U. Mikaliūno nuotr. Pernai įsteigta Sporto mokykla nuo rugsėjo vadinsis R. Sargūno sporto gimnazija.
Šią savaitę Panevėžio sporto vidurinė mokykla minėjo vienerių metų veiklos sukaktį, o artimiausiu metu jos laukia įdomūs pokyčiai. Jau patvirtinta, kad kitą rugsėjį Sporto vidurinė mokykla taps gimnazija.
Be to, pavasarį švietimo įstaiga rinko mokyklos vardą, atliko mieste apklausas. Panašu, kad jau yra sprendimas. Mintimis apie pirmuosius Sporto vidurinės metus ir artimiausius pokyčius pasidalino švietimo įstaigos vadovė Jūratė Pauliukienė.
– Neseniai mieste vyko apklausa dėl Sporto mokyklos pavadinimo, galbūt jau yra žinomi apklausų rezultatai?
– Taip, rugsėjo 1-ąją jau būsime sporto gimnazija ir mokykla renka vardą. Šalia Sporto gimnazijos pavadinimo atsiras žymaus panevėžiečio vardas.
Darėme apklausą, kalbėjomės su valdžios atstovais, galutinį sprendimą priims miesto taryba, bet greičiausiai tai bus Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnzija.
Raimundas Sargūnas treniravo tokias krepšinio superžvaigždes kaip Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis, ugdė Gintaro Einikio, Raimondo Čivilio, Vitoldo Masalskio, Jono Kazlausko, kitų buvusių žinomų krepšininkų meistriškumą. R. Sargūnas yra treniravęs Lietuvos moksleivių rinktinę, Kauno „Žalgirio“, Panevėžio „Lietkabelio“ komandas.
Taip įprasminsime panevėžiečio, žymaus krepšininko ir šios sporto šakos puikaus trenerio atminimą. Tačiau noriu pabrėžti, kad mes anaiptol nebūsime tik šios sporto šakos mokykla. Įdomu tai, kad būsime vienintelė ir pirmoji neprivati švietimo įstaiga, kurios pavadinime – žymaus sportininko pavardė. Ne politiko, ne kultūros atstovo, ne rašytojo, o būtent sportininko.
Žinoma, yra A. Sabonio, Š. Marčiulionio krepšinio mokyklos, tačiau tai privačios sporto ugdymo įstaigos.
Manome, kad Panevėžio taryba Sporto gimnazijos pavadinimą patvirtins birželio mėnesį. Rinkomės iš kelių variantų: Vilhelmo Variakojo, Stepono Dariaus, Virgilijaus Aleknos arba tiesiog palikti Panevėžio Sporto gimanzijos pavadinimą.
Patys mokiniai labiau balsavo už paprastą variantą – mokyklos pavadinimą palikti be žymaus žmogaus pavardės. Pasitarus su švietimo ekspertais, miesto politikais, nusprendėme Sporto gimnazijai suteikti garsaus sporto specialisto – Raimundo Sargūno – vardą.
– Kokie esminiai skirtumai laukia mokyklai tapus gimnazija?
– Sporto disciplinų neturėtų daugėti, nors šiuo metu nežinia, kas ateis į stojamuosius testus. Norėtume įkurti lengvosios atletikos metikų sektorių. Esame numatę trenerį, dabar didžiausias uždavinys – surasti vaikus. Jeigu nepavyks, šią idėją nukelsime kitiems metams.
Mūsų lietuvių genofondas yra palankus ugdyti lengvosios atletikos metikus.
– Galbūt savo rekomendacijas pateikė Lietuvos lengvosios ateltikos federacija?
– Tai suderinta su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD), dabar laukiame, ar susirinks norinčių sportuoti lengviosios atletikos metikų sektoriuje. Dabar turime labai daug prašymų. Gegužės 11-ąją bus galutinis
norinčiųjų sąrašas kitąmet sportuoti ir mokytis mūsų gimnazijoje. Rugsėjį turėsime daugiau mokinių nei šiemet, tačiau kol kas nežinome tikslaus skaičiaus, kiek priimsime naujų mokinių. Tai priklausys ir nuo Finansų ministerijos sprendimo: nuo skiriamų lėšų kiekio bus aišku, kiek galime priimti naujų mokinių.
Be to, egzistuoja nedideli pokyčiai: juk pas mus atvyksta ir labai jauni, vos 14-kos metų moksleiviai, kurie palieka namus, turi prisitaikyti prie mokyklos tvarkaraščio, prie dviejų treniruočių per dieną. Vaikams tikrai nemaži gyvenime pokyčiai ir tikras iššūkis adaptuotis naujoje aplinkoje. Turiu patebėti, kad beveik visi prisitaikė, įveikė tą iššūkį.
– Kas stebi, analizuoja mokinių sportinius rezultatus? Ar įdėtos pastangos, investicijos tikrai yra vaisingos?
– Nacionalinės sporto šakų federacijos bei KKSD stebi jaunųjų atletų progresą. Mes kone kiekvieną dieną išleidžiame savo mokinius į treniruočių ar jaunučių, jaunių rinktines, į varžybas, dažnas rytas pradedamas su šypsena, džiaugsmu, nes mokiniai iškovoja medalius, į pamokas atvyksta su taurėmis, diplomais.
47 mūsų mokiniai yra įtraukti į šalies jaunučių ar jaunių rinktines. Lyginat su rugsėju, šį skaičių padvigubinome. Per metus – didžiulis šuolis, tai yra laimėjimas. Mūsų jaunieji sportininkai orientuojasi ne į šalies rezultatus, o tarptautinius pasiekimus, kaip mes atrodome Europos mastu. Sporto mokyklos auklėtiniai čia Lietuvoje beveik neturi konkurencijos, tad natūralu, reikia lygiuotis į Europos konkurenciją.
– Panevėžyje sporto bazės, infrastruktūra tikrai nėra tokia, kuri leistų siekti aukščiausių rezultatų, galbūt šią problemą primenate vyriausybės koridoriuose? Galbūt yra numatyta konkrečių sporto bazių renovacija?
– Mes patys negalime kalbėti apie sporto bazių atnaujinimą, nes visų pirma mes jų neturime. Mes esame tik nuomininkai. Tačiau esame įsigiję įvairaus sporto inventoriaus, kuriuo naudojasi baidarių ir kanojų irklavimo, sunkiosios atletikos, graikų ir romėnų imtynių, kitų sporto šakų atstovai.
Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų mokinių maitinimui skirtas lėšas: įsteigus Sporto mokyklą buvo skaičiuota, kad mokiniai joje mokysis ir maitinsis, kaip ir visose kitose šalies ugdymo įstaigose – 198 dienas.
Tačiau mūsų mokykloje mokslo metai drauge su vasaros stovyklomis ir vasaromis intensyviai vykstančiomis įvairiomis varžybomis trunka kur kas ilgiau. Neturėsime lėšų maitinimui birželio mėnesį ar rugpjūčio pabaigoje. Tačiau, manau, kad pavyks išspręsti šią problemą.
Linas JOCIUS
