Medikai vis garsiau kalba apie pavojų, gresiantį dėl tėvų nenoro skiepyti savo vaikų. Pastebimai daugėja prieš kurį laiką itin retai pasitaikydavusių ligų.
Medikai skambina pavojaus varpais, dėl tėvų nenoro skiepyti vaikų, pastebimai daugėja prieš kurį laiką itin retai pasitaikydavusių ligų.
Sergančiųjų daugėja
Pavyzdžiui, 2010 metais Lietuvoje buvo registruota 19 kokliušo atvejų, o pernai – jau 143.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet Panevėžio apskrityje buvo užregistruotas net mirties nuo kokliušo atvejis. Nuo šios ligos mirė pusės metų kūdikis, dėl kitų sveikatos problemų jam skiepijimas buvo atidėtas.
Pernai Panevėžio apskrityje kokliušu sirgo du žmonės, o visoje Lietuvoje tokių ligonių buvo net du kartus daugiau nei 2013 metais.
Kaip teigia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė, vienintelė veiksminga kokliušo prevencijos priemonė yra skiepai. Nuo kokliušo pirmaisiais gyvenimo metais skiepijama tris kartus – 2, 4 ir 6 mėnesių kūdikiai. Vėliau tai daroma vaikui sulaukus pusantrų metų ir prieš jam pradedant lankyti mokyklą.
Lietuvoje vaikai skiepijami kombinuotąja difterijos, stabligės, kokliušo vakcina. Skiepytis būtina, nes pasak D. Brajinskienės, susirgus itin sunkiomis kokliušo formomis galimi rimti smegenų pažeidimai ir net mirtis.
Tymai neišnyko
Nerimaujama ir dėl tymų protrūkio. Nors buvo manyta, kad ši liga Europoje iki 2015 metų pabaigos išnyks, bet nutiko atvirkščiai – pradėjus nebeskiepyti visų vaikų sergamumas tymais šoktelėjo.
Panevėžio visuomenės sveikatos centras, atsižvelgdamas į tymų epidemiologinę situaciją pasaulyje, primena, kad jie buvo ir iki šiol išlieka viena dažniausių mirties priežasčių iš visų ligų, nuo kurių skiepijama.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja sako, kad dar 2009 metais Lietuvoje nebuvo registruotas nė vienas tymų atvejis. 2012-aisiais ta liga susirgo du žmonės – abu Panevėžio apskrities gyventojai. 2014 metais Lietuvoje registruota 11 tymų atvejų.
Tymams imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonija, laringitas, otitas.
Europos infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per 2014-uosius ir iki šių metų vasario pabaigos Europos regione registruoti 22 149 tymų atvejai. Besitęsiantys ir nauji protrūkiai registruojami ir toliau.
„Siekiant išnaikinti tymus būtina, kad būtų paskiepyti ne mažiau nei 95 procentai gyventojų“, – sako D. Brajinskienė.
Ji teigia, kad Lietuvos dvimečių vaikų skiepijamo apimtys tokio procento nesiekia jau nuo 2011 metų.
Tiesa, rezultatai, atrodo, gerėja. 2013-aisiais Panevėžio apskrityje buvo paskiepyta 93 procentai tų, kuriems tai reikalinga, 2014 metais – 94,7 procento. Neskiepytiems, negavusiems viso skiepų kurso ir nesirgusiems asmenims, jeigu jie bendravo su sergančiuoju tymais, skiepytis tikslinga ir efektyvu per 72 valandas po kontakto.
Skiepijama mažiau
D. Brajinskienė sako, kad, analizuojant 2014 metų skiepijimo tendencijas Panevėžio apskrityje, pastebima, jog rečiausiai tymų, raudonukės ir epideminio parotito vakcina skiepijami dvejų metų vaikai.
Mažesnės nei 95 procentų vakcinacijos apimtys buvo Panevėžio mieste bei rajone ir Kupiškio rajone. Tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina Panevėžio rajone paskiepyti 93,4 procento 8-erių metų vaikų.
Pernai Panevėžio rajone nuo difterijos ir stabligės paskiepyta 94,4 procento 17 metų vaikų. Tai nėra geras rodiklis.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad tėvai ar globėjai, kurie neskiepija savo vaikų, turėtų gerai pagalvoti ir suprasti, kad bet kuri liga, kurios išvengiama skiepijant, gali bet kada išplisti.
„Apsisprendę atidėti skiepijimą arba jo visai atsisakyti tėvai prisiima didžiulę atsakomybę – tai susiję ne tik su vaiko sveikata, bet ir gyvybe“, – sako Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
