Nejaugi pirmieji pavasariniai žalumynai yra tokie naudingi sveikatai, kaip esame pratę manyti?
Nors nepaliaujama kartoti, kokia dosni gamta mums kiekvieną pavasarį šviežių vitaminų ir maistingųjų medžiagų, sunku tuo patikėti. Juk kas sudygsta po žiemos pirmiausia? Visokiausios žolės, na dar ridikėliai. O tikrojo vaisių bei daržovių derliaus tenka palaukti gerus du mėnesius.
Tačiau būtent balandį ir gegužės pradžioje turime galimybę paskanauti pirmųjų vitaminų – ir ne tik gydomaisiais tikslais, bet ir dėl to, kad tai iš tikrųjų gardu.
Dilgėlės
Nauda. Šviežios jaunos dilgėlės – tikras sveikatai naudingų medžiagų, teigiamai veikiančių organizmą ir iš vidaus, ir iš išorės, lobynas. Šie augalai padeda susidoroti su pavasarine avitaminoze, pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, gerina kraują ir regą, padeda greičiau gyti žaizdoms. Sergant kai kuriomis ligomis, dilgėlės normalizuoja širdies ir kraujagyslių sistemos, kepenų, šlapimo pūslės darbą.
Dilgėlių nuovirai ir antpilai padeda organizmui atsigauti po operacijų, palengvina menstruacijų bei raumenų skausmus, prisotina kraują ir audinius deguonies, šalina toksinus, mažina cukraus ir didina hemoglobino kiekį kraujyje. Naudojant išoriškai, padeda atsikratyti pleiskanų, stabdo plaukų slinkimą.
Iš trintų dilgėlių tyrelės ruošiamos itin maistingos, raminamosios kaukės veidui.
Jaunos dilgėlės taip pat džiovinamos, konservuojamos ir šaldomos – tiek šviežios, tiek ir termiškai apdorotos, nes puikiausiai išsaugo visus vitaminus bei kitas naudingąsias medžiagas. Taigi jei prisiruošite jų atsargų šį pavasarį, galėsite naudoti visus metus – maistui ir vaistui – iki kito sezono.
Žala. Dilgėlių nuovirai, antpilai ir patiekalai draudžiami nėščiosioms ir sergantiesiems tromboflebitu, varikoziniu venų išsiplėtimu, ateroskleroze. Be to, šis augalas, kaip ir bet kokios kitos žolelės, gali sukelti alerginę reakciją.
Dilgėlių naudojimui kosmetiniais ar gydomaisiais tikslais išoriškai jokių draudimų nėra.
Receptas. Šaltibarščiai iš ką tik sudygusių dilgėlių žinomi daugeliui, tačiau iš jų galima pasigaminti – beje, greitai ir nesunkiai – labai maistingo įdaro pyragams ar blynams. Jeigu jis pasirodys jums ne itin sotus, galite įmaišyti smulkintų virtų kiaušinių.
Įdarui reikės 0,5 kg šviežių dilgėlių, 3–4 didelių svogūnų, aliejaus, druskos ir pipirų pagal skonį. Nuplikykite dilgėles verdančiu vandeniu, nuspauskite ir susmulkinkite. Kubeliais supjaustykite svogūnus, apkepinkite aliejuje (arba ant sviesto), sudėkite dilgėles, pagardinkite prieskoniais. Patroškinkite ant vidutinės ugnies apie 3 minutes.
Kiaulpienės
Nauda. Kiaulpienės itin universalus augalas, nes naudojamas visas: šaknys, lapai, stiebai, pumpurai, žiedai. Kiaulpienes galima valgyti ir žalias, ir virtas – iš jų gaminamos gardžios tyrelės, sirupai, salotos, sriubos, uogienės, ne tik antpilai ir arbatėlės, gydomieji milteliai bei kompresai.
