Krašto apsaugos ministerija paleido ledinį dušą ant beveik 37 tūkst. jaunuolių. Viešai paskelbti šauktinių nuo 19-os iki 26-erių metų sąrašai sukėlė emocijų audrą ne tik potencialiems karo prievolininkams. Už galvų stvėrėsi ir darbdaviai, tarp pašauktųjų suradę savo perspektyvių darbuotojų pavardes.
Ankstesnių šaukimų į karinę tarnybą praktika rodo, kad iš beveik 37 tūkst. tarnauti pakviestų jaunuolių karinius dalinius pasiekia vos 3000. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Iškrenta iš darbo rinkos
Regioniniu principu sudarytuose šešiuose šauktinių sąrašuose – atsitiktine elektronine atrankos sistema atrinkti 36 825 potencialūs karo prievolininkai. Iš Panevėžio regiono, apimančio Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Utenos, Rokiškio, Anykščių ir Zarasų rajonų savivaldybes, numatyta į privalomąją karinę tarnybą pakviesti 3606 jaunuolius.
Savo pavardę šauktinių sąraše aptikęs dienraščio „Sekundė“ fotografas 25-erių Ugnius Mikaliūnas teigia esąs apimtas dviprasmiškų jausmų. Jaunuolis nesikrato pareigos tėvynei, tačiau susirūpinęs, jog po devynių mėnesių karinės tarnybos fotografui sugrįžti į ribotą savo specialybės darbo rinką gali būti sudėtinga.
„Buvo minčių, kad sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba palies ir mane, bet vyliausi, o gal manęs nepakvies. Išties norėčiau į kariuomenę. Žinau, kad man, kaip asmenybei, tai būtų į naudą. Bet dabar susiduriu su didžiule problema dėl darbo. Verčiuosi individualia veikla ir abejoju, ar užsakovai sutiktų devynis mėnesius laukti manęs sugrįžtančio. Dar neįsivaizduoju, ką jų netekus reikės daryti grįžus iš kariuomenės“, – problemą mato fotografas.
Žinia pakeliui į Švediją
Žinia, kad šaukiamas į kariuomenę, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus ir panevėžiečiui 22-ejų Arnoldui Šimiliūnui. Vaikinas pasirengęs tarnauti ir netgi norėtų pasisemti kario patirties, tačiau gautas šaukimas griauna ne nuo jo vieno priklausančius planus.
Jaunuolis jau turi įsigijęs bilietus ir šeštadienį su bičiuliais išskrenda sezoniniam darbui į Švediją. Atidėti skrydžio Arnoldas negali – su darbdaviu dar prieš mėnesį sutarta dėl autokrautuvo vairuotojo vietos. Tokioje pačioje dviprasmiškoje situacijoje atsidūrė ir kartu į Švediją susiruošę keli bičiuliai.
„Net nežinau, kaip elgtis. Turbūt skrisiu ir lauksiu, kol atsiųs šaukimą į namus. Tada prašysiu tarnybą atidėti. Būtų nuostabu tokius dalykus planuoti iš anksto, o ne ekspromtu kaip dabar“, – viliasi A. Šimiliūnas.
Vaikinas įsitikinęs, kad kiekvienam vyrui verta paragauti kario duonos. Arnoldas juokiasi, kad kariuomenė jam būtų ne tik patriotizmo, bet ir vyriškumo mokykla.
„Man nėra skirtumo, kuriame Lietuvos dalinyje tarnauti. Ir kario atlyginimu nesidomėjau. Jaučiu, kad po tarnybos tapčiau savarankiškesnis. Nesuprantu, dėl ko tarnybos reikėtų bijoti. Tie, kas bijo, turbūt dar labai nepasitiki savo jėgomis“, – svarsto sportuojantis A. Šimiliūnas.
Galvos skausmas darbdaviams
Krašto apsaugos ministerijos tinklalapyje paskelbtus šauktinių sąrašus įniko studijuoti ne tik jaunuoliai su tėvais, bet ir darbdaviai. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas teigia palaikantis privalomosios karo tarnybos grąžinimą, tačiau mano, kad tvarka nebuvo iki galo suderinta su darbdaviais.
Apie privalomąją karinę tarnybą spėję pamiršti jaunuoliai apstulbę: jau rugpjūtį pirmieji šauktiniai užsivilks kario uniformą.
