Atšilus orams, gyventojai suskubo tvarkyti artimųjų kapus. Kapavietes tvarkančios ir prižiūrinčios įmonės praėjusiais metais vos spėjo suktis – paskutinius litus gyventojai skubėjo išleisti gražindami kapavietes.
Jau kelerius metus stebima tendencija, jog gėlėms paliekamas mažas lopinėlis žemės ar tik vieta vazelei, o visa kapavietė padengiama betono plokštėmis ar plytelėmis, užpilama skalda. U. Mikaliūno nuotr.
Tarp šiukšlių ir gėlių
Jau keleri metai stebima tendencija, jog gėlių darželius keičia betoninės plokštės ar akmens skalda – kad prižiūrėti būtų daug paprasčiau.
Artėjant Motinos dienai, miesto kapinės – Kristaus Karaliaus katedros ir Šilaičių – net darbo dieną tiesiog ūžė nuo žmonių gausos. Kad kapinės pastarosiomis dienomis tapo savotiška traukos vieta, liudija ir perpildyti šiukšlių konteineriai. Prie pagrindinių Kristaus Karaliaus katedros kapinių vartų stirtomis sukrautos žaliosios bei buitinės atliekos labiau priminė sąvartyną nei amžino poilsio vietą.
Prie artimųjų kapo besidarbuojanti Ona Kasperavičienė pasiguodė, jog seniau kapines jai prižiūrėti buvęs vienas malonumas, tačiau sušlubavus sveikatai tai tapo sudėtinga, todėl džiaugiasi sprendimu didžiąją dalį kapavietės užpilti skaldele.
Nors apleistų kapaviečių nemažėja, vis daugiau žmonių atsisako gėlių darželių ir artimųjų kapavietes užpila akmens skalda ar aklinai uždengia betono plokštėmis, plytelėmis. Kaip pasakojo prie artimųjų kapo besidarbuojanti Ona Kasperavičienė, kapines prižiūrėti jai buvo vienas malonumas, tačiau sušlubavus sveikatai pasidarė per sunku. Neužtenka tik pasodinti gėlių, vasarą reikia atvažiuoti jas palaistyti, ravėti, todėl nusprendė savo artimųjų kapavietę, kur palaidotas vyras ir tėvai, užpilti skaldele, o gėlėms palikti tik mažą žemės lopinėlį.
„Visada kapinės man buvo kaip šventovė, prižiūrėjau ne tik vyro bei tėvų, bet ir dviejų tetulių, dar buvusios mokytojos kapavietes, bet po insulto tai tapo sudėtinga. Iš pensijos galiu nupirkti našlaičių, bet jas gana sunku prižiūrėti, tad kol kas prismaigsčiau tik dirbtinių gėlių, o vasarą gal pasodinsiu ir gyvų. Artimųjų kapavietes dabar aplankau kokį kartą per mėnesį, bet kai yra skaldelė, jos neatrodo apleistos“, – kalbėjo O. Kasperavičienė.
Svarbu dėmesys
Kita kapinėse sutikta garbaus amžiaus panevėžietė Barbora Kazėnienė pasiguodė, jog labai norėtų rekonstruoti savo artimųjų kapavietę – pakeisti aptrupėjusią betoninę tvorelę ir užpilti skaldelės, tačiau iš pensijos susitaupyti nepavyksta.
„Gyvenu viena, tad vasarą tenka taupyti, kad žiemą galėčiau susimokėti už šildymą. Už tvorelės pakeitimą ir skaldelę iš manęs užsiprašė 500 eurų, deja, tai man per didelė pinigų suma, todėl bent kol kas nieko nekeisiu. Kai palaidojau dukrą, kapavietę užsėjau dekoratyvine žolyte, bet taip priželdavo piktžolių, kad tekdavo su pincetu ravėti. Todėl kapavietę tiesiog uždengėme baltomis plytelėmis, kad būtų daug paprasčiau prižiūrėti, juk man jau 91-eri. Dabar užtenka kas trečią savaitę atvažiuoti ir pamerkti gyvų chrizantemų žiedų“, – pasakojo B. Kazėnienė.
