Jaučiatės saldumynų įkaitais? Ne jūs vieni velkate šį kryžių…
Bet kokia priklausomybė nėra organizmui į naudą, o dirbtinai mūsų pačių susikurta dar ir užtikrina periodines sąžinės kančias bei kaltės jausmą. Saldumynų mėgėjai juk protingi žmonės, puikiai suprantantys, kokią žalą daro savo sveikatai visu šiuo gliukozės pertekliumi.
Kodėl tokios priklausomybės apskritai išsivysto? Kas lemia nesveiką potraukį saldėsiams? Ir kaip įveikti šią pagundą?
Trys priežastys kodėl
Didžioji dalis žmonių silpnybę saldumynams laiko elementaria valias stoka. Deja, tai nėra tokia jau paprasta problema, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pasak gydytojų dietologų, egzistuoja trys pagrindinės priklausomybės nuo cukraus išsivystymo priežastys.
Pati nekalčiausia jų – netaisyklingai suplanuotas valgiaraštis, sukeliantis poreikį papildyti jį „kažkuo saldžiu“, arba griežta dieta. Jeigu kovojate už dailesnę figūrą misdami, tiesiai šviesiai kalbant, visokiomis žolėmis ir oru, organizmas, reikalaudamas bet ko saldaus ir riebaus, tiesiog bando kompensuoti energijos deficitą.
Antroji priežastis – blogas įprotis iškilus kokių nors problemų stresą žudyti desertais. Tai psichologinės priklausomybės nuo cukraus variantas. Ir už jį dažniausiai turėtume dėkoti savo tėvams bei artimiesiems, vaikystėje guosdavusiems mus saldainiais, kad tik nežliumbtume. Arba papirkinėdavusiems saldumynais: būsi geras vaikas – nueisi pas gydytoją, pakeliui namo užsuksime į kavinę, pyragaitį nupirksiu… Visai nesvarbu, kad praėjo daug metų, mes dabar, po kiekvieno apsilankymo viršininko kabinete „ant kilimėlio“, autopilotu pėdiname į artimiausią parduotuvę nusipirkti kokio keksiuko…
Trečioji priklausomybės nuo cukraus priežastis pati sunkiausia. Įgimtas galvos smegenų serotoninės sistemos defektas, tarp kitko, visai nėra retas. Ir jis lemia tai, kad saldumynai tampa priemone nerimui nuslopinti ir nuotaikai pakelti. Patekusi į organizmą, gliukozės bomba padidina hematoencefalinio barjero (saugančio smegenis nuo kraujo atnešamų medžiagų) praeinamumą, ir aminorūgščiai triptofanui, iš kurio sintetinamas nuotaiką normalizuojantis hormonas serotoninas, tampa paprasčiau patekti į smegenis.
Saldūs pavojai
Nuo mažų dienų esame pratę girdėti: nevalgyk saldainių – suges dantys. Kad ir kaip pikta tai buvo klausytis vaikystėje, tiesa yra tiesa. Dantų ėduonis – mūsų laiko rykštė ir didžiausias odontologų galvos skausmas – tiesiogiai susijęs su suvartojamų cukrų, ypač paprastųjų ir lengvai pasisavinamų, kiekiu.
Tuos paprastuosius cukrus organizmas akimirksniu paverčia riebalais, dėl to problema tik didėja, nes riebalinio audinio perteklius gali slopinti hormono insulino, turinčio utilizuoti gliukozę kraujyje, aktyvumą. Pasekmė – padidėja cukrinio diabeto rizika.
Na, o apie antsvorio ir nutukimo žalą sveikatai nereikia nė kalbėti, ją žinome visi.
Be tokių komplikacijų, kaip diabetas, cukraus perteklius kraujyje didina ir grybelinių bei infekcinių ligų išsivystymo riziką, labai saldumynus mėgsta ir ligas sukeliantys mikroorganizmai, tarpstantys mūsų žarnyne. Gavę tai, ko nori, pastarieji ima daugintis virškinimo trakte ir kamuoti visokiais negalavimais, pradedant disbakterioze ir baigiant vidaus organų veiklos sutrikimais.