„Kadangi vadovauju ne tik asociacijai, bet ir įmonei, irgi sužinojau nekokią naujieną. Su vieno padalinio vadovu svarstėm, kad reikia jam pavaduotojo ir kad išsirinktų iš esamų perspektyvių darbuotojų. Turime tokį, pakėlėme jam atlyginimą, kad būtų didesnė motyvacija, ir staiga sužinau, kad tas perspektyvus darbuotojas šaukiamas į armiją. O įmonėje technologinis procesas juk negali būti stabdomas. Sąrašuose kol kas matau vieną savo darbuotoją, bet gali būti, kad ten rasiu dar dešimt, nes mano vadovaujamoje įmonėje dirba išties daug jaunimo“, – su daugeliui darbdavių šiomis dienomis iškilusia problema susidūrė D. Arlauskas.
Jo nuomone, karo prievolininkų šaukimas – netikėtas kaip orai ir verslui nebuvo duota laiko pasirengti tokiam iššūkiui. Pasak D. Arlausko, asociacija dar bandys tartis su Krašto apsaugos ministerija, kad neigiami padariniai verslui būtų kiek įmanoma sumažinti.
„Aš – už privalomąją karinę tarnybą. Kiekvienas jaunuolis, netgi merginos, turėtų pusę metų ar metus tarnauti karinėje tarnyboje. Tai patriotizmo ugdymas, savarankiškumo mokykla, suvokimas, kas yra valstybė. Kalbos, kad tarnyboje praleisti mėnesiai sugadins karjerą, man keistokai skamba. Bet viskas turi būti prognozuojama bent pusmečiui į priekį. Nueita lengviausiu keliu prisidengus įtempta politine situacija. Viena, jei ministerijos darbuotojai išeitų į kariuomenę, ir kas kita, kai laisva vieta lieka privačiame sektoriuje, uždirbančiame pinigus ir mokančiame mokesčius valstybei“, – „Sekundei“ teigė D. Arlauskas.
Išmatuos patriotizmą
Darbdavių nuogąstavimai stebina Krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką. Anot ministro, prieš priimant Karo prievolės įstatymą jis asmeniškai bendravęs su daugeliu darbdavių bei juos vienijančių asociacijų ir šie nematė problemų dėl į kariuomenę pašauktų pavaldinių.
„Jei iš vienos įmonės bus pašaukta daugiau jaunuolių, komisijos ieškos kompromiso. Bet dėl pavienių šauktinių mane darbdaviai patikino patys išspręsiantys problemas. Jei darbuotojas pareigos tėvynei neatliktų, tai gal ir darbdavio nebebūtų. Sovietiniais laikais privataus verslo nebuvo, tai gal vis dėlto yra dėl ko ginti savo valstybę?“ – apeliuoja J. Olekas.
Anot ministro, jei savanoriai užpildytų visas 3000 karo prievolininkams parengtų vietų, šauktiniai nebebūtų kviečiami. Užsirašančių į devynių mėnesių karinę tarnybą savanorių dar bus laukiama porą trejetą mėnesių.
„Didžiausias mūsų tautos patriotizmo lakmusas – žmonės, užsirašę savanoriais, kai tik pradėjome kalbėti apie šauktinių sugrąžinimą ir dar nežinojome, kokiomis sąlygomis tarnaus“, – „Sekundei“ teigė ministras.
Anot jo, prieš sugrąžinant privalomąją karinę tarnybą diskusijų, ką į ją kviesti, būta labai karštų. Svarstyti siūlymai į kariuomenę šaukti ir teistus asmenis arba tik bedarbius.
19–26-erių metų šauktinių intervalas pasirinktas siekiant, kad kariuomenėje tarnautų įvairios patirties turintys jaunuoliai iš skirtingų socialinių sluoksnių.
„Tarnauti ateis ir ką tik baigusieji vidurinę, bus ir jos nebaigusių, sulauksime ir universitetų absolventų. Tokia įvairovė – didesnis visuomenės atspindys – sudarys mūsų kariuomenės brandą ir tvirtumą“, – tikina J. Olekas.
Tinkamų vos 5 proc.
