Vėstantys, drėgni orai primena apie sąnarių ligas.
Orai nuolatos keičiasi – tai šviečia saulė, tai žiūrėk jau lyja lietus, galop pasigirsta perkūnija… Pasirodo, jog kalbos apie orų permainas ir jų įtaką sveikatai nėra iš piršto laužti mitai.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis bando suprasti, kaip kintantys orai gali paveikti mūsų sveikatą. Daugelis ekspertų teigia, kad oras išties prideda nepageidaujamų sveikatos problemų.
Astma užklumpa netikėtai
Žmonėms, sergantiems astma, besikeičiantys orai – šaltis, artėjanti perkūnija – gali išprovokuoti ligos priepuolius.
Astma – visame pasaulyje paplitusi liga: vien Europoje ja serga 8–10 procentų gyventojų. Kasmet išsivysčiusiose šalyse šios ligos diagnozuojama 2–4 proc. daugiau. Kadangi tai lėtinė liga, kuria dažnai serga jauni ir darbingo amžiaus žmonės, toks sergamumo plitimas turi ir ekonominių pasekmių. Astma paprastai sukelia simptomus, trunkančius ilgą laiką, tačiau tinkamai gydoma ji neturėtų labai pakeisti įprasto ja sergančio žmogaus gyvenimo.
Bronchinė astma – tai lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, dėl kurio padidėja kvėpavimo takų jautrumas ir susiaurėja bronchų spindis. Tai sukelia būdingus astmai simptomus: kosulį, dusulį, švokštimą.
Dėl uždegimo bronchuose siaurėja jų spindis ir įkvepiant patenka mažiau oro į plaučius, o iškvepiant jam sunkiau išeiti – plaučiuose užsilaiko oras, kuriame mažai deguonies, šviežio oro su didesniu deguonies kiekiu patenka mažiau ir organizmui pradeda trūkti deguonies.
Nėra tiksliai žinoma, kodėl vieni žmonės suserga astma, o kiti, nors ir veikiami tų pačių veiksnių, ne. Manoma, kad astma suserga tie, kurių genetiniam polinkiui sirgti šia liga padeda „palankūs“ aplinkos veiksniai.
Aplinkos faktoriai labai svarbūs astmai vystytis. Kone didžiausią įtaką jai atsirasti ar paūmėti daro alergenai (tiek buitiniai, esantys gyvenamojoje aplinkoje, tiek ir profesiniai), namų dulkių erkės, randamos ne tik patalynėje, bet ir kilimuose, minkštuose žaisluose, balduose. Astmą gali provokuoti ir mylimi naminiai gyvūnai (katės, šunys, žiurkėnai, jūrų kiaulytės ir kt.), pelėsiai, žiedadulkės. O kaip paaiškinti orų įtaką astmos paūmėjimui?
Atsakymas labai paprastas: prieš perkūniją atsirandantis drėgnesnis oras subrinkina žiedadulkes, kurios vėliau sprogsta ir išmeta į orą žiedadulkių krakmolo daleles, sukeliančias šienligę, astmos paūmėjimus.
Klastinga migrena
Nukritęs slėgis, padidėjusi drėgmė, staigūs temperatūros pokyčiai dažnai įvardijami kaip priežastys, sukeliančios stiprų galvos skausmą – migreną.
Migrena yra lėtinis epizodinis galvos skausmas, kurį lydi nervų sistemos, virškinimo trakto ir kiti simptomai.
Migrena serga apie 15 proc. žmonių. Moterys serga 3–4 kartus dažniau nei vyrai. Dažniausiai pažeidžiami darbingo amžiaus žmonės (20–50 metų), nors migrena gali sirgti bet kokio amžiaus asmenys.
Tipinei migrenos atakai būdingi vienas ar keli simptomai: stiprus ar vidutinio stiprumo, pulsuojantis, tvinksintis skausmas. Skausmas stiprėja fizinio aktyvumo metu, sutrikdo kasdienę veiklą, padidėja jautrumas šviesai, garsui. Migreną gali lydėti pykinimas su vėmimu ar be jo.
