Ar esate susidūrę su situacija, kai tam tikrą kūno vietą ima niežėti taip, kad, rodos, jei tuojau pat nepasikasysite, išsikraustysite iš proto? Nevarginantis, neįkyrus ir jokių kitų negerumų nekeliantis niežulys paprastai siejamas su sausa oda. Tačiau yra kur kas rimtesnių sveikatos problemų, dėl kurių gali niežėti odą.
Kodėl niežti?
Manyta, kad niežulys – tai silpnas skausmas. Tačiau tyrimą su pelėmis atlikę mokslininkai nustatė, kad tai yra visiškai kitoks jutimas, jis apdorojamas