Visi šauktinių sąraše paskelbti 36 825 karo prievolininkai per dvidešimt dienų registruotu paštu sulauks nurodymų, kur bus pateiktas atvykimo laikas ir vieta bei reikalingi pristatyti dokumentai. Vėliau šauktiniai bus siunčiami į Karinę medicinos ekspertizės komisiją pasitikrinti sveikatos.
Šiais metais privalomąją karo tarnybą atliks 3000 jaunuolių, tačiau jau trečdalis pasiprašė savanoriais. Taigi iš į šauktinių sąrašus įtrauktų beveik 37 tūkst. karo prievolininkais taps vos 2000.
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininko majoro Žygimanto Adamonio teigimu, sudarytas keliolika kartų ilgesnis šauktinių sąrašas paremtas ankstesne patirtimi.
Anot majoro, kad į karinius dalinius susirinktų 3000 šauktinių, sveikatą patikrinti turi būti nusiųsta bent 12 tūkst. Praktika rodo, kad net 30–35 proc. jaunuolių karinei tarnybai netinkami dėl sveikatos problemų.
„Kad sveikatos tikrintis būtų nusiųsta 12 tūkst., į teritorinius padalinius turi atvykti bent 18 tūkst. pakviestųjų, nes daliai jų karinė tarnyba atidedama dėl įvairių priežasčių. O kad sulauktume tų 18 tūkst., į šauktinių sąrašus turime įtraukti dvigubai daugiau. Praktika rodo, kad maždaug pusės jų šaukimai į namus nepasiekia arba juos gavusieji neatvyksta dėl kitų priežasčių“, – teigė Ž. Adamonis.
Šiuo metu pradėtas per 1100 užsirašiusių savanorių sveikatos patikrinimas. Iš jau medikų komisijos įvertintų 200 panorusiųjų devynis mėnesius pabūti kariais, 28-i tarnauti netinkami dėl sveikatos.
Koziriai išvardyti įstatyme
3000-ių šauktinių laukia 19-iolika karinių dalinių Lietuvoje. Pasak Ž. Adamonio, kiekvienam jų nustatytos kvotos, tačiau kokios, neatskleidžiama. Savanoriams leista pasirinkti karinės tarnybos vietą. Kiti karo prievolininkai gali būti paskirti į bet kurį dalinį nepaisant deklaruotos gyvenamosios vietos.
Pirmieji šauktiniai tarnybą pradės rugpjūčio 24 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje.
Panevėžio Karaliaus Mindaugo husarų batalionas šauktinių turėtų sulaukti gruodį.
Atvejus, kada karinė tarnyba gali būti atidėta, numato Karo prievolės įstatymas. Pagal jį tokia išlyga numatoma, jei karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimos maitintojas, jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų iki 14-os metų, jei šauktinio žmona yra nėštumo ar gimdymo atostogose. Ministro J. Oleko teigimu, komisija svarstys prašymus atidėti tarnybą auginantiesiems ir vieną vaiką.
„Mes tikrai esame už būsimus karius. Į auginančiųjų būsimą tėvynės gynėją prašymus labai palankiai žiūrėsime“, – patikino ministras.
Laikinai išvengti kariuomenės galima įtikinus komisiją, jog pašaukus jaunuolį į tarnybą būtų padaryta didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, jei šauktiniui aukštojoje mokykloje suteiktos akademinės atostogos ar pagal mainų programą jis išvyksta studijuoti į užsienį. Įstatymas numato, kad privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidedama ne daugiau kaip du kartus po vienus metus.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu iš viso yra 175 tūkst. šaukiamojo amžiaus (19–26 metų) vaikinų, iš jų apie 100 tūkst. neturi įstatyme numatytos tarnybos atidėjimo priežasties.
Nesugebėjusiesiems įrodyti, kad karinė tarnyba taps dideliu kliuviniu įsitvirtinti darbo rinkoje ar kad palikta žmona su vaikais neišgyvens sumenkus šeimos pajamoms, teks verstis iš 140 eurų mėnesinio kario atlyginimo ir tikėtis po devynių mėnesių šiokios tokios kompensacijos. O ji, pasak J. Oleko, gali siekti ir 3000 eurų. Tai didžiausia suma, kuria už labai gerą tarnybą gali būti įvertintas karys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
