Aplinkos ministerijai atidėjus ketinimus nuo šių metų gegužės 1 dienos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įsteigti lankytojų bilietus, už kuriuos surinkti pinigai būtų skiriami juose esančiai infrastruktūrai prižiūrėti, pinigų šienauti stokojanti Krekenavos regioninio parko direkcija planuoja prašyti vietos ūkininkų prie kai kurių objektų ganyti gyvulius, kad šie nuėstų žolę.
Už ES pinigus Krekenavos regioniniame parke įrengti pažintiniai takai ir kiti objektai, bet trūksta lėšų jiems tvarkyti. U. Mikaliūno nuotr.
Trūksta pinigų ir šienauti
Krekenavos regioniniame parke per pastaruosius kelerius metus už Europos Sąjungos lėšas įrengta pažintinių takų, atokvėpio vietų, pastatytas apžvalgos bokštas, tačiau galbūt netrukus lankytojai negalės prie jų prieiti ar naudotis šiais objektais.
Parko direkcija stokoja lėšų sukurtai infrastruktūrai prižiūrėti. Jos vadovė Alma Kavaliauskienė sakė prašysianti vietos ūkininkų ganyti gyvulius prie neseniai įrengto 1,6 km ilgio Nevėžio upės pažintinio tako, kad jis neužželtų ir žmonės galėtų juo vaikščioti.
Direkcija šio tako priežiūrai prašė lėšų iš Aplinkos rėmimo programos, tačiau negavo. Iš šios programos pinigų buvo skirta tik Bikainių piliakalniui tvarkyti.
Krekenavos regioninio parko vadovės teigimu, prasidėjus sunkmečiui sumažintas parko finansavimas taip ir negrįžo į buvusį lygį. Parkui metams skiriami 35 tūkst. litų (per 10 tūkst. eurų) lankytojų centrui išlaikyti, infrastruktūrai prižiūrėti: aplinkai tvarkyti, apgadintiems objektams remontuoti. Tačiau tvarkytinų objektų per tuos metus gerokai padaugėjo.
Pavyzdžiui, netrukus teks pakloti apie 1000 eurų už pernai balandį atidaryto apžvalgos bokšto techninę apžiūrą. Tokia apžiūra privaloma du kartus per metus.
Krekenavos regioninio parko direkcijos vadovė A. Kavaliauskienė Nevėžio pažintinio tako aplinkai prižiūrėti planuoja pasitelkti gyvulius.
Taigi vien šie darbai per metus kainuos apie 2 tūkst. eurų, arba penktadalį direkcijai skirto biudžeto.
Pasak A. Kavaliauskienės, ateityje ant apžvalgos bokšto vartų veikiausiai teks pakabinti lentelę su atsiprašymu, kad į jį lipti negalima.
Krekenavos regioninio parko darbuotojai apskaičiavo, kad vien pernai per 8 mėnesius, neskaitant sekmadienių, į bokštą įlipo 13 tūkst. gyventojų. Jeigu bent dalis lankytojų įsigytų vieną eurą kainuojančius bilietus, akivaizdu, kad per metus būtų surinkta nemaža suma.
„Visus už ES lėšas įrengtus objektus: atokvėpio vietas, takus, trasas, poilsiavietes, bokštą įsipareigojome prižiūrėti mažiausiai penkerius metus. Kalbu ne tik apie teritorijų, kuriose jie yra, tvarkymą, bet ir pačių objektų remontą. Juk ne paslaptis, kad ne visi parko lankytojai saugo gamtą ir infrastruktūrą“, – kalbėjo direktorė.
Išeitis – lankytojo bilietas
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė patvirtino, kad nacionalinių ir regioninių parkų įsipareigojimai viršija jų finansines galimybes.
„Iki 2009 metų regioniniai parkai savo pastatams išlaikyti, infrastruktūrai tvarkyti gaudavo beveik dvigubai daugiau lėšų nei dabar. Regioniniam parkui visiems metams skiriama 30 tūkst. litų ar kiek didesnė suma yra per maža, kad jis galėtų tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus“, – sakė ji.
R. Baškytės teigimu, laimė, kad parkų direkcijose dirba daug entuziastų.
Daugelio šalių nacionaliniai ir regioniniai parkai parduoda lankytojų bilietus, už juos surinkti pinigai yra didelė paspirtis. Anot R. Baškytės, Lietuvai reikėtų kuo greičiau pasekti jų pavyzdžiu.
Beje, nuo 2014 metų birželio 10 dienos įvestas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko lankytojo bilietas – 3,50 Lt penkioms dienoms. Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Sigitas Žvinys sakė, kad per pusmetį, atmetus administravimo išlaidas, surinkta per 30 tūkst. litų. Visi jie panaudoti parko infrastruktūros priežiūrai.
Direktorius džiaugėsi, kad lankytojai buvo labai geranoriški, noriai pirkto bilietus.
ES lėšomis pastatytų objektų apmokestinti negali
Aplinkos ministerija nuo šių metų gegužės 1 dienos lankytojų bilietą planavo įsteigti visuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Gyventojai būtų prašomi savanoriškai pirkti bilietus. Jo neįsigijusiųjų niekas nevaikytų, į parkus kelių jiems neuždarytų.
Pernai atidaryto apžvalgos bokšto techninė apžiūra per metus kainuos apie du tūkstančius eurų.
Ministerijos teigimu, tai būtų tarsi solidarumo bilietas, parama saugomoms teritorijoms, kurias žmonės lanko ir kurių sukurta infrastruktūra – stovyklavietėmis, poilsiavietėmis, takais ir kitais objektais – naudojasi.
Penkių dienų bilietas lankytis konkrečioje saugomoje teritorijoje kainuotų 1 eurą, 30 dienų bilietas, kuris galiotų lankantis visuose valstybiniuose parkuose, kainuotų 10 eurų. 25 eurų šeimos bilietas jai leistų metus lankytis visuose parkuose.
Lankytojo bilietas planuojamas įvesti Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose bei visuose regioniniuose parkuose, išskyrus Pavilnių ir Verkių, kurių veiklą kuruoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Tačiau artėjant gegužei Aplinkos ministerija pritilo. Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius sako, kad lankytojų bilieto įvedimo tvarkoje teisininkai įžvelgė tam tikrų spragų, tad ji dar neteikiama ministrui pasirašyti.
Vedėjo teigimu, bilieto nereikia tapatinti su apmokestinimu. Pasak jo, tai nėra mokestis, o gyventojų parama. Pagal ES teisės aktus iš gyventojų negalima imti mokesčio už naudojimąsi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įrengtais apžvalgos bokštais, pažintiniais takais ir kitais objektais.
Inga SMALSKIENĖ
