viešosios bibliotekos Smėlynės filialą. Kiti čia palieka kompiuteriu pažaisti vaikus, o grįždami atgal juos pasiima. Jeigu nepamiršta.

Bibliotekos darbuotojos juokauja, kad pro langą jos stebi meksikietiškus serialus – baro lankytojai lauke aiškinasi santykius, vyrai susigrumia dėl patinkančios moters dėmesio, moteriškės kartais irgi susipeša su konkurentėmis.

Bibliotekos vadovei L. Breskienei ir jos kolegoms, nenorintiems pyktis su baro lankytojais, tenka juos paremti pinigais.

Vasarą bibliotekos darbuotojos stengiasi langus laikyti uždarytus, kad nebūtų girdėti iš lauko atsklindančių keiksmų. Anksčiau baro lankytojai bibliotekininkėms siūlydavo pirkti kruopų, makaronų, telefono kroviklių, netgi buvo atitempę gėlės vazoną. Joms nesusigundžius, daiktų daugiau nebeneša. Šalia baro yra lombardas.

Dabar baro lankytojai bibliotekininkių nebent paprašo paaukoti šiek tiek pinigų.

Anksčiau iš bibliotekos dingo prie durų padėtas nepigiai kainavęs kilimėlis kojoms valyti. Filialo vedėja Loreta Breskienė iš karto sumojo, kad jį nugvelbė koks labai ištroškęs pilietis. Nulėkusi į alaus barą ji darbuotojų paklausė, ar kuris nors baro lankytojas nesiūlė kilimėlio. Pasirodo, siūlė, bet kai niekas nepirko, išėjo.

Kartą viena iš baro į biblioteką užsukusi dailiosios lyties atstovė ėmė spjaudyti ant lankytojų. Bibliotekininkams nepavykus moters sudrausminti, buvo iškviesta policija.

Pasak L. Breskienės, apskritai baro kaimynystę galima pakęsti, tačiau bibliotekai, kaip kultūros įstaigai, ji nėra priimtina.

Dieną ar visą parą – kaina ta pati

Panevėžio savivaldybės duomenimis, mieste veikia apie 50 alaus barų – „girdyklų“. Dokumentuose jos figūruoja kavinių-barų, užeigų, užkandinių, alaus barų pavadinimais. Oficialiai taip pat vadinamos ir tos kavinės, barai ir užeigos, kur daugelis iš mūsų pietaujame, vakarieniaujame, išgeriame taurę vyno ar stipresnio gėrimo.

„Anksčiau kavinei, barui, restoranui buvo keliami tam tikri reikalavimai. Dabar kaip kas nori, taip pasivadina“, – sakė K. Šlivinskienė.

Dauguma alaus barų, turinčių specifinę klientūrą, veikia privačiuose namuose, kaip, pavyzdžiui, J. Basanavičiaus gatvėje. Daugiabučiuose yra išlikę tik 3 alaus barai: Smėlynės, Nemuno ir Staniūnų gatvėse.

K. Šlivinskienės teigimu, Savivaldybė nuolat gauna skundų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, keliamo triukšmo prie įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais. Vien per šių metų keturis mėnesius gauti 7 gyventojų prašymai uždaryti ar apriboti kai kurių viešojo maitinimo įmonių prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Per minėtą laikotarpį Savivaldybė gavo ir du Panevėžio miesto policijos siūlymus kavinei ir barui riboti alkoholio pardavimo laiką.

Kartais baro lankytojai supainioja duris ir užsuka pasižmonėti į biblioteką.

Kaip ir visos kitos tokiu verslu užsiimančios viešojo maitinimo įstaigos, girdyklomis vadinami alaus baras gauna neterminuotas prekybos alkoholiu licencijas. Licencija kainuoja 376 eurus, nesvarbu, ar baras veikia visą parą, ar tik 6–8 valandas per parą.

Anksčiau norintiesiems prekiauti alkoholiu iki vėlaus vakaro ar per naktį licencija kainuodavo 2–3 kartus brangiau nei prekiaujant darbo valandomis.

Norint atidaryti alaus barą daugiabutyje, reikia gauti 51 proc. gyventojų sutikimą. Kartą davę sutikimą, gyventojai jo atšaukti nebegali.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus V. Matkevičiaus teigimu, reikėtų priimti įstatymo pataisas, kad įmonės gyventojų sutikimą turėtų gauti kasmet arba kas dvejus trejus metus.

„Gyventojus tokių barų steigėjai prikalbina duoti sutikimus, šie duoda, o paskui pamato, kad užsitraukė bėdą ant savo galvos, ir ima kovoti, kad barai būtų uždaryti. Mechanizmo, kaip atšaukti duotą sutikimą, nėra“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Matkevičiaus, alaus barai, kurių lankytojai kelia daug nepatogumų gyventojams, veikiantys šalia mokymo, kultūros įstaigų ar pagrindinėse miesto gatvėse, yra tarsi miesto piktžaizdės.

„Prekybos, pramonės ir amatų rūmai tokio verslo nepalaiko“, – sakė jis.

Inga SMALSKIENĖ