Šiemet policijos pareigūnams netrūko iššūkių, tačiau pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad su jais gana sėkmingai susidorota.
Panevėžio apskrities VPK aptarti pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai. Pareigūnų teigimu, yra kuo pasidžiaugti, tačiau netrūksta ir bėdų. U. Mikaliūno nuotr.
Nelengvas ketvirtis
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas sako, jog pranešimų apie nusikaltimus skaičius kasmet auga. Ne išimtis ir šie metai – palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, pranešimų padaugėjo kone dešimčia procentų. Paradoksas, nors pranešimų ir padaugėjo, tačiau nusikalstamų veikų sumažėjo daugiau nei 17 procentų. Viršininko manymu, tai rodo, jog visuomenė pasitiki policija.
Daugiau nei 68 procentus nusikalstamų veikų pavyko išaiškinti. Šis rezultatas keletu procentų geresnis nei pernai per tą patį laiką ir geresnis už šalies vidurkį. Nusikalstamomis veikomis padaryta žala siekė daugiau nei 600 tūkst. eurų, tačiau ji daugiau nei 17 procentų mažesnė nei pernai. Rasto turto ir išieškotos žalos vertė siekia daugiau nei 90 tūkst. eurų.
E. Lapinsko manymu, kad išaiškinama daugiau nusikaltimų, įtakos turėjo ir Kriminalinės policijos reforma. Dabar sunkiausias veikas tiria didelę patirtį turintys VPK pareigūnai. Policijos komisariatai tiria vagystes ir nesunkius nusikaltimus. Toks paskirstymas racionalesnis, nes nesunkiems nusikaltimams skiriama daugiau dėmesio.
E. Lapinskas. U. Mikaliūno nuotr.
Viršininko tvirtinimu, pirmasis metų ketvirtis buvo gana nelengvas, nes šiemet netrūko ir iššūkių. Iš jų du prioritetiniai – euro įvedimo saugumas ir savivaldos rinkimų skaidrumo užtikrinimas. Dėl euro įvedimo apskrityje incidentų neužfiksuota. Tiesa, turima klastočių. Kita vertus, jų nėra tiek daug, kad keltų grėsmę. Pasak E. Lapinsko, per ekspertizes paaiškėjo, kad dalis pinigų buvo tikri, tik aparatai jų neatpažino, o kita dalis apgadinti cheminiu būdu.
Per rinkimus Panevėžio apskrityje buvo pranešta apie du pažeidimus. Palyginti su kitomis apskritimis, tai labai mažai. Pasak viršininko, apskrityje užfiksuoti pažeidimai įtakos rinkimų rezultatams negalėjo turėti.
Jo teigimu, problema, kad gyventojai dar per mažai dėmesio skiria turto apsaugai. Nerimą kelia smurtas artimoje aplinkoje, per avarijas žūstantys žmonės ir kt.
Šiuo metu apskrityje yra 105 laisvos pareigybės, tai yra trūksta tiek darbuotojų, kiek maždaug dirba Panevėžio miesto policijos komisariate. Pasak E. Lapinsko, pavyko geriau sukomplektuoti pirminę grandį, tad dabar daugiausia trūksta vidurinės grandies pareigūnų apskrities VPK Kriminalinės policijos padaliniuose. Norinčiųjų tapti pareigūnais nemažai, tačiau jie neretai atkrenta dėl sveikatos problemų, nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kiti neišlaiko stojamųjų egzaminų.
Sukčių netrūksta
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininko Romaldo Krištopaičio teigimu, per pirmąjį ketvirtį sumažėjo vagysčių. Išaiškintos nusikaltėlių grupuotės. Pavyzdžiui, išaiškinta grupė jaunuolių, praėjusių metų pabaigoje vogusi iš garažų. Nustatyti trys nuo 26 iki 29 metų asmenys, kurių lyderis policijai žinomas asmuo. Pas juos rasta nemažai pagrobtų daiktų – motociklų, žoliapjovių, dalių. Per keturis intensyvaus tyrimo mėnesius išaiškinta 40 nusikalstamos veikos epizodų. Be to, vogta ir Ukmergėje.
R. Krištopaitis. U. Mikaliūno nuotr.
Pasak R. Krištopaičio, neramu ir dėl sukčiavimų. Turima daugiau nei 30 ikiteisminių tyrimų. Sukčiai naudojasi žmonių patiklumu ir naivumu. Jauni žmonės paprastai nukenčia bandydami pagal skelbimą internete nusipirkti automobilį. Pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimų, kai laidiniu telefonu paskambinama 70–90 metų žmonėms ir išviliojami pinigai.
