Antradienį iškilmingame rajono Tarybos posėdyje skambėjo ne tik politikų priesaikos. Vicemeras socialdemokratas Antanas Pocius viešai atsiprašė mero Povilo Žagunio ir jo komandos už savo partijos bendražygių kiaulystes per rinkimų kampaniją.
Atsiprašė mero ir jo komandos
Per rinkimus rajono merui Povilui Žaguniui mėginusiems pakišti koją bjauriomis apkalbomis socialdemokratams teko viešai atgailauti dėl vicemero posto. Antradienį pirmajame iškilmingame naujos kadencijos rajono Tarybos posėdyje kandidatas į vicemerus, Socialdemokratų partijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas Antanas Pocius, nelaukdamas, kol meras pristatys jo kandidatūrą, iš tribūnos atsiprašė ir P. Žagunio, ir visos komandos dėl negarbingo kai kurių savo partiečių elgesio per rinkimų kampaniją.
Susitikimuose su rinkėjais socialdemokratai mėgino jiems įteigti, kad už P. Žagunį neverta balsuoti, nes jis vyresnio amžiaus ir esą prastos sveikatos. Socialdemokratas, Seimo narys Domas Petrulis ant savo automobilio netgi užsiklijavo lipduką su užrašu „A. Pocius – rajono meras.“ Gyventojai tai suprato ne kaip kvietimą balsuoti už A. Pocių, o kaip fakto konstatavimą.
P. Žagunio gerbėjai netruko jį informuoti apie socialdemokratų, su kuriais valstiečiai daug metų buvo koalicijoje, nekorektišką elgesį. Tačiau meras nesileido į viešus debatus dėl tokio socialdemokratų akibrokšto.
„Tai – žmonių, kurie taip elgiasi, problema“, – klausiamas žiniasklaidos atkirsdavo P. Žagunis. Per mero rinkimus jis sutriuškino savo konkurentą A. Pocių. Už ilgametį rajono vadovą balsavo 7255 gyventojai. Jo pavaduotoją A. Pocių su mero regalijomis panoro matyti 1925 rinkėjai.
D. Petrulis tvirtino nieko nežinąs apie jokias apkalbas ir nenumano, kas jas skleidžia. Kas buvo jų autoriai, antradienį aiškiai pasakė A. Pocius.
„Buvo negarbingų kalbų. Aš, kaip skyriaus pirmininkas, netoleruoju tokių veiksmų. Atsiprašau mero ir visos jo komandos už kai kurių savo partiečių elgesį ir užgaulius žodžius“, – pareiškė ketverius metus vicemero pareigas ėjęs ir dar vieną kadenciją užimti jas pretenduojantis socialdemokratas.
Panevėžio rajone į Seimą išrinktas D. Petrulis iškilmingame posėdyje nedalyvavo, jis net neatsiuntė sveikinimo naujai išrinktai Tarybai ir merui, kaip tai padarė, pavyzdžiui, šalies prezidentė ar Seimo narys Antanas Matulas.
Antradienį D. Petrulis telefonu „Sekundei“ sakė, kad antradienį turėjo dalyvauti Seimo posėdyje, o pasveikinti naują Tarybą ir merą žadėjo penktadienį, kai ji rinksis į antrąjį posėdį.
Žadėjo tęsti darbus
Dvylika mandatų gavę valstiečiai ir toliau dirbs koalicijoje su socialdemokratais. Valdantieji, nors, kalbama, ir raukydamiesi, nusprendė palikti A. Pocių vicemero kėdėje.
Antradienį liberalsąjūdininkas Dalius Dirsė iš mero norėjo išgirsti, kodėl jis Tarybai teikia tik vieną kandidatūrą į vicemerus, nors pagal įstatymus gali siūlyti ir dvi.
„Pasirinkau pirmąjį variantą – vieną kandidatą“, – atsakė P. Žagunis.
Opozicijoje veikiausiai liksiantys liberalsąjūdininkai kandidato į mero pavaduotojus A. Pociaus, kuravusio švietimo, socialinės, sveikatos apsaugos sritis, klausė, ar jis ir toliau nusiteikęs toleruoti prastai dirbančius rajono sveikatos priežiūros įstaigų administratorius.
„Jūs ką tik kritikavote savo partietį Vytenį Povilą Andriukaitį, ar nekritikuosite savo koalicijos partnerio P. Žagunio?“ – socialdemokratui įgėlė Jonas Katinas, matyt, galvoje turėdamas A. Pociaus pasakymą apie vieną asmenį, norėjusį reformuoti sveikatos sistemą, bet išrinktą į Europos Parlamentą.
Nors kandidatas į vicemerus nepaminėjo V. P. Andriukaičio, visiems buvo aišku, apie ką kalbama. Tiesa, ne visi suprato, ką šis norėjo pasakyti.