Šaknų ir jaunų kiaulpienių lapelių sultys yra nepakeičiama tonizuojamoji priemonė, stiprinanti visą organizmą ir aprūpinanti vitaminais. Šios sultys normalizuoja kepenų darbą, skatina smėlio ir akmenų pasišalinimą.
Kiaulpienių lapų antpilas pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis, išskirsto patinimus ir pabrinkimus, padeda apsinuodijus maistu ir esant kitoms intoksikacijoms.
Jaunučių kiaulpienių šaknų salotos gerina medžiagų apykaitą, padeda atsikratyti antsvorio.
Žala. Bet kokie produktai iš kiaulpienių nerekomenduotini alergikams, taip pat žmonėms, kuriems diagnozuota tulžies latakų diskinezija, gastritas ar opa. Be to, itin didelėmis dozėmis šis augalas gali sukelti diarėją ir vėmimą net ir visiškai sveikiems žmonėms. Sveikatinantis kiaulpienėmis labai svarbu neprarasti saiko.
Receptas. Iš kiaulpienių verdama gardi uogienė, mėgėjų prilyginama nektarui. Ji ruošiama taip: nuo 400 stambių išsiskleidusių žiedų nuskinami visi žiedlapiai užpilami litru verdančio vandens, uždengiami ir paliekami parą nusistovėti. Atėjus laikui, antpilas nukošiamas, į jį suberiamas 1 kg cukraus ir virinama. Kai sirupas užverda, viryklės liepsna sumažinama iki minimumo ir verdama dar 20 minučių vis nugriebiant susidarančias putas. Dar karšta uogienė išpilstoma į sterilizuotus stiklainius užsukamaisiais dangteliais.
Iš kiaulpienių gaminamos ir vitaminų turtingos salotos. 100 g jaunų lapelių nuplikomi verdančiu vandeniu, nuspaudžiami, apšlakstomi šaukšteliu citrinų sulčių, pabarstomi druska ir maltais juodaisiais pipirais, pagardinami aliejumi. Į tokias salotas tinka dėti bet kokių kitų smulkintų žalumynų – krapų, petražolių, svogūnų laiškų, – taip pat pomidorų, agurkų ir net brinzos gabalėlių.
Rūgštynės
Nauda. Rūgštynėse yra daug vitaminų ir mineralų, todėl šis augalas padeda kovoti su daugybe ligų bei negalavimų: avitaminoze, anemija, ateroskleroze, hipertonija. Sėkmingai rūgštynės naudojamos ir menopauzės metu, mat slopina galvos skausmus ir kraujavimus iš gimdos, mažina prakaitavimą.
Rūgštynės, be kita ko, teigiamai veikia nervų sistemą, sklaido dirglumo priepuolius. Dar jos skatina blogojo cholesterolio, šlakų ir toksinų pasišalinimą iš organizmo bei ląstelių atsinaujinimą, normalizuoja žarnyno veiklą, didina hemoglobino kiekį.
Žala. Rūgštynių nereikėtų valgyti esant šlapimo pūslės akmenligei ir druskų sankaupoms, sergant bet kokiomis inkstų ir kai kuriomis skrandžio, žarnyno ligomis (pavyzdžiui, opa, gastritu su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu), taip pat sutrikus vandens ir druskų pusiausvyrai. Padauginus rūgštynių, organizme gali susidaryti oksalo rūgšties perteklius, o jis provokuoja rėmenį, osteoporozės, uremijos, podagros vystymąsi bei akmenų formavimąsi.
Receptas. Šviežias rūgštynes galima dėti į bet kokias šviežių ar virtų daržovių salotas – jos suteiks pikantiškumo. Pats paprasčiausias variantas – pluoštelį rūgštynių lapų nuplaukite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, supjaustykite juostelėmis ir sudėkite į dubenį. Ten pat plonais griežinėliais įpjaustykite 2 vidutinio dydžio pomidorus, išspauskite skiltelę česnako, pabarstykite druska pagal skonį, užpilkite 2 šaukštais aliejaus. Gerai sumaišykite ir, prieš patiekdami, palikite 5 minutes „susigulėti“.
Garšvos
Nauda. Didžiausia garšvų nauda turbūt ta, kad jos visai neturi jokių kenksmingų savybių (išskyrus individualų nepakantumą, žinoma).
Naudojant išoriškai, smulkinti garšvų lapai – ne tik švieži, bet ir džiovinti! – stabdo kraujavimą ir skatina žaizdų gijimą. Žalių garšvų tyrelė slopina skausmą, mažina uždegimą sergant reumatu bei podagra.
Ką tik sudygusių garšvų lapeliai ir stiebai valgomi. Juose labai daug vitaminų, be to, jie gražina odą – suteikia elastingumo ir švelnumo, – ramina nervų sistemą, šalina logąjį“ cholesterolį, normalizuoja skrandžio ir viso virškinimo trakto veiklą.
Receptas. Iš garšvų galima išsikepti labai skanių blynų. Dviem jų porcijoms nuplaukite 200 g jaunučių garšvų ūglių, užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite 2 minutes, nuspauskite skystį ir supjaustykite, kaip labiau patinka. Tada plonais pusžiedžiais supjaustykite didelį svogūną, suberkite į garšvas, įmuškite kiaušinį, įberkite 3 šaukštus su kaupu miltų, pabarstykite druska ir maltais juodaisiais pipirais. Viską gerai išmaišę, šaukštu kabinkite masę ir dėkite į keptuvę su įkaitintu aliejumi. Blynus apkepinkite iš abiejų pusių, kol pasidengs auksine plutele.
Beržų sultys
Nauda. Jeigu jūsų netrikdo būtinybė pragręžti gyvą medį, kad gautumėte sulčių, turbūt ir taip žinote, jog šis gėrimas pasižymi daugybe naudingųjų savybių. Jame esantys vitaminai ir mikro- bei makroelementai normalizuoja medžiagų apykaitą, skatina šlakų ir toksinų pasišalinimą, padeda atsikratyti susikaupusių druskų, net gelbsti nuo depresijos.
Beržų sultys taip pat teigiamai veikia skrandžio ir virškinimo trakto darbą, palengvina apsinuodijimo maistu pasekmes, padeda susirgus kvėpavimo takų ligomis. Sultys gydo beveik visus uždegimus, odos ligas.
Žala. Draudimų, susijusių su beržų sultimis, nėra labai daug, bet jų yra. Pavyzdžiui, jų negalima gerti žmonėms, alergiškiems beržų žirginių žiedadulkėms, maitinančioms motinoms ir mažiems vaikams (dar maitinamiems krūtimi) – dėl gana didelės, nors tik hipotetinės alerginės reakcijos tikimybės.
Kaip išsaugoti. Beržų sultis geriausia išgerti šviežutėles, ką tik surinktas, ar bent jau per artimiausias dvi valandas. Tačiau jeigu norite jas išlaikyti kelis mėnesius – ir kad išsilaikytų ne tik pats gėrimas, bet ir visos jame esančios naudingosios medžiagos, – supilkite sultis į plastikinius butelius arba labai tvirtus polietileninius maišelius ir užšaldykite.
Dar vienas būdas – konservavimas. Pakaitinkite sultis iki 80 laipsnių, išpilstykite į gerai išplautus ir sterilizuotus stiklainius, uždarykite, apkamšykite kuo nors ir palikite atvėsti. Laikykite tamsioje vėsioje vietoje.
Dėmesio!
Kad pavasarinės gamtos dovanos būtų išties į sveikatą, rinkti jas reikėtų kuo toliau nuo kelių ir gyvenviečių. Skinkite tik jaunus, sveikus augalus be tamsių dėmių, matomų pažeidimų, o prisikaupę beržų sulčių nepamirškite užtepti medžio žaizdų moliu.
Parengė Sandra MIŠKINIENĖ