Gvazdikėlius ant artimųjų kapo sodinanti Larisa atviravo, jog kapinių priežiūra labai priklauso nuo turimų pajamų. Gaunant minimalų atlyginimą kažko įspūdingo neįmanoma padaryti. Kita vertus, to ir nereikia. Svarbiausia, kad kapavietė būtų tvarkinga ir prižiūrėta.
„Dabar madinga kapavietę užpilti skaldele ar uždengti betonu, bet mes kasmet pasodiname gyvų gėlių, taip pat nevengiu ir dirbtinių. O kai sodini gyvas gėles, tenka dažniau ir atvažiuoti palaistyti, nuravėti. Bet kaip ant brangiausių žmonių kapo nepasodinti gėlės žiedelio“, – sakė panevėžietė.
Jai pritarė ir iš Vilniaus su žmona atvykęs Rimas Brusokas. Vyro teigimu, kapams prižiūrėti jie neskiriantys didelių lėšų. Dažniausiai sodina ypatingos priežiūros nereikalaujančias našlaites, chrizantemas. Kadangi dažnai atvyksta pas Panevėžyje gyvenančią žmonos motiną, užsuka ir į kapines.
„Taip, šiek tiek reikia investicijų, bet tikrai nedaug. Aišku, pas mus nieko ypatingo nėra, sodiname tik gėles. Svarbu, kad būtų tvarkinga“, – aiškino vyras.
Po žiemos sukruto
Miesto kapinių administratorius ir prižiūrėtojas Alfridas Krivickas teigė, jog toks sujudimas visada juntamas atšilus orams, ypač artėjant Motinos bei Tėvo dienai. Komunalininkai vos spėja vežti šiukšles.
„Orai geri, be to, artėja Motinos diena, tad visi po žiemos sukruto tvarkytis. Net nebespėjame vežti šiukšlių – tik ištuštinami konteineriai, ir vėl krūvos, nors šiukšles ėmėme vežti ir dažniau“, – dėl susikaupusių šiukšlių krūvų teisinosi A. Krivickas.
Nors žmonės aktyviai tvarkosi, apleistų kapaviečių nemažėja. Vien pernai tokių buvo apie pusantro šimto. Vieni susitvarko, nes už kapavietes atsakingiems žmonėms išsiuntinėjami įspėjimai, bet atsiranda naujų apsileidėlių. Kaip bus šiemet, paaiškės įpusėjus vasarai, kai vėl bus daroma revizija. Tačiau praėjusiais metais kapavietes tvarkančios įmonės ar asmenys džiaugėsi, jog žmonės ėmė masiškai tvarkyti artimųjų kapus.
„Nežinau, gal tai buvo susiję ir su pinigų keitimu, bet kapaviečių tvarkytojai ir paminklininkai pasakojo, kad sujudimas buvo didelis. Tačiau būtų sunku įvardyti kokias nors kapaviečių tvarkymo tendencijas, labai daug įvairovės. Pastebime, jog vis mažiau palieka paprastos gruntinės žemės. Daro taip, kad būtų kuo paprasčiau prižiūrėti – užpila skaldele ar visai uždengia plokštėmis ar plytelėmis“, – pastebi A. Krivickas.
Investavo į paminklus
Kapaviečių priežiūros paslaugas teikiantis Renatas Švilpa „Sekundei“ pasakojo, jog panevėžiečiai nelinkę išlaidauti. Tiesa, pernai paminklus gaminantys meistrai pastebėjo, jog klientai užsisakinėjo gerokai brangesnius paminklus nei įprastai. Bet tai buvo laikinas reiškinys, lietuviai norėjo investuoti savo santaupas, baimindamiesi, kad įsivedus eurą pinigai nuvertės.
Panevėžiečiai pageidauja, kad atnaujinus kapavietę jai prižiūrėti reikėtų skirti kuo mažiau pinigų ir laiko.