„Norėtųsi, kad jaunesni žmonės perspėtų savo senolius, kad neužkibtų ant sukčių kabliukų“, – sako R. Krištopaitis.
Pareigūnams tenka susidurti su skaudžiomis kuriozinėmis situacijomis. Pavyzdžiui, kai taksistas atsisako vežti žmogų sukčiams perduoti pinigų ir perspėja apie sukčiavimą, o žmogus vis tiek susiranda kaip nuvykti ir po kurio laiko suvokia esąs apgautas. Būna, kad įtariamasis sulaikomas, o nukentėjusiajam dar reikia paaiškinti, jog buvo apgautas.
Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. Ambraziūno teigimu, vyrauja dvi grupės sukčiavimų. Veikia internetiniai sukčiai, kai internetu perkamos prekės ar automobilis. Paprastai pardavimo legenda būna tokia, kad automobilis dar Vokietijoje, jis apie 30 procentų pigesnis nei kiti panašūs. Paprašoma užstato, vėliau dar paprašoma pinigų.
Kitas internetinio sukčiavimo būdas – prekyba tinklalapiuose, kur patys žmonės pardavinėja įvairiausius daiktus. Viršininko pavaduotojas patarė prieš pervedant pinigus bent pasidomėti komentarais apie tą asmenį.
M. Ambraziūnas. U. Mikaliūno nuotr.
„Kol žmonės bus patiklūs, tol bus noras tuo pasinaudoti“, – perspėja jis.
Kitas apgavysčių būdas – skambučiai telefonu. Sukčiai prikuria įvairiausių istorijų, o aukomis tampa įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties gyventojai. M. Ambraziūnas priminė, jog jokia tarnyba telefonu pinigų plovimo nestebi, nei policija, nei bankai, nei kitos tarnybos neprašo banko prisijungimo kodų.
Maždaug prieš porą metų buvo populiaru sakyti, jog eidamas laiptais artimas žmogus nustūmė vaiką ir jį sužalojo. Prašyta pinigų daktarams ar policijos pareigūnams. Vėliau pradėta sukčiauti prisistatant FNTT pareigūnais – neva per sąskaitą plaunami pinigai. Paskutiniai atvejai – vėl prisiminta istorija apie nustumtą nuo laiptų mergaitę.
Dėmesys pagrindiniams pažeidimams
Keliuose taip pat nėra ramu. Džiaugiamasi, kad nuo 77 iki 48 sumažėjo įskaitinių eismo įvykių, kai sužalojami ar žūsta žmonės. Kita vertus, žuvusiųjų skaičius išaugo. Pernai per pirmąjį ketvirtį žuvo penki žmonės, šiemet – devyni. Keturi iš jų per vieną skaudų eismo įvykį Panevėžio rajone. Tikimasi, jog per metus žuvusiųjų keliuose skaičių pavyks stabilizuoti.
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Einis Kudžma sako, jog dabar daugiausia dėmesio skiriama Kelių eismo taisyklių pažeidimams, tiesiogiai keliantiems grėsmę saugumui.
E. Kudžma. U. Mikaliūno nuotr.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį mieste ir rajone nustatyti 143 neblaivūs vairuotojai, o pernai per tą laiką buvo 115. Per avarijas dažnai nukenčia dviratininkai ir pėstieji, tad jiems ir skirta daugiausia dėmesio. Šiemet užfiksuoti 89 pėsčiųjų ir 127 dviratininkų pažeidimai, o pernai per tą patį laiką buvo atitinkamai 37 ir 74.
Pagrindinės avarijų priežastys beveik nesikeičia – greitis, važiavimo per sankryžas taisyklių nesilaikymas. Panevėžio mieste aktuali problema – pėstieji nepraleidžiami per pėsčiųjų perėją. E. Kudžmos teigimu, greitis trukdo laiku suvaldyti automobilį, tad įvyksta avarijos. Be to, per vėlai pamatomi pėstieji. Pasak jo, kartais atrodo, kad sužalojus pėsčiąjį greitis tarsi niekuo dėtas, bet ne kartą išsiaiškinta, kad jei vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, pėsčiąjį būtų praleidęs. Jei koją dar pakiša alkoholis, pasekmės būna labai skaudžios.
Daiva SAVICKIENĖ