A. Pocius teisinosi nekritikavęs europarlamentaro, o norėjęs pasakyti, kad vienam sunku eiti prieš sistemą. Kandidatas į vicemerus žadėjo tęsti pradėtus darbus, priminė, kad per tuos ketverius metus jis nepasistatė namų ir kitaip nepralobo.
„Tik pasiėmiau paskolą ir nupirkau sūnui automobilį“, – tvirtino.
Taryba 18 balsų atidavė už A. Pocių ir jį išrinko vicemeru antrai kadencijai. 7 buvo prieš.
Išlydėjo administracijos direktorių
Davęs priesaiką ketvirtą kadenciją dirbsiantis P. Žagunis sakė, kad dabar jaučiasi daug tvirčiau, nei 2004 metais, kai išrinktas meru šioje salėje prisiekė.
„Visiškai kitas jausmas būti išrinktam tiesioginiuose mero rinkimuose ir būti suderėtam meru. Tiesioginiai rinkimai yra didelis Lietuvos žingsnis didesnės demokratijos link“, – kalbėjo jis.
P. Žagunis tvirtino su didele atsakomybe prisiimąs gyventojų jam parodytą pasitikėjimą.
Merui teko pareiga siūlyti Tarybai iš pareigų atleisti 15 metų rajono Savivaldybės administracijai vadovavusį Vitalijų Žiurlį. P. Žagunis sakė, kad jam labai sunku tai daryti, tačiau tokia susiklostė politinė situacija.
Kažkada dabar jau nebeegzistuojančiai centro sąjungai priklausęs V. Žiurlys daug metų buvo nepartinis. Prieš trejus metus jis įstojo į Socialdemokratų partiją, o iš karto po šių savivaldos rinkimų, kuriuose pats nedalyvavo, iš jos išstojo. Priežasčių V. Žiurlys nekomentavo.
Ketvirtį amžiaus rajono Savivaldybėje dirbęs V. Žiurlys neslėpė, kad nelengva išeiti, tačiau sakė suprantąs, jog taip reikia.
Beje, ilgametis administracijos direktorius gaudavo didesnį atlyginimą nei meras. V. Žiurlio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, buvo 1805 eurai, P. Žagunio – 1493 eurai.
Laikinai eiti administracijos vadovo pareigas Taryba patikėjo V. Žiurlio pavaduotoju dirbusiam valstiečiui Eugenijui Lunskiui. Kai tik bus gautos STT išvados, jis bus paskirtas administracijos vadovu.
Kol kas neatskleidžiama, kas eis administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Neoficialiai kalbama, kad Tarybai bus siūloma valstiečio Petro Nevulio kandidatūra.
Didės mero ir vicemero atlyginimai
Antradienį rajono Taryba atidėjo klausimą dėl mero ir vicemero darbo užmokesčio nustatymo, kai Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje Rasa Šošič padarė pastabą, kad pagal įstatymus pirmajame posėdyje to daryti negalima.
Taip sutapo, kad antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas – padidino merų ir jų pavaduotojų darbo užmokestį.
Įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybių, kuriose gyvena per 100 tūkst. gyventojų, merų pareiginės algos koeficientas bus 19 (šiuo metu galiojančiame įstatyme – 12,2). Savivaldybių, kuriose gyvena iki 100 tūkst. gyventojų, merams nustatytas pareiginės algos koeficientas 18 (dabar yra 10,5).
Merų pavaduotojams, atsižvelgiant į mažesnę darbų apimtį ir atsakomybę, nustatyti mažesni koeficientai. Savivaldybių, kuriose gyvena per 100 tūkst. gyventojų, vicemerams nustatytas pareiginės algos koeficientas 16 (dabar yra 10,5). Savivaldybių, kuriose gyvena iki 100 tūkst. gyventojų, merų pavaduotojams nustatytas pareiginės algos koeficientas 15 (dabar yra 8,8).
Savivaldybių, kuriose yra iki 100 tūkst. gyventojų, mero algos gali didėti 1 tūkst. eurų, vicemerų – 700–800 eurų.
Naujoje Panevėžio rajono taryboje iš 25 narių 8 yra naujokai. Joje darbuosis 12 valstiečių, 5 socialdemokratai, po 3 liberalsąjūdininkus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovus, 1 Darbo partijos atstovas ir visuomeninio komiteto „Drauge“ vadovė.
U. Mikaliūno nuotr.:
Inga SMALSKIENĖ























































































