Pagaliau atėjęs pavasaris, sprogstantys pumpurai neša gerą optimizmo dozę. Norisi ilgiau pasidžiaugti šiltėjančiu oru, skaisčiais saulės spinduliais. Tačiau išeidami iš namų nepamirškite akinių nuo saulės. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja oftalmologė Monika Preidienė įspėja: saulė pavojinga mūsų akims.
Gydytoja oftalmologė Monika Preidienė įspėja: saulės spinduliai žalingi mūsų akims, o nesirūpinant jų apsauga, galima sulaukti liūdnų padarinių. U. Mikaliūno nuotr.
Nepamirškite akinių nuo saulės
„Ultravioletiniai spinduliai kenkia ne tik vasarą, bet ir žiemą, kai akina ir sniegas. Jis atspindi iki 90 procentų UV spindulių, kai žolė 1–2 proc., taip sustiprinamas neigiamas UV poveikis akims. Tad negalėčiau teigti, kad saulė pavasarį yra pavojingesnė nei kitais metų laikais“, – sako M. Preidienė.
Žinoma, geriausia apsauga nuo žalingų ultravioletinių saulės spindulių yra akiniai nuo saulės. Kaip juos pasirinkti ir kur pirkti?
Renkantis akinius nuo saulės būtina atkreipti dėmesį, ar jie turi ultravioletinių spindulių filtrą. Dažnai ant stiklo arba akinių kojelės būna nurodyta informacija, kiek kenksmingų UV spindulių geba sulaikyti akiniai. Akių specialistė pataria: geriausia rinktis optikos salonuose, nes juose akiniai sertifikuoti, tad būsite tikri, jog įsigijote kokybišką prekę.
„Akinius nuo saulės rekomenduojama nešioti tiek žiemą, tiek vasarą šviečiant saulei. Žmogus žalingo ultravioletinių saulės spindulių poveikio nejaučia. Pirmiausia, didelė ultravioletinių spindulių dozė gali sukelti ragenos, junginės uždegimus. Ilgainiui veikiant UV gali vystytis ankstyva katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, trukdančios gerai matyti. UV tinklainėje gali sukelti geltonosios dėmės pakitimus bei turėti ryšį su amžine geltonosios dėmės degeneracija“, – įspėja gydytoja.
Sparčiai populiarėjant kontaktiniams lęšiams, kyla klausimas, ar juos dėvint galima nešioti ir akinius nuo saulės. Akių specialistė M. Preidienė nuramino: būnant su kontaktiniais lęšiais akinius nuo saulės nešioti ne tik galima, bet ir reikia. Nors yra kontaktinių lęšių, kurie turi apsaugą nuo UV spindulių, kontaktiniai lęšiai saugo rageną nuo žalingo poveikio, bet neapsaugo vokų bei likusios akies obuolio dalies, todėl tikrai neatstoja akinių nuo saulės.
Svarbi profilaktika
Ką daryti, kad mūsų akys bent jau nesilptų? Mažų mažiausia, ką mes galime padaryti, tai suteikti joms jėgų – reikalingų vitaminų, svarbių siekiant mėgautis geru regėjimu.
„Svarbu tausoti akis, sveikai maitintis, valgyti pakankamai šviežių daržovių, vaisių ir uogų, kuriuose gausu vitaminų A, E, C, karoteno, liuteino, špinatų, morkų, lapinių kopūstų, pomidorų, citrinų, mandarinų, spanguolių, mėlynių. Kad užtikrintumėme akims reikalingų vitaminų ir mikroelementų poreikį, rekomenduojama papildomai vartoti specialių akims stiprinti skirtų papildų“, – pataria M. Preidienė.
„Profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją oftalmologą rekomenduojama kartą per metus. Pasikonsultuoti reikėtų pablogėjus regėjimui, atsiradus akių peršėjimui, sausumui ar ašarojimui, akių skausmui, atsiradus žaibavimui akyse. Taip pat visiems nuo 40-ies rekomenduojama pasitikrinti akių spaudimą bent kartą per metus, kad būtų laiku diagnozuota glaukoma“, – įspėja medikė.
Būtinos pertraukėlės
Žmogaus gyvenimas neatsiejamas nuo šiuolaikinių technologijų – nemaža dalis mūsų daug laiko praleidžiame prie kompiuterio. Neretai prie jo sėdime darbe, o grįžę namo taip pat nevengiame akių varginti spoksodami į mirksintį monitorių.
Griežtų rekomendacijų, kiek galima praleisti laiko prie kompiuterio nežalojant akių, nėra. Kuo daugiau sėdima prie kompiuterio, tuo dažniau skundžiamasi regėjimo sutrikimu, akių nuovargiu.
Dažnas, ilgai trunkantis krūvis, žiūrėjimas į artimus daiktus: kompiuterio monitorių, televizoriaus ekraną, kenkia akims. Gali nusilpti regėjimas, išsivystyti pavargusių ir sausų akių sindromas, kai perši akys, kamuoja sunkumas, sausumas, atsiranda svetimkūnio pojūtis.
„Dirbantiesiems kompiuteriu rekomenduojama laikytis darbo ir poilsio režimo, kad atsipalaiduotų krumplyninis raumuo. Po vienos valandos darbo būtina 15 minučių pertraukėlė akims pailsinti žvelgiant į toli esančius objektus, pamirksėti, drėkinti akis dirbtinėmis ašaromis“, – pataria M. Preidienė
Vaikų regėjimas organizmui augant nėra susiformavęs, tad kompiuteris yra kur kas didesnis akių priešas ir natūralu – besaikis valandomis besitęsiantis sėdėjimas prie kompiuterio sparčiai silpnina akis.
Vaikams rekomenduojama riboti žaidimus kompiuteriu ar televizoriaus žiūrėjimą iki 1 valandos per dieną.
Linas JOCIUS
