Įpusėjus pavasariui visuose miestuose vyksta gatvių tvarkymo darbai, tačiau Panevėžyje tam dar tik rengiamasi. Ilgą laiką dėl labiausiai duobėto miesto vardo „konkuravęs“ su Kaunu, dabar Panevėžys pagrįstai gali vadintis blogiausių gatvių miestu.
Nors pavasaris jau įsibėgėjo, gatvėse atsivėrusių duobių lopyti neskubama, o ir nėra iš ko, todėl vairuotojai ir toliau bus priversti keiksnoti miesto valdžią ir minti takus į automobilių remonto dirbtuves. U. Mikaliūno nuotr.
Geresnių kelių teks palaukti
Nors valdininkai aiškina, kad gatvėse atsivėrusios duobės lopomos ištisus metus, vairuotojams tokios kalbos kelia šypseną. Deja, sulaukti teigiamų permainų nelabai realu, mat finansavimas nesikeičia jau kelerius metus.
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausiosios specialistės Loretos Babilauskienės teigimu, šiemet gatvėms tiesti, atnaujinti bei saugumui užtikrinti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Panevėžiui numatyta 2 mln. 474,7 tūkst. Eur, dar apie 200 000 Eur bus skirta iš miesto biudžeto.
„Šiandien numatyta tik tiek lėšų, nors jų reikėtų dešimt ar dvidešimt kartų daugiau. Jau daug metų gatvėms tvarkyti ir rekonstruoti skiriama gerokai mažiau lėšų, nei yra poreikis, todėl tvarkomos tik pačios problemiškiausios intensyvaus eismo gatvės“, – „Sekundei“ tvirtino L. Babilauskienė.
Praėjusią savaitę prasidėjo S. Kerbedžio gatvės asfalto dangos remonto darbai, taip pat rengiamasi dangos keitimo darbams Klaipėdos bei Savitiškio gatvių pietiniuose ruožuose. Šiais metais planuojama rekonstruoti Projektuotojų g. dalį, Šilelio g., Saulėtekio, Vijoklių, A. Baranausko, Kirtimų, Miško bei Vyturio gatvių ruožus bei pėsčiųjų tiltą per Nevėžio upę Plukių g. Taip pat lopomos atsivėrusios duobės Parko bei kitose gatvėse.
Per duobes į namus
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis bus atseikėta ir kitiems darbams: 135 000 Eur numatyta žvyruotoms gatvėms taisyti, 50 000 Eur – lietaus nuotekų tinklams, 24 000 Eur – kelkraščiams, tiltams ir viadukams, per 87 700 Eur – eismo reguliavimo priemonėms, kurių viena svarbiausių – naujas šviesoforų postas Beržų, Pilėnų ir V. Alanto g. sankryžoje. Taip pat bus rekonstruoti apšvietimo tinklai centrinėse A. Smetonos, Karžygių, T. Moigio, Birutės, Š. Mero ir Perkūno gatvėse.
Ilgą laiką dėl labiausiai duobėto miesto vardo „konkuravęs“ su Kaunu, dabar Panevėžys pagrįstai gali vadintis blogiausių gatvių miestu. U. Mikaliūno nuotr.
„Skaičiuojame, kad sutvarkyti visoms miesto gatvėms reikia ne milijonų, o milijardų. Reikia keisti ne tik gatvių dangą, sutvarkyti šaligatvius ir dviračių bei pėsčiųjų takus, bet ir apšvietimą, įrengti saugumo priemonių, pagaliau mieste dar gana nemažai žvyruotų gatvių. Deja, galimybės kol kas kiek kitokios nei norai“, – tvirtino L. Babilauskienė.
Savivaldybė skyrė 200 000 Eur daugiabučių namų įvažoms remontuoti – planuojama sutvarkyti 9 įvažas. 105 000 Eur numatyta gatvėms ir šaligatviams prižiūrėti žiemą.
Bus parengti techniniai projektai J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcijai, V. Alanto bei Savitiškio g. techniniam projektui patikslinti, bus sutvarkytos daugiabučių kiemų ir visuomeninių pastatų įvažos. Planuojama, kad už šią sumą pavyks sutvarkyti devynias įvažas ar kelius vakariniame rajone, tačiau kiek iš tiesų pavyks nuveikti, paaiškės tik įpusėjus darbams.
„Labai sunku apskaičiuoti, kiek įvažų pavyks sutvarkyti. Kai klojama nauja danga, daug paprasčiau, o tvarkant gatves ar įvažas tik dirbant matyti, kiek tam prireiks lėšų. Būna, kad tik pradėjus frezuoti asfaltą pasimato, kad reikia atlikti gerokai daugiau darbų. Gal pavyks sutvarkyti ir vieną kitą neįtrauktą į sąrašą įvažą, o gal ir kuriai jau numatytai neužteks lėšų“, – svarstė L. Babilauskienė.
Teisybės neieško
Nors Panevėžio gatvės labiausiai duobėtos, vairuotojai skundžiasi mažiausiai. Miesto Savivaldybė kiekvieną mėnesį sulaukia skundų ir pasipiktinusių miestiečių skambučių dėl duobėtų gatvių, tačiau tik retas kuris ryžtasi bylinėtis teismuose dėl duobėtose gatvėse aplamdytų automobilių.
Kaip teigė Savivaldybės Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aušrys Valkūnas, per metus Savivaldybė sulaukia apie dešimt prašymų atlyginti žalą dėl sudaužytų automobilių. Dažniausiai žalą prašoma atlyginti dėl duobėtose gatvėse prakirstos padangos, sulaužytos važiuoklės ar užvirtus medžiui patirtų nuostolių. Dažniau kreipiasi ne pavieniai gyventojai, o draudimo bendrovės, kuriose žalą patyręs vairuotojas buvo apsidraudęs kasko draudimu.
„Vidutiniškai nuostoliai, skaičiuojant dar litais, siekia nuo 1000 iki 3000 litų. Tokio atvejo, kad tektų atlyginti didesnę nei 10 tūkst. litų žalą, dar neturėjome“, – teigė A. Valkūnas.
Lina DRANSEIKAITĖ
