Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančioms 279 moterims priteista nukentėjusiems asmenims atlyginti 1,9 mln. eurų (6,5 mln. litų) žalą.
Anksčiau nuteistosios verdavo gintarinius karolius, dabar šlifuoja gintarą, muša skylutes. A. Repšio nuotr.
Prievartos dirbti nebus
Tarp jų yra tokių, kurioms priteistos įspūdingos sumos – po 120–200 tūkst. litų. Rekordininkės – čia 20 metų laisvės atėmimo bausmę už žiaurų bendramokslės nužudymą ir palaikų išniekinimą kalinčios šiaulietės Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė, kurios aukos artimiesiems turi atlyginti 26 tūkst. litų neturtinę ir 500 tūkst. litų moralinę žalą – po 250 tūkst. kiekviena. Merginos, kaip ir dauguma nuteistųjų, nedirba.
Kalinčių moterų darbą kuruojanti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio direktorė Arenida Mieliauskienė teigia, kad nedidelė darbo pasiūla – tik viena priežasčių nedirbti. Nemažai nuteistųjų vengia darbo, nes iš jų atlyginimų antstoliai nuskaito vaikams priteistus alimentus, taip pat tam tikras sumas asmenims, kuriems priteistas žalos atlyginimas.
„Pernai per savaitę iš darbo išėjo 10 nuteistųjų, kurios pareiškimuose nurodė būtent tokią priežastį“, – sakė A. Mieliauskienė.
Teisingumo ministerija planuoja per ketverius metus dvigubai padidinti laisvės atėmimo vietose dirbančių nuteistųjų skaičių ir į naujos gamybos įrenginius investuoti 2,6 mln litų. Manoma, kad nuteistųjų įdarbinimas leistų greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems. Be to, kaliniai sukauptų bent kiek pinigų pirmiesiems mėnesiams laisvėje.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad visuomenė nuteistiesiems turi sudaryti sąlygas keisti požiūrį į gyvenimą, įgyti profesinių įgūdžių, kad išėję į laisvę jie galėtų integruotis į visuomenę. Darbas už grotų ir toliau nebus prievartinis – dirbs tie, kurie norės.
Ministerijos duomenimis, valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, turinčioje filialus Alytuje, Marijampolėje ir Pravieniškėse, dirba apie 900 nuteistųjų iš 7,7 tūkst.
Minėta įmonė įkurta pernai reorganizavus valstybės įmones prie Marijampolės, Alytaus pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų. Kaliniai gamina medienos ir metalo gaminius, baldus, siuva ir teikia kitas paslaugas.
Bankrutavo daug darbo davęs klientas
Minėtos įmonės padalinyje Panevėžio pataisos namuose dar neseniai darbavosi 70–80 moterų. Tačiau bendrovė, kurios užsakymu kalinės rinko dviračius, bankrutavo. Nuteistosioms ji neliko skolinga.
A. Mieliauskienės teigimu, šiuo metu dirba tik 30 moterų, iš jų 8 apdirba gintarą, likusios siuva patalynę, darbo drabužius. Anksčiau jos verdavo gintarinius karolius, dabar šlifuoja gintarą, muša skylutes.
Nebelikus darbo rinkti dviračius, vadinamajame kalėjimo fabrike dirbančių moterų sumažėjo vos ne trečdaliu. Dabar iš 30 dirbančių nuteistųjų 22 siuva. A. Repšio nuotr.
Pasak A. Mieliauskienės, siuvykloje įgudusios, darbo nebijančios moterys per mėnesį uždirba 200–260 eurų (700–900 litų į rankas). Gintaro apdirbimu užsiimančių nuteistųjų atlyginimas kuklesnis – iki 80–90 eurų (300 Lt).
„Galėtume turėti daugiau užsakymų siūti – paklausa yra, tačiau neturime įrenginių. Jeigu gautume naujų siuvimo mašinų, galėtume nors ir dabar įdarbinti dar apie 20 nuteistųjų. Kita vertus, neaišku, ar atsirastų tiek norinčiųjų dirbti. Antstoliams pradėjus aktyviau išieškoti alimentus, priteistus ieškinius, daugelis atsisako dirbti“, – kalbėjo ji.
A. Mieliauskienė sako, kad ir dabar, jeigu daugiau nuteistųjų išreikštų norą dirbti, įmonė galėtų gauti užsakymų nesudėtingiems darbams, pavyzdžiui, pakavimo, atvirukų lankstymo ar kitokiems.
Kuo didesnė darbo pasiūla, tuo geriau
Panevėžio pataisos namuose dar apie 50 moterų dirba ūkio aptarnavimo skyriuje: valgykloje, atlieka pastatų remonto ir priežiūros darbus, pluša sanitarėmis ir kt. Per mėnesį jos uždirba iki 115 eurų (400 Lt).
Panevėžio pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė mano, jeigu būtų didesnė darbo pasiūla, dirbtų daugiau nuteistųjų.
„Ne visos moterys vengia darbo, tačiau jo pasiūla dabar ribota. Iš 279 nuteistųjų 21 nedarbinga, apie 10 yra pensinio amžiaus“, – sakė pavaduotoja.
Nedirbančios moterys už grotų nenuobodžiauja. Čia jų užimtumu visapusiškai pasirūpinta, pradedant galimybe mokytis, įgyti tam tikrą profesiją, baigiant kultūrine veikla.
Ateityje nuteistųjų sąlygos turėtų tik gerėti. Teisingumo ministerija Kalėjimų departamentui nurodė parengti laisvės atėmimo sistemos veiklos modelį, kuris apimtų visas sritis: nuteistųjų gyvenimo sąlygų ir infrastruktūros gerinimą, jų mokymą, sveikatos apsaugą, įdarbinimą ir kt.
Inga SMALSKIENĖ