Ketvirtadalis pacientų prieš pat migrenos priepuolį jaučia tam tikrus simptomus, kurie buvo pavadinti „migrenos aura“. „Aura“ dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri regėjimo sutrikimai. Žmogui atrodo, kad jis mato besiplečiančią dėmę, zigzagus, ryškią šviesą tiek užsimerkęs, tiek atmerkęs akis. Kartais net ima tirpti galūnės. Tai ne juokais išgąsdina. „Auros“ fenomenas tiesiog perspėja apie būsimą priepuolį.
Kenčia sąnariai
Priežasčių, kodėl atsiranda sąnarių skausmas, – daugybė, tačiau apie sąnarių ligas primena ir atvėsę orai.
Sąnarių nuovargis vadinamas artroze. Tai degeneraciniai kremzlinio sąnario audinio pakitimai, paprasčiau – susidėvėjimas. Pavėlavus kreiptis į gydytoją gali išsivystyti artritas – sąnario uždegimas, kurį gydytis reikės kur kas ilgiau nei artrozę.
Kelių, kaip ir, beje, kitus sąnarius galima peršaldyti. Po peršalimo prasidėjęs sąnario kapsulės uždegimas vėliau gali dar ilgai apie save priminti. Todėl patartina atvėsus orams nešioti kelnes iš storos medžiagos. Taip pat reikia nepamiršti, kad nesušilusius sąnarius lengviau ištinka traumos.
Pajutę skausmą sąnarį penkiolika minučių pašildykite po šilto vandens srove. Pagelbės ir kompresai. Tik vienkartinis skausmo malšinimas problemos neišspręs. Jei jaučiate sąnarių maudimą, nedelsdami užsirašykite vizito pas šeimos gydytoją, kuris jus, esant reikalui, siųs pas ortopedą traumatologą ar kitą specialistą.
Atminkite, jog sąnariams ypač reikalingas vitaminas C. Jis sutvirtina jungiamąjį audinį. Taip pat ir vitaminas B. Jis padeda pagerinti sąnario audinių kraujotaką, užtikrina kremzlės aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Vitaminas D teigiamai veikia kaulėjimo procesą. Jis taip pat dalyvauja pagrindinių kaulinio audinio mineralų, t. y. kalcio ir fosforo, apykaitoje.
Lemia psichinę sveikatą
Kad oras veikia negaluojančius žmones – mokslininkai įrodė. Tačiau galvoje turima ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata. Pavyzdžiui, tiriant akluosius, šiaurės tyrinėtojus ir eskimus, pastebėta, kad dėl saulės šviesos stokos greitai nuvargstama, apima slogi nuotaika arba depresija, dažnai keičiasi nuotaika, mažėja pastabumas, dėmesingumas, sutrinka miegas. Greičiau susijaudinama ir susinervinama. Ekspertų nuomone, psichiniai sutrikimai ir psichinės ligos itin silpna organizmo vieta oro poveikiui. Vokiečių psichiatras Folkeris Faustas yra sakęs, kad „daugeliui tokių ligonių, ypač gydomų vaistais, oro ir klimato įtaka – didžiulė našta. Kompetentingų gydytojų nuomone, ligonių, guldomų į stacionarą, skaičius glaudžiai siejasi su meteorologinėmis sąlygomis. Statistikos duomenimis, tai sunku įrodyti, nes skaičiuojant prireiktų daug meteorologinių duomenų, ilgų tyrimų ir tūkstančių pacientų.“
Specialistai primena, kad, kai keičiasi oro slėgis, ypač reikėtų pasisaugoti: nepervargti, neplanuoti ilgų varginančių kelionių ar svarbių susitikimų. Staiga atvėsus orui, organizmas stengiasi išsaugoti kuo daugiau šilumos. Dėl to gali pakilti kraujospūdis, atsiranda insulto ar infarkto tikimybė. Taip pat silpsta imuninė sistema, didėja rizika susirgti peršalimo ligomis, ima mausti senus randus.
Jei smarkiai nukrito kraujospūdis, išgerkite stiprios kavos, žaliosios arbatos. Kraujospūdį didina ir tonizuoja apsiliejimas šaltu vandeniu, tempimo pratimai. Kraujotaką gerina ir ginkmedžių preparatai. Atsipalaiduoti padeda meditacija, joga, relaksacinė muzika.
Parengė K. JUŠKAITĖ
