Ištyrus apskrities gyventojų šulinių vandenį, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 procentų šulinių užteršti nitritais, nitratais ar amoniu. Specialistai perspėja, kad naudojant užterštą vandenį rizikuojama sveikata ar net mažųjų gyvybe.
Daug nesaugių
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, šachtinių šulinių vandenį šalyje kasdien naudoja apie 30 procentų šalies gyventojų. Panevėžio visuomenės sveikatos centras skelbia, kad pernai apskrityje ištirti 286 šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki šešių mėnesių. Daugiau nei 40 procentų tirtų šulinių vanduo neatitiko higienos normos. Daugiausia chemiškai užteršti šuliniai buvo Biržų ir Kupiškio rajonuose – atitinkamai 46 ir 45 procentai. Pasvalio ir Panevėžio rajonuose užterštų šulinių buvo apie 40 procentų, Rokiškio rajone – 30 procentų.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Regina Abromaitytė sako, kad tiriama tik cheminė tarša – nitritai ir nitratai. Anksčiau buvo tiriamas ir mikrobiologinis užterštumas.
Kiek šulinių apskrityje galėtų būti, apskaitos neturima, tačiau manoma, kad jų gerokai sumažėję. Pasak R. Abromaitytės, įvairiuose miesteliuose nutiesti vandentiekio tinklai, žmonės prie jų jungiasi. Sudėtingiau tik atokesniuose vienkiemiuose. Kita vertus, yra išlikusių šulinių ir Panevėžio mieste. Jų yra ne vien miesto teritorijoje esančiuose soduose, bet ir kitose vietovėse. Jos manymu, šių šulinių vanduo greičiausiai daugiau naudojamas laistymui, o ne maistui.
Pernai mieste ir rajone ištirta 80 šulinių, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir naujagimiai iki šešių mėnesių. Iš jų 33 neatitiko reikalavimų.
Specialistai pastebi, kad žmonės nesidomi šulinių būkle. Patariama pavasarį išsivalyti šulinį, nes apačioje susikaupia dumblo, blogėja vandens kokybė. Taip pat reikėtų išdezinfekuoti rentinius, nuplauti, užtaisyti skyles, tačiau tai daro nedaugelis. Reikėtų pažiūrėti ir kas dedasi aplink šulinį, ar vanduo turi kur nubėgti.
Gerokai viršijo normą
Kovo pabaigoje visą savaitę Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko šachtinių šulinių ir gręžinių vandens tyrimus. Gyventojai kviesti pasinaudoti galimybe ir sužinoti, ar nitratų, nitritų ir amonio kiekiai vandenyje neviršija normų.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyriaus vedėja Ina Krutova sako, kad visoje apskrityje gautas 151 mėginys. Aktyviausiai vandenį norėjo išsitirti Kupiškio ir Biržų rajonų gyventojai, atitinkamai 54 ir 55. Panevėžio mieste ir rajone – 28. Nustatyta, kad iš visų mėginių reikalavimų neatitiko 42 procentai šulinių vandens. Pernai buvo pateikti 99 mėginiai, iš jų taip pat apie 40 procentų neatitiko reikalavimų.
Šiuo atveju tirti ne vien nitritai ir nitratai, bet ir amonis. Didžiausia koncentracija aptikta Biržų rajono šuliniuose. Užfiksuotas didžiausias nitratų kiekis 113 mg/l, kai norma – 50 mg/l, nitritų – 5,29 mg/l, o norma 0,5 mg/l. Didžiausia nustatyta amonio koncentracija buvo 1,19 mg/l, kai norma 0,5 mg/l. Pasak I. Krutovos, amonis yra vienas indikatorių, kad gali būti mikrobiologinė tarša. Jos teigimu, vandens kokybė šulinyje per metus kinta, tad vandenį reikėtų tirtis mažiausiai du kartus metuose.
Pavojingi sveikatai
Specialistai teigia, kad didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki šešių mėnesių amžiaus. Tai gali net lemti kūdikių mirtį.
Be to, žmogaus organizme nitratai gali sudaryti pavojingus sveikatai junginius, kurių dideli kiekiai gali sukelti net vėžines ligas. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo atrodo taip pat, kaip ir geras – nepakinta nei spalva, nei skonis, nei kvapas. Be to, šios medžiagos nei virinant, nei filtruojant vandenį nepašalinamos. Tik mikrobiologinė tarša pašalinama virinant vandenį.
Daiva SAVICKIENĖ
