Grožio paslaugų rinkoje – chaosas (papildyta)

Panevėžietė kosmetologė Remigija Sušinskienė, kurią klientė apkaltino pakenkus sveikatai, kai ši jai elektrokoaguliacijos būdu pašalino papilomas ir karpas, ne vienintelė teikė paslaugas, kurios priskiriamos gydytojo dermatologo kompetencijai ir gali būti atliekamos tik gydymo įstaigoje.

Ne viename kosmetologijos kabinete ir grožio salone teikiamos paslaugos, kurias gali teikti tik gydytojai gydymo įstaigose.

Nėra aiškios reglamentacijos

Žinia apie į teisiamųjų suolą pasodintą kosmetologę ne juokais išgąsdino jos koleges.

Pasirodo, jos irgi nelegaliai atlieka ne vieną grožio puoselėjimo procedūrą. Tik laiko klausimas, kada atsiras paslaugos kokybe nepatenkintas klientas ir jos teikėjas sulauks didelių nemalonumų.

Kosmetologų veikla nėra reglamentuota – aiškiai neapibrėžta, ką gali slaugytojo profesiją turintis kosmetologas, ką – baigęs tik kosmetikos kursus. Todėl grožio puoselėjimo paslaugų rinkoje tvyro savotiškas chaosas. Tai pripažįsta ir Kosmetikų bei kosmetologų asociacijos prezidentė Rūta Bražiūnienė. Pasak jos, kosmetologais gali vadintis tik gydytojai dermatologai, kurių specializacija yra kosmetologija.

Tačiau taip vadinami ir tik vidurinį išsilavinimą turintys grožio salonuose makiažą darantys, ir veido masažą atliekantys darbuotojai. Kosmetikos kabinetuose, neturinčiuose licencijos gydymo įstaigos veiklai, botulino ir hialurono rūgšties injekcijomis lyginamos raukšlės.

Aukštojo medicininio išsilavinimo neturintys grožio paslaugų teikėjai darbuojasi netgi lazeriais, atlieka įvairias kitas medicinines procedūras, kurios nėra jų kompetencija. Pavyzdžiui, Panevėžyje ne viename kosmetologijos kabinete atliekamos krioterapijos – gydymo skystu azotu – procedūros, kurios yra priskiriamos gydytojo dermatologo kompetencijai.

Tapo atpirkimo ožiu

Vieno tokias paslaugas teikiančio salono savininkė, dėl suprantamų priežasčių nenorėjusi viešinti savo pavardės, pasakojo, jog šios ir kai kurių kitų medicinos sričiai priskiriamų odos priežiūros ir grožio puoselėjimo procedūrų ji mokėsi pas gydytojus dermatologus gydymo įstaigose. Ji turi slaugytojo profesiją ir galiojančią licenciją. Anksčiau medicinos kosmetika buvo įtraukta į licencijuojamų specialybių sąrašą, tačiau vėliau išbraukta.

„Tada gaudavau licenciją ir ramiai dirbdavau. Veikiausiai jau kokių 15 metų, kai licencijų nebėra, bet procedūrą atlieku“, – kalbėjo ji.

Kosmetikės teigimu, jos kolegė R. Sušinskienė, kuri taip pat yra įgijusi slaugytojo profesiją, tiesiog tapo atpirkimo ožiu.

„Problema tai, kad iki šiol aiškiai neapibrėžti mūsų profesijos standartai, kad nėra šioje srityje dirbančių specialistų kvalifikacijos kontrolės sistemos“, – tvirtino „Sekundės“ pašnekovė.

Be gydytojo diplomo gali nedaug

Kaip savo išvaizda ir sveikata besirūpinantiems gyventojams susigaudyti, į kurį specialistą kreiptis, jei patys šios srities darbuotojai nežino, kokias paslaugas jie gali teikti, o kokių ne arba teikia jas, žinodami, kad to daryti negali?