Vietoj torto – kefyras su duona
Kadangi pagrindinė ir sunkiausiai įveikiama vergavimo saldėsiams priežastis yra serotonino trūkumas organizme, priklausomybę nuo cukraus įveiksite įpratę reguliariai papildyti šio hormono kiekį ne saldainiais ar pyragaičiais. Tam svarbu žinoti, kokie produktai turtingi nepakeičiamos aminorūgšties triptofano, – tos pačios, iš kurios mūsų organizmas pats pasigamins serotonino.
- Olandiškas sūris ir kiti kietųjų rūšių sūriai 100 g produkto turi 790 mg triptofano.
- Lydyti sūriai – 100 g produkto yra 500 mg.
- Soja – 100 g produkto yra 714 mg.
- Žirniai, pupelės, lęšiai – 100 g produkto yra 260–280 mg.
- Mėsa (kalakutiena, jautiena), kiaušiniai, pievagrybiai – 100 g produkto yra 200–230 mg.
- Varškė – 100 g produkto yra 180–210 mg.
- Grūdinės kultūros, makaronai – 100 g produkto yra 120–180 mg.
- Duona (ruginė, kvietinė) – 100 g produkto yra 70–100 mg.
- Pienas, rūgusio pieno produktai – 100 g yra 40–50 mg.
- Daržovės, vaisiai – 100 g produkto yra 5–30 mg.
Per parą žmogaus organizmas su maistu turėtų gauti apie 1–2 g triptofano – tuomet jo serotonino poreikis bus visiškai patenkinamas.
Tačiau jeigu gyvenimas be saldumynų jums atrodo pernelyg pilkas ir depresyvus, pabandykite kreiptis į dietologą ar psichologą. Priklausomybė nuo cukraus – sudėtinga problema ir įveikti ją gali tik kvalifikuotas specialistas.
Nežadinkite savyje žvėries
Tiesa, būkite pasiruošę, kad ne visi specialistų patarimai jums patiks. Pavyzdžiui, daugelis dietologų pataria su psichologine priklausomybe nuo saldumynų kovoti… darant pritūpimus. Ne, tai ne piktas pokštas: tiesiog nedidelė fizinio krūvio dozė gali taip pat veiksmingai pakelti nuotaiką. Net darbe turbūt rastumėte atokesnę vietelę, kur nuėję galėtumėte pamosuoti rankomis ar kojomis, pašokinėti, galų gale kelis kartus pritūpti. Didžiulė tikimybė, jog mintys apie šokoladą ten pat ir išgaruos.
Taip pat atminkite, kad karą su saldumynais būtina pradėti nuo kasdienio valgiaraščio ir gyvenimo būdo sutvarkymo. Negalima ignoruoti skrandžio poreikių taip ilgai, kad įsišėltų žvėriškas apetitas ir alkio pojūtis aptemdytu visus kitus troškimus. Patys puikiausiai žinote, jog geriausia valgyti dažnai ir nedidelėmis porcijomis bei teikti pirmenybę daržovėms ir vaisiams, nes juose pakankamai angliavandenių ir kartu sotumo.
Venkite užkandžiauti pyragaičiais, bandelėmis ar saldainiais. Na, bet jeigu niekaip kitaip nesiseka įveikti „išsekusios baterijos sindromo“ priepuolių, pirkite diabetikams skirtus dietinius saldumynus – juose vietoj gliukozės naudojama sveikesnė fruktozė, o skonis dėl to nė kiek nenukenčia.
Visiškai atsisakyti cukraus beprotybė
Niekas neabejoja, kad itin tvirtos valios piliečiai gali ir visiškai atsisakyti cukraus – pasitaiko ir tokių didvyrių. Tačiau dietologai nepataria to daryti: anot jų, puolęs į kraštutinumus ir išsižadėjęs saldumynų žmogus taip pat ilgai netrauks. Kodėl?
- Organizmui negaunant cukraus, neišvengiamai sutriktų normali galvos ir stuburo smegenų kraujotaka. Dėl to gana greitai pasireikštų rimti ateroskleroziniai simptomai ir trombozė.
- Normalus cukraus kiekis kraujyje saugo nuo reumatinių ligų, tarp jų ir artritų, vystymosi.
- Be cukraus negali normaliai funkcionuoti tokie vidaus organai, kaip blužnis ir kepenys.
Tad kam visiems laikams atimti iš savęs malonumą valgyti saldumynus? Juk saikingais kiekiais jie, pasirodo, yra net labai geras dalykas.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
