Prasidėjęs brandos egzaminų maratonas – nemenkas išbandymas ne tik abiturientams, studentams, bet ir jų tėvams, mokytojams. Tikriausiai nerastume nė vieno abituriento, kuriam egzaminai nekeltų streso, juk egzaminų rezultatai didele dalimi nulemia ir tolimesnę ateitį.
Egzaminai – savotiškas atspirties taškas, nulemsiantis tolesnį abituriento kelią, todėl daugeliui moksleivių tenka įveikti ir savo baimes bei stresą prieš svarbiausią žinių patikrinimą. U. Mikaliūno nuotr.
Nuo šalto prakaito iki nemigos
Vieni šią įtampą išgyvena lengvai, kitiems tai tampa sunkia ir ilgam įsimenančia patirtimi: nuovargiu, mieguistumu, streikuojančiu skrandžiu, pykinimu ar net vėmimu, šaltu prakaitu ar džiūstančia burna, o baisiausia, kad apėmus stresui tarsi išsitrina visa informacija. Su stresu kovojama labai įvairiai: vieni iš vaistinių šluoja atmintį ir mąstymą skatinančius maisto papildus, kiti griebiasi raminamųjų arbatų ar piliulių, dar treti – tonizuojančių energinių gėrimų.
Tačiau psichologai teigia, jog stresas yra visiškai natūralus dalykas, tik reikia žinoti, kaip su juo susitvarkyti.
Šiemet brandos egzaminus mieste laikys 1567, o rajone – 211 abiturientų. Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė pažymi, jog jau keleri metai abiturientų pasirinkimai nesikeičia – populiariausių dalykų ketvertukas išlieka stabilus: lietuvių, anglų kalbos, matematika ir istorija. Nauja tendencija tik ta, kad daugiau moksleivių renkasi laikyti anglų bei biologijos, fizikos ir chemijos egzaminus. Vis daugiau jaunuolių į egzaminus žiūri kaip į natūralų dalyką, jiems itin ruošiasi, todėl ir streso jų veiduose pastebima mažiau.
„Prieš kiekvieną egzaminą pedagogai ir egzaminų stebėtojai stengiasi teigiamai nuteikti abiturientus, juk jeigu visus dvylika metų nuoširdžiai mokėsi, bijoti ar pasiduoti stresui tikrai nereikia“, – pabrėžė A. Aleliūnienė.
Pastaraisiais metais nebuvo tokių atvejų, kad iš baimės prieš egzaminą mokinys nualptų ar stipriai sušlubuotų sveikata. Tačiau egzamino vykdytojai visada pasirengę padėti sublogavusiam moksleiviui. Netgi leidžiama kelioms minutėms su vykdytoju išeiti iš egzamino iki tualeto ar tiesiog įkvėpti gryno oro.
„Prieš porą metų buvo toks atvejis, kad abiturientui sustreikavo skrandis, tik nežinia, ar dėl streso, ar skrandžio problemų. Tad egzamino pradžioje teko ne kartą pavaikščioti į tualetą. Bet įpusėjus egzaminui ir atslūgus įtampai viskas susitvarkė. Pernai turėjome ir netipinį atvejį, kai profesinės mokyklos mokinys į egzaminą atėjo vilkintis tik chalatu ir šlepetėmis, bet tai buvo ne iš streso, o savotiškos lažybos“, – prisiminė vyriausioji specialistė.
Stresą malšino raminamosiomis piliulėmis
Būna, kad mokiniai laikyti egzamino atvyksta karščiuodami ir sirgdami. Tokiais atvejais, kai moksleivis suserga ar dėl streso stipriai sunegaluoja, egzaminą galima atidėti ir jį laikyti per pakartotinę sesiją, tačiau daugelis nenori laikyti vėliau.
Egzaminai – savotiškas atspirties taškas, nulemsiantis tolesnį abituriento kelią, todėl daugeliui moksleivių tenka įveikti ir savo baimes bei stresą prieš svarbiausius žinių patikrinimus. U. Mikaliūno nuotr.
„Nerimo tikrai yra, bet reikia jį kažkaip perlipti. Juk su stresu teks susidurti ir vėliau mokantis ar dirbant. Dabar ir gimnazijose daug dirbama su vaikais. Kita vertus, mūsų abiturientų egzaminų rezultatai gana geri, vaikai ateina pasiruošę, tad gal ir to streso mažiau“, – mano A. Aleliūnienė.
Rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Čingienė teigia, kad labai sudėtinga įvertinti abiturientų streso lygį: vieni iš pažiūros atrodo ramūs ir susikaupę, kiti atvirkščiai – itin įsitempę. Tačiau dažniausiai mokiniai jaudinasi tol, kol neatsiverčia užduočių. Pradėjus dirbti, įtampa savaime atslūgsta.
„Kaip susidoros su egzaminų baime, priklauso nuo paties vaiko. Ne kartą teko ir lydėti abiturientus į tualetą, pasiūlyti pagalbą, bet dažniausiai visa susikaupusi įtampa atslūgsta pamačius užduotis. Tiesa, prieš keletą metų buvo toks atvejis, kai į egzaminą atėjo raminamųjų išgėrusi mergaitė. Kaip ji pasakojo, taip jai patarė močiutė. Dėl vaistų poveikio abiturientė visiškai negalėjo dirbti, todėl egzaminą jai teko perlaikyti vėliau“, – pasakojo I. Čingienė.
Egzaminai – atspirties taškas
Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Bilevičius teigia, jog praktiškai nė vienas abiturientas neišvengia streso prieš egzaminus ir tai visiškai natūralu. Tad kuo arčiau egzaminai, tuo baimė, nerimas, nežinomybė didėja, o pasitikėjimas savo jėgomis mažėja. Tiesa, vieni į egzaminus žiūri gana ramiai ar jaudinasi kaip ir prieš kiekvieną svarbesnį kontrolinį darbą ar atsiskaitymą, o kitiems prireikia net raminamųjų ar psichologo pagalbos.
