Gegužę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo vykdyti projektą, kurio metu atrinktos rizikingos įmonės privalės kas mėnesį teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis.
Tai padės nustatyti įmones, kurios prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis nesumoka PVM.
Mokesčių inspektoriai nustatė atvejį, kai įmonės vadovas už bendrovės lėšas su žmona atostogavo egzotiškoje šalyje.
Teiks duomenis
Šalyje, vadovaujantis rizikos analize, atrinkta 7 000 įmonių, kurios privalės teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Panevėžio apskrityje buvo atrinkti 144 rizikingi juridiniai asmenys, iš jų 108 – Panevėžio mieste ir rajone.
Pasak Panevėžio apskrities VMI viršininko Aldo Skvarnavičiaus, atrenkant rizikingas įmones, daugiausia dėmesio skirta PVM mokėtojams, kurių deklaruojama pridėtinė vertė gerokai mažesnė nei kitų, analogišką veiklą vykdančių įmonių. Į inspektorių akiratį pateko ir tie PVM mokėtojai, kurių PVM ataskaita ir deklaruojamos PVM mokestinės prievolės neatitinka deklaruojamų pirkimų.
Panevėžio regione daugiausia – dvylika – buvo atrinkta krovininio transporto įmonių, vienuolika įmonių, užsiimančių medienos ruoša ir prekyba, devynios žemės ūkio bendrovės, auginančios grūdines, ankštines ir aliejines sėklas, aštuonios grūdais prekiaujančios bendrovės. Pasak A. Skvarnavičiaus, į sąrašą taip pat pakliuvo ir didmeninės prekybos įmonės, bendrovės, statančios gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus ir kt.
„Gauti įmonių PVM sąskaitų faktūrų duomenys bus analizuojami ir „sukryžminami“. Tai leis inspektoriams beveik realiu laiku stebėti rizikingų mokesčių mokėtojų sandorius, nustatyti, iš ko įsigyjamos arba kam parduodamos prekės bei paslaugos, identifikuoti juridinius asmenis, kurie į PVM ataskaitą įtraukia sumas pagal fiktyvias sąskaitas. Taip pat tai leis užkirsti kelią ir kitiems PVM sukčiavimo būdams. Pavyzdžiui, kai nedeklaruojami PVM apmokestinamieji sandoriai, įsigytos prekės ar paslaugos naudojamos privatiems poreikiams tenkinti ir panašiai“, – sako Panevėžio apskrities VMI vadovas.
Tikisi ir pagalbos
Šio projekto metu atrinktos įmonės duomenis privalės teikti šešis mėnesius, tačiau tam tikrais atvejais nurodymai galės būti atšaukti. Pavyzdžiui, analizuojant nenustačius rizikingų sandėrių.
Be to, kiti verslo subjektai, kurių verslo rodikliai sukėlė pagrįstų įtarimų, bet kuriuo metu gali sulaukti tokio pat nurodymo ir privalės teikti minėtus duomenis. Tad atrinktų įmonių sąrašas nėra baigtinis ir nuolat bus pildomas.
Pasak A. Skvarnavičiaus, didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, tačiau yra ir nesąžiningų bendrovių, gyventojų, slepiančių mokesčius ir gyvenančių sąžiningųjų sąskaita. Tikimasi, kad sąžiningai veikiantis verslas informuos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus.
„Skaidriai dirbantis verslas jokios papildomos administracinės naštos nepatirs ir nebus trukdomas. Vis dėlto būtina užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas sąžiningam verslui, o administravimo priemones taikyti tiems mokėtojams, kurių veikla kelia daug įtarimų“, – sako jis.
Pasak A. Skvarnavičiaus, kitų šalių patirtis rodo, jog tokie projektai pasiteisina ir būna naudingi biudžetui. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje akivaizdžiai išaugo PVM mokėjimai. Šis projektas taip pat bus įžanga kuriant išmaniąją mokesčių administravimo sistemą – vienas pirmųjų bus kuriamas PVM sąskaitų faktūrų posistemis.
Įmonės pinigai – ne atostogoms
Kad gudraujančiųjų netrūksta, rodo tyrimai. Per pastaruosius porą metų Panevėžio apskrities VMI yra išaiškinusi ne vieną PVM slėpimo atvejį.
Pavyzdžiui, operatyvaus patikrinimo metu Panevėžyje inspektoriai išaiškino bendrovę, kurios direktorė, pasistačiusi namą vaizdingose apylinkėse, statybos išlaidas – beveik 58 tūkst. eurų – į apskaitą įtraukė kaip sąnaudas ir šitaip sumažino įmonės mokestines prievoles.
Keramikos dirbinių bendrovės vadovė iš pradžių teigė, jog namas įmonės lėšomis pastatytas teisėtai, jis reikalingas verslui plėtoti. Patikrinus paaiškėjo, kad šis turtas, kaip ir jame esantys taip pat iš įmonės lėšų pirkti daiktai – lovos, čiužiniai, virtuvės baldų komplektas, žoliapjovė – ekonominėje veikloje nenaudojami. Bendrovei teko patikslinti deklaracijas ir į biudžetą papildomai sumokėti daugiau nei 7 000 eurų.
Mokesčių specialistai yra nustatę ir kitą atvejį, kai įmonės vadovas bendrovės lėšomis su žmona vykdavo atostogauti į Tenerifę. Be to, sutuoktinė kelerius metus iš eilės „ieškoti klientų“ skrisdavo pas tėvą į Rusiją. Sutuoktiniai įmonės lėšomis apmokėjo buto išlaikymą, asmenines telefono sąskaitas, apsipirkdavo prekybos centruose.
Mokesčių inspektoriai apskaičiavo, kad sutuoktiniai savo poreikiams panaudojo 21 tūkst. eurų įmonės lėšų, kurios buvo nurodytos kaip sąnaudos, taip buvo sumažintos bendrovės mokestinės prievolės. Įmonės vadovas geranoriškai sutiko patikslinti deklaracijas ir papildomai į biudžetą sumokėjo 12 tūkst. eurų mokesčių.
Būta ir daugiau panašių atvejų. Patikrinę vieną langus ir duris montuojančią bendrovę, inspektoriai nustatė, kad įsigyjant bei į apskaitą neįtraukiant prekių buvo nuslėpta 290 tūkst. eurų. Mokesčių inspektoriai išsiaiškino, kad bendrovė slėpdavo pajamas teikdama paslaugas gyventojams. Įmonė į apskaitą įtraukdavo iš tikro neįvykusias ūkines operacijas, neįtraukė į apskaitą prekių pirkimo ir pardavimo bei kasos operacijų. Už tai iš įmonės reikalaujama sumokėti daugiau nei 100 tūkst. eurų mokesčių, delspinigių, baudų.
Mokestinio tyrimo metu išaiškinta Visagino bendrovė, kuri už 217 tūkst. eurų iš Vokietijos įsigijo du naujus prabangius automobilius „Porche Panamera 4S“ ir „Mercedes-Benz CL 4Matic“. Naudojant juos asmeninėms, o ne bendrovės reikmėms, neleistinai į PVM ataskaitą įtraukti beveik 46 tūkst. eurų automobilių pirkimo PVM.
Mokesčių inspekcijos specialistai, bendradarbiaudami su užsienio šalių mokesčių administratoriais, pernai per patikrinimą nustatė įmonę, kuri, pardavusi automobilių, elektros bei santechnikos įrangos už beveik 1,5 mln. eurų Latvijos ir Lenkijos įmonėms, nepagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifą, todėl į biudžetą nebuvo sumokėta apie 290 tūkst. eurų PVM. Po patikrinimo bendrovė į biudžetą privalėjo sumokėti ne tik šią sumą, bet ir 145 tūkst. eurų delspinigių ir baudų.
Daiva SAVICKIENĖ