Kauno visuomenės sveikatos centras pernai gavo Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kokios paslaugos negali būti teikiamos grožio salonuose. Taigi juose negali būti teikiamos tos veido ir kūno priežiūros procedūros, kai atliekama invazija į odą: mezoterapija, botulino, hialurono rūgšties injekcijos, jau minėta elektrokoaguliacija, krioteparapija, lazerio terapija. Šios procedūros gali būti atliekamos tik gydymo įstaigose.

Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacijos vadovės R. Bražiūnienės nuomone, problemos nebeliks aiškiai apibrėžus specialistų kompetencijų ribas.

Odos, jos priedų ir poodžio pažeidimus gydyti taikant elektrokoaguliacijos ir krioterapijos (skystu azotu bei angliarūgštės sniegu) metodus; odos atsluoksniavimo, senėjančios odos ir hiperhidrozės koregavimo, procedūras lazeriu gali atlikti tik gydytojas dermatologas.

Galiojančią licenciją turintys bendrosios praktikos slaugytojai gali atlikti injekcijas į odą, poodį, raumenis, veną, tačiau jie šia veikla gali užsiimti tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją sveikatos priežiūros veiklai, o intervencijas atlikti vadovaudamiesi gydytojo paskyrimu.

Prieš 20 metų išleista sveikatinimo norma kosmetikams leidžia teikti tik higienines, padedančias išlaikyti grožį profilaktinėmis priemonėmis procedūras ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugas. O gydomosios kosmetikos paslaugas, kai yra gydomos išvaizdai kenkiančios odos, plaukų ligos, taisomi įgimti ar ligų sukelti trūkumai, gali teikti tik gydytojai.

R. Sušinskienės paslauga nepatenkinta klientė galbūt būtų karpas ir papilomas patikėjusi pašalinti gydytojui dermatologui, jeigu toks dirbtų kuriame nors kosmetologijos salone arba tokią paslaugą, tegu ir mokamą, teiktų dermatologų turinti Respublikinė Panevėžio ligoninė.

Tačiau kosmetologijos salonuose geriausiu atveju darbuojasi slaugytojos, o ligoninė tokių mokamų paslaugų apskritai neteikia.

Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovas Eugenijus Preidis sako, kad įstaiga turi įsigijusi elektrokoaguliacijos ir krioterapijos aparatus, tačiau jais gydo tik ligonius pagal nustatytas indikacijas. Grožio tikslais jų nenaudoja. Tiesa, klinika turi planų pradėti teikti mokamas odos priežiūros paslaugas grožio tikslais.

Negali atimti tai, ko neturi

Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos vadovės R. Bražiūnienės teigimu, dabar situacija tokia, jog įstatymai kosmetikams tarsi ir nesuteikia teisės, bet ir neuždraudžia teikti tam tikrų paslaugų. Todėl kiekvienas juos interpretuoja savaip.

„Kosmetikos kabinetus, grožio salonus kontroliuoja visuomenės sveikatos centrai. Aptikę ne pagal savo kompetenciją dirbantį specialistą, jie turėtų apie tai pranešti Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM, tačiau pastaroji negali atimti iš tokio specialisto licencijos, nes jis jos neturi – kosmetikų veikla nelicencijuojama. Europoje grožio specialistai nelenda į medicinos sritį. Lietuvoje susiklosčiusi kitokia situacija, tam įtakos turėjo sovietmetis. Tada kosmetologija buvo orientuota į gydomąją“, – kalbėjo R. Bražiūnienė.

Visuomenės sveikatos specialistus labiau domina, ar grožio paslaugų teikėjai laikosi higienos reikalavimų, susijusių su klientų sauga. Tarkime, ar tinkamai dezinfekuoja įrankius, ar patalpose švaru ir kt.

R. Bražiūnienės teigimu, šiuo metu rengiami grožio ir sveikatos specialistų standartai, apibrėžiamos kompetencijų ribos. Pasak jos, rengiama 16 grožio sektoriaus standartų, pradedant soliariumų darbuotojų, baigiant kosmetikos paslaugų teikimo. Juose bus apibrėžta, kokia kvalifikacija reikalinga teikti konkrečioms paslaugoms. Europos Sąjunga taip pat rengia grožio specialistų direktyvą, kuria turės vadovautis šalys narės.

Inga SMALSKIENĖ