Profesinės žurnalistų šventės dieną – gegužės 7-ąją – skaitomiausio Panevėžio dienraščio „Sekundė“ redakcija sumanė pašmaikštauti ir vos pirmą mėnesį miesto mero duonos ragaujančiam architektui Ryčiui Mykolui Račkauskui įteikė simbolinę dovaną – iš žabų rištą šluotą mediniu kotu, kuria paprastai šluojamas kiemas, gatvė ar prieangis.
Savivaldybės prieangyje dienraščio „Sekundė“ redakcijos Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui įteikta dovana – šluota – simbolis, kviečiantis miesto vadovą ir jo komandą iš peties „prašluoti“ ne tik miestą, bet ir Savivaldybės koridorius bei kabinetus. U. Mikaliūno nuotr.
Įteikdama simbolinę dovaną dienraščio „Sekundė“ žurnalistė Inga Kontrimavičiūtė merui linkėjo, atrodytų, paprastų, bet ankstesnių valdžių nepajėgtų įgyvendinti darbų – priversti miesto tarnybas tvarkyti miestą, rūpintis viešosiomis erdvėmis, naikinti kliuvinius, trukdančius pajudinti netvarkomų ir apleistų objektų likimą. I. Kontrimavičiūtė prisiminė išrinkto mero žinutę, kad jis ateina tarnauti miestui, todėl įduodama šluotą priminė merui, kad jo pareiga – ne sostas, o tarnystė – miestui ir jo žmonėms.
Dienraščio „Sekundė“ žurnalistų idėja įteikti šluotą naujai išrinktam merui buvo sugalvota tik paaiškėjus rinkimų rezultatams, nes pokyčiai savivaldoje visiems panevėžiečiams, taip pat ir redakcijos darbuotojams, pirmiausia kelia lūkestį, kad Panevėžys pagaliau turės šeimininką, kuris rūpinasi miestu, o ne partijų susitarimais. Tačiau šis lūkestis kol kas yra menamas, pirmųjų darbų dar nematyti, todėl labai sunku prognozuoti rezultatą. Redakcijos darbuotojams norėjosi merui palinkėti stiprybės ir įteikti simbolį, kuris aiškiai rodytų, ko iš jo tikisi žiniasklaida ir, tikėtina, – rinkėjai. Šluotos teikimo atrakciją suorganizavusi dienraščio „Sekundė“ vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė palinkėjo merui ne tik iš peties pašluoti miestą, o tiksliau – priversti tai daryti tuos, kurie už tai gauna atlygį, bet ir nepamiršti nuvalyti rutinos dulkių nuo Savivaldybės administracijos skyrių darbuotojų darbo stalų ir lentynų. Pavasarinio apsišvarinimo čia nebuvo jau senokai, kol metai iš metų valdė tie patys. Tad linkėta, kad nauja vadovybė pakedentų visų valdininkų, įpratusių „stumti“ laiką ir gauti valdišką atlygį ne už darbus, o už „atsėdėtas“ valandas, kai galima tyliai ramiai tvarkytis asmeninius reikalus.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną šluotos teikimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos Aukštaitijos skyriaus vadovas Rolandas Meilūnas pripažino, kad objektyvi, profesionali ir socialiai atsakinga regioninė žiniasklaida ir yra ta tikroji šluota, kuria šluojamas miestas.
„Galima užsimerkti ir sakyti, kad spauda tokia ar anokia, bet sutikime, be mūsų, žurnalistų, mieste tvarkos ir teisingumo būtų gerokai mažiau“, – sakė R. Meilūnas. Miesto ūkio skyrius jau porą savaičių bando išpildyti mero reikalavimą ir sudaryti probleminių teritorijų sąrašą. „Sekundė“ siūlo valdininkams pagalbą ir skelbia redakcijos sudarytą apleistų miesto erdvių dešimtuką. Šioms sutvarkyti nereikia nei Europos Sąjungos paramos, nei papildomų milžiniškų biudžeto išlaidų, tik – ūkiškesnio žvilgsnio į miestą.
Kviečiame gyventojus užfiksuoti problemiškas miesto vietas ir siųsti el. paštu inga@onmedia.lt arba sekunde@onmedia.lt
1. Pastaruoju metu dėl akcininkų planų stiklo taros gamybą perkelti į Lenkiją liūdnai išgarsėjusios įmonės „Klar Glass Lietuva“ prieigose merdėjančios makabriško vaizdo autobusų stotelės – tarsi atspindys kadaise 1300 panevėžiečių pragyvenimo šaltinį garantavusios, o dabar vos iki 300 darbuotojų susitraukusios Panevėžio stiklo pramonės tikrosios padėties. Statytos dar sovietmečiu ir remonto daugybę metų nemačiusios dvi autobusų stotelės tinkamos nebent filmo apie išmirusį miestą scenarijui – aplūžinėjusios ir krentančios čerpės, išsikišę surūdiję metaliniai strypai, bet kada galinčios nuvirsti sienos. Nors jose autobusų lūkuriuoja nemažas būrys žmonių – pramonės rajono įmonių darbuotojai, čia pat esančio automobilių turgaus lankytojai, o Savivaldybei verslininkai ir miesto bendruomenė jau keletą metų bando įrodyti, kad žmonių gyvybei pavojų keliančios stotelės turi būti sutvarkytos, išpuoselėtoje miesto dalyje, Laisvės aikštėje, dirbantiems valdininkams jos iki šiol nerūpėjo.
2. Panevėžio rakštis – miestą darkantys apleisti privatūs pastatai ir netvarkomi sklypai. Savivaldybė, nustačiusi maksimalų 3 procentų nekilnojamojo turo mokesčio tarifą, jų savininkus bando priversti tvarkytis. 2014-aisiais į apsileidėlių sąrašus buvo įtraukti septyni pastatai ir keturiolika nenaudojamų žemės sklypų.
Šįmet Taryba patvirtino13-os pastatų vaiduoklių sąrašą, o netvarkomų privačių sklypų sąrašą numatyta parengti vasarą.
Vis dėlto Savivaldybės taikomos sankcijos nėra veiksmingos. Jau daug metų vienoje matomiausių ir Panevėžį reprezentuojančių vietų – prie pagrindinės Smėlynės gatvės ir geležinkelio pervažos – stovi gaisro nuniokotas namas. Blokais aptvertas netvarkomas pastatas stūkso ir vienoje lankomiausių Panevėžio vietų – pačiame miesto centre, Savanorių aikštėje, autobusų stoties pašonėje.
Amžinas Kniaudiškių g. gyventojų galvos skausmas – priešais Kniaudiškių g. 79-ąjį ir 97-ąjį namus žolėse ir šiukšlėse skęstantys betoniniai blokai, traukiantys atokaus užkampio ieškančius girtuoklius.
3. Tarp 13-os didžiausių Panevėžio nevalų – ir žinomas Lietuvos verslininkas, Kauno meru išrinktas Visvaldas Matijošaitis. Rinkimų kampanijoje Krabo pravardę sumaniai panaudojęs ir pažadais kauniečius per rinkimus papirkęs politikas ir verslininkas nėra toks rūpestingas, kai kalbama ne apie politiką, o apie ūkio reikalus. Jo valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausantis kadaise buvusios kavinės pastatas Panevėžio centre, panevėžiečiams itin reikšmingame Sausio 13-osios skvere, yra vienas labiausiai apleistų mieste. Nors pastatą savo žinioje turinčiai milijonieriaus įmonei Savivaldybė jau trečius metus pritaiko maksimalų 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį, verslininkas savo turto netvarko ir gana. V. Matijošaitis „Sekundei“ teisinosi tiesiog nesugalvojantis, ką veikti su buvusios kavinės pastatu Aukštaitijos sostinėje.
„Aptvarkome aplinką, apkalame langus, ir viskas. Neturime idėjų, ką šiuo metu su buvusia kavine daryti“, – dėl Panevėžio galvos nesuka V. Matijošaitis. Gal naujasis Panevėžio meras architektas Rytis Mykolas Račkauskas pasidalys su kolega idėjomis ir privers Kauno milijonierių apsišluoti savo kieme ir Panevėžyje?
4. Molainių kvartalo Žvejų g. gyventojai jau daug metų kenčia nuo dvoko ir graužikų. Visa tai – iš sąvartynu paversto nebaigto statyti privataus namo. Savivaldybės pastangos priversti savininką iškuopti siaubą keliančias savo valdas – bevaisės. Savivaldybės valdininkų ir Panevėžyje išrinktų Seimo narių negebėjimas pasiekti, kad aplinkiniams pavojų keliančio statinio šeimininkas imtų tvarkytis, Žvejų g. gyventojus ir stebina, ir piktina.
