Nuo tarybinių laikų dervos ar naftos produktais užterštas vandens telkinys Trakiškio kaime tapo spąstais gandrui.
Gandrą priglaudusi G. Karūžaitė tikisi, jog vieną dieną jis grįš į savo šeimą. U. Mikaliūno nuotr.
Klastingas tvenkinys
Laimė, į tvenkinį įkritusį ir derva aplipusį gandrą išgelbėjo vietiniai gyventojai.
Anot trakiškiečių, čia skendo ne vienas gyvūnas, tačiau nei seniūnas, nei bendruomenės pirmininkė apie įdubos keliamus pavojus nėra nieko girdėję.
Trakiškietė Jolanta Karūžienė važiuodama į laukus apžiūrėti sodinukų pastebėjo pievoje gulintį juodą gandrą. Derva aplipęs paukštis gulėjo vos už kelių metrų nuo tvenkinio, negalėjo judinti nei sparnų, nei kojų.
„Tai jau ne pirmas atvejis. Esame girdėję, kad čia nuskendo ir dvi ūkininkų karvės. Žmonės šneka, kad duobė atsirado prieš 25 metus, kai darbininkai asfaltavo kelią. Tokie įvykiai kelia susirūpinimą, juk į duobę gali įkristi ne tik gyvūnai“, – sakė gandrą prižiūrinti J. Karūžienės dukra Gintarė.
Vakar šalia užteršto vandens telkinio gyventojai rado ir derva aplipusią negyvą antį.
Sulaukė tik patarimų
25 metų Gintarė, kartu su mama globojanti gandrą, sako, kad ne tik duobė, bet ir paukštis rūpi ne visiems. Tiesa, trakiškietis Petras gandrą iš telkinio ištraukė, bandė nuvalyti, tačiau nepavykus to padaryti paliko jį gulėti žolėje.
G. Karūžaitė šiuo metu savanoriauja gyvūnų prieglaudoje, todėl gerai žino, kaip elgtis radus sužeistą paukštį ar keturkojį. Į vietą atvykusi ir gandrą apžiūrėjusi mergina kreipėsi į aplinkosaugininkus, veterinarus, ornitologus, tačiau nė vienas iš jų nepasisiūlė priglausti nukentėjusio paukščio.
„Skambinau visur, kur tik įmanoma. Tikėjausi, kad kažkas jį paims, tačiau sulaukiau tų pačių atsakymų: gandras esą mano problema, jei norit – gelbėkite, jei nenorit – palikit likimo valiai. Čia nieko keisto, pas mus įprasta, kad sužaloti gyvūnai rūpi tik juos radusiems žmonėms. Džiaugiuosi, kad nors patarimų, kaip nuvalyti dervą, gavau“, – „Sekundei“ teigė gyvūnų mylėtoja.
Tikisi geriausio
Anot Gintarės, pirmas vaizdas pamačius pievoje gulintį paukštį ją šokiravo. Gandro sparnai buvo prilipę prie žemės, kojos ir pilvas apsivėlę derva.
Derva ir naftos produktais užterštas vandens telkinys spąstais gyvūnams tampa ne pirmą kartą. U. Mikaliūno nuotr.
Mergina tikina, kad paukščiui išgyventi galimybė yra, nors nuvalyti nuo jo dervą labai sudėtinga. Negalima naudoti cheminių medžiagų, tokių kaip benzinas, dyzelinas ar terpentinas, nes gandras gali apsinuodyti.
„Ornitologai patarė valyti su sviestu. Juo tepiau kiekvieną gandro plunksną, tam kartui lyg ir nebelimpa, bet vėliau vėl iš naujo viskas apsineša. Nežinau, kiek man dar reikės įdėti pastangų, gal dar teks 10 ar 20 kartų plauti, bet padarysiu viską, ką galiu. Labai viliuosi, jog man pavyks, ir viskas bus gerai. Svajoju, kaip paleisiu jį į gamtą. Blogiausiu atveju, teks pakirpti sparnus, kad taptų lengvesni. Žinoma, skristi jis nebegalės, bet bent jau galės gyventi mūsų tvarte tarp kitų paukščių“, – kalbėjo Gintarė.
G. Karūžaitė spėja, jog laukinis paukštis tikriausiai duobės nepastebėjo, nes ji apaugusi krūmais. Į spąstus gandras galėjo pakliūti vaikščiodamas arba įkristi leisdamasis ant žemės.
„Sunku pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų. Dabar žmonės kalba, kad šalia duobės yra ir gandralizdis. Apžiūrėjau visus stulpus, medžius, bet nieko neradau. Jei pasitvirtintų miestiečių kalbos, manau, tokių gandrų atsiras dar ne vienas“, – kalbėjo Gintarė.
Žada pasirūpinti
Nors kaimo gyventojai apie pavojingą pasalą kalba jau ne vieną dešimtmetį, Trakiškio bendruomenės pirmininkė Jolanta Silgienė ir Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius apie tai sužinojo tik iš „Sekundės“ žurnalistų.
„Pirmą kartą girdžiu, nieko negaliu pasakyti, žmonės man nieko nesakė. Žinoma, reikia važiuoti ir pasižiūrėti. Įdomu, ar duobė valstybinėje, ar privačioje žemėje. Būtinai pasidomėsiu šiuo klausimu“, – žadėjo A. Jacevičius.
Tą patį ketina daryti ir J. Silgienė.
„Man tai naujiena, niekas neskambino, niekas nieko nesakė. Užbaigsiu pradėtus darbus ir iš karto nuvažiuosiu pasižiūrėti. Kaip tik bus bendruomenės valdybos susirinkimas, bandysim spręsti šią problemą ir imtis priemonių. Gaila, kad sužinojau paskutinė, bet atviros duobės palikti tikrai negalima“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
U. Mikaliūno nuotr.:
Dovilė BARVIČIŪTĖ