„Daugelį kausto baimė, juk egzaminai tam tikras atspirties taškas. Per tas dvi egzamino valandas reikia parodyti, ką mokeisi visus tuos metus. Spaudimas iš šalies, tėvų lūkesčiai, nepasitikėjimas savo jėgomis virsta didžiuliu stresu, su kuriuo susidoroti nėra lengva“, – kalbėjo T. Bilevičius.
Kaip moksleiviui pavyks susidoroti su įtampa, labai priklauso ir nuo tėvų bei pedagogų. Būna, kad tėvai labai spaudžia savo atžalas, sakydami, kad jeigu blogai išlaikys egzaminus, gyvenime nieko nepasieks, kiti atvirkščiai – pasitiki savo vaiku ir jį visaip skatina. Tokiais svarbiais momentais labai svarbus artimųjų palaikymas.
„Svarbiausia yra nepaskęsti strese, gebėti bent trumpam atitrūkti nuo mokslų. Be to, internete nemažai informacijos, kaip be streso pasiruošti egzaminams, o jam užklupus – kaip susidoroti. Ir nepamiršti: nors egzaminai yra labai svarbūs, bet tai ne gyvybės ir mirties klausimas“, – mano T. Bilevičius.
Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio skyriaus narės Godos Ilakytės manymu, geriausias vaistas nuo streso egzaminų metu – ruoštis jiems ne paskutinę naktį, o visus metus. Be abejo, labai daug kas priklauso nuo mokinio motyvacijos ir noro mokytis, bet ir pedagogai turėtų skatinti mokinius mokytis ne tik pažymiui.
„Manau, stresas labai priklauso nuo to, kaip moksleivis ruošiasi egzaminams. Todėl mokytis reikia visus metus, o ne paskutinę naktį. Aišku, labai svarbu, ar mokytojai padeda, nes mokymasis namuose vienam produktyvių rezultatų tikrai neduos“, – įsitikinusi G. Ilakytė.
Svarbiausia – planavimas
Psichologas Nerijus Ogintas teigia, jog stresas yra normalus reiškinys, taip žmogus reaguoja į jį supančią aplinką. Blogai, kai jaudintis pradedama per vėlai. Tad kuo anksčiau moksleivis patirs stresą, tuo bus geriau.
„Iš pradžių viskas atrodo baisu – nieko nemoku ir nežinau, tačiau kai pradedama domėtis, mokytis, stresas tarsi savaime atslūgsta“, – teigė N. Ogintas.
Dažniausiai prieš egzaminus stresas išgyvenamas dėl kelių priežasčių: arba netinkamai planuojamas laikas, arba netinkami mokymosi būdai, aplinka. Tad pirmiausia reikėtų susiplanuoti darbus – suskirstyti juos į tam tikras grupes: svarbu ir skubu. Ir vengti tų dalykų, kurie nėra nei svarbūs, nei skubūs. Taip pat mažinti informacijos kiekį.
Pastebima, kad neretai abiturientai mokosi viską iš eilės, net nesusimąstydami, ar tai bus reikalinga ir svarbu. Labai naudinga kartą perskaityti visą reikalingą informaciją ir pasižymėti svarbiausius dalykus. Po to perskaityti tik tas svarbias vietas. Ir nepamiršti poilsio pertraukėlių.
„Kai iš anksto pradedi planuoti darbus, streso neturėtų likti. Bet jeigu tų neigiamų emocijų vis dėlto prisikaupė, jas privalu išlieti. Tam yra daug būdų – pradedant sportu, mėgstama veikla, baigiant bendravimu su draugais. Tačiau išlieti emocijas iki paryčių linksminantis su draugais – blogas pasirinkimas“, – pabrėžė psichologas.
Kovoti su stresu galima sprendžiant problemas arba tik dejuojant ir nervinantis, bet taip problemos niekur nedingsta. Dejuoti nėra blogai, taip išliejamos emocijos, tačiau kai daugiau nieko nedaroma – jau blogai. Todėl kiekvienas besiruošiantis laikyti egzaminus turėtų iš anksto užsibrėžti, kokio rezultato jis tikisi, ir to rezultato siekti.
„Jeigu tikslas yra gerai pasiruošti egzaminui, jo ir reikia siekti, o ne dejuoti. Be abejo, tėvai taip pat turėtų parodyti, kad jiems tai svarbu, ir pasidžiaugti, jog vaikas siekia rezultatų. Nes jeigu ir tėvai pasiduos stresui, vaikas nebegalės išlieti savo emocijų, jam pačiam teks raminti tėvus ir mokytis tik dėl to, kad šiems būtų ramiau“, – pažymi N. Ogintas.
Išvengti streso ir egzamino metu susikaupti gali padėti ir tam tikros iš pažiūros nereikšmingos smulkmenos. Psichologas pataria prieš egzaminą įsivaizduoti, kaip jaučiasi egzamino metu, pajusti aplinką. Norint pažadinti atmintį, rekomenduojama į egzaminą atsinešti tušinuką, pieštuką ar trintuką, su kuriais buvo dirbama besiruošiant svarbiausiam žinių patikrinimui. Ar net pasikvepinti tais pačiais kvepalais ar apsirengti drabužiais, kuriais buvo vilkima besimokant.
„Kai tas pats kvapas, vaizdas, jausmai, daug lengviau viską prisiminti, priversti savo protą dirbti, atsiminti išmoktas žinias“, – patarė N. Ogintas.
Lina DRANSEIKAITĖ