5. Panevėžiečiai ironizuoja, kad į Aukštaitijos sostinę turistus vežti galima tik žiemą, kai sniegas paslėpęs šiukšles. 2007-aisiais Panevėžyje švarą palaikydavo Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ 240 valytojų, 2014 m. – tik 40. Savivaldybės biudžeto lėšos miestui tvarkyti ir valyti 2007-aisiais siekė 7,75 mln. litų, 2014 m. – 2,4 mln. Lt, tai yra tiek pat, kiek buvo skirta 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o minimali mėnesio alga siekė 450 litų. Šiais metais miestui tvarkyti biudžete numatyta 689 tūkst. Eur (2,3 mln. Lt). Atrodo, kad Panevėžyje trūksta ne tik pinigų, bet ir noro švarintis. Prie Savivaldybei pavaldaus Butų ūkio 1-osios tarnybos kiemo prisiglaudusios elektros pastotės prieigos virtusios neoficialiu sąvartynu. Nors nuo suverstų buitinių atliekų riečia nosį, kasdien pro šalį vaikštantys Butų ūkio darbuotojai atkakliai stengiasi jų nematyti. Lentpjūvių g. žalioji zona – tik viena iš daugelio mieste valytojų nematančių viešųjų erdvių. Panevėžio valdininkai dejuoja nebeišmanantys, kaip miestą gelbėti nuo parkus okupuojančių kovų, o aplinkosaugininkai rėžia: kovai – miesto nešvaros pasekmė.
6. Ilgokai dėl labiausiai duobėto miesto vardo „konkuravęs“ su Kaunu, dabar Panevėžys pagrįstai gali vadintis blogiausių gatvių miestu. Nors vairuotojai keikia valdžią dėl duobių, tačiau retas ryžtasi su ja bylinėtis teismuose. Per metus Savivaldybė sulaukia apie dešimt prašymų atlyginti žalą dėl sugadintų automobilių – duobėtose gatvėse prakirstos padangos, sulaužytos važiuoklės. Vairuotojai iš Savivaldybės reikalauja atlyginti nuo 1000 iki 3000 litų nuostolių. Šįmet Panevėžio gatvėms tiesti, atnaujinti bei saugumui užtikrinti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos numatyta 2 mln. 474,7 tūkst. Eur, dar apie 200 000 Eur tam planuojama skirti iš miesto biudžeto.
7. Kam reikalingi į žemę giliai įkasti betono blokai, jei kadaise ant jų įtaisytų medinių suoliukų nebėra jau porą metų? Suvokęs, kad sutvarkius prie pėsčiųjų takų suoliukus teks kasdien aplink juos ir šiukšles rinkti, Savivaldybės Miesto ūkio skyrius pasirinko paprastesnę ir mažiau pastangų reikalaujančią išeitį – palikti tuščius blokus, nebylius liudininkus, kad kadaise Panevėžyje buvo ir tvarkingiau, ir jaukiau.
8. Atliekų konteineriai, kaip ir žaliosiose zonose stovinčios šiukšlinės, išvežami kasdien. Tačiau šalia jų suverstos atliekų krūvos – savotiška nejudinama zona.
9. Vilties g. gyventojai argumentuotai pasiginčytų su tvirtinančiaisiais, kad Panevėžys – žalias miestas. Kai šioje gatvėje masiškai buvo išpjauti seni ir galbūt pavojų kėlę medžiai, žmonės tikėjosi, kad netrukus bus pasodinta naujų. Neliko medžių, bet liko nykūs kelmai. Už miesto ūkį atsakingi valdininkai, paklausti, kada pradės rauti kelmus, nusistebėjo: ponia, ar suprantate, kad vieną kelmą sutvarkyti kainuoja mažiausiai 200 litų? Tokį atsakymą išgirdusi panevėžietė apskaičiavo, kad išlaikyti vieną „kelmą“ Savivaldybėje biudžetui per mėnesį atsieina keliolika kartų brangiau.
10. Kad Panevėžys prarastų didmiesčio vardą, nereikia nė statistikos, bylojančios apie tirpstančias panevėžiečių gretas. Reprezentacinės Vasario 16-osios gatvės vaizdas – privačiam šeimininkui priklausanti medinė, aplūžusi, nublukusiais dažais tvora niekaip netinka nei miestui, nei jaukiai provincijai, kur save gerbiantis verslininkas tokios tikrai nepaliktų centre.
Brigita SABALIAUSKAITĖ
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