„Pernai pajutome, jog perka brangesnius paminklus, o kaip bus šiemet, nežinia, dar tik pora savaičių, kai darbai įsibėgėjo. Greičiausiai žmonės norėjo išleisti litus, nes panevėžiečiai išlaidauti tikrai nelinkę. Dažniausiai viską daro patys. Teikiame ir nuolatinės kapaviečių priežiūros paslaugas, bet tokia paslauga visiškai nepopuliari, net močiutės ir tos spaudžia paskutinius pinigėlius“, – kalbėjo R. Švilpa.
Pasak jo, dažniausiai žmonės skirdavo lėšų naujai kapavietei sutvarkyti, tačiau dabar vis daugiau klientų prašo rekonstruoti senas. Naujos kapavietės sutvarkymas kainuoja apie 1000 eurų, o rekonstrukcijos kaina priklauso nuo klientų pageidavimų ir piniginės storio. Paprastai žmonės pageidauja, kad atnaujinus kapavietę jai prižiūrėti reikėtų skirti kuo mažiau pinigų ir laiko.
„Norintieji rekonstruoti kapavietes paprastai jas tiesiog užkonservuoja – uždengia akmens masės plokštėmis, kad kuo mažiau reikėtų priežiūros ir būtų pigiau. Tačiau mums, kapinių tvarkytojams, dirbti gana sudėtinga, nes į kapines savo transportu galime įvažiuoti tik iki 16 val. darbo dienomis. O vasaromis, kai karšta, ne visada galime dirbti dienomis, tik rytais ir vakarais, tad kyla nemažai problemų“, – pasakojo R. Švilpa.
Vietą nori užsisakyti iš anksto
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis teigė, jog kol kas nenumatoma ilginti laiko, iki kada galima įvažiuoti į kapinių teritoriją. Prieš metus Savivaldybė buvo skyrusi 15 tūkst. litų, kad būtų galima papildomai išlaikyti du etatus. Tačiau investicijos nepasiteisino – dėl kelių žmonių išlaikyti du darbuotojus, kurie registruotų įvažiuojančiuosius į kapinių teritoriją, – didelė prabanga.
„Niekas netrukdo dirbti ir po darbo valandų. Nebūtina važiuoti iki pat kapo, galima žemes ar kitas reikalingas medžiagas ir įrankius atsivežti ir karučiu. Be to, po oficialaus darbo laiko pasilieka dirbti vos vienas kitas, tad taip išlaidauti, kai miesto biudžetas ir taip mažas, visai neracionalu“, – sakė V. Darulis.
Anot pavaduotojo, lietuviams kapinės visada buvo šventa vieta, tačiau mažėjant gyventojų daugėja apleistų kapų. Tad pastebima, jog žmonės darosi praktiškesni. Dar prieš keletą metų į kolumbariumus lietuviai žiūrėjo skeptiškai, o dabar vis daugiau renkasi būtent kolumbariumą.
„Viena kolumbariumo pusė jau užimta – 51-a vieta. Bėda tik ta, kad Kėdainių krematoriume labai didelės eilės, tenka laukti ir po kelias dienas. Kolumbariumai patrauklūs tuo, kad nereikia rūpintis kapavietės priežiūra, o ir atrodo dailiai. Jeigu būtų galima parduoti kolumbariumo vietą „avansu“, jis gal jau seniai būtų užpildytas. Vyresni žmonės nuolat teiraujasi, kaip galėtų išsipirkti vietą, kaip kad tarybiniais laikais nusipirkdavo kapinėse ir net iš anksto pasistatydavo paminklą, deja, be mirties liudijimo to padaryti negalima“, – kalbėjo V. Darulis.
Jo teigimu, Kristaus Karaliaus katedros kapinėse tuščiuose plotuose skyrus vietas naujoms kapavietėms, kuriam laikui buvo išspręsta ir laidojimo vietų trūkumo problema. Tiesa, Kristaus Karaliaus katedros kapinėse liko tik apie 80 laisvų vietų, tačiau kol jos bus užpildytos, bus baigtos formuoti Pašilaičių kapinės.
Lina DRANSEIKAITĖ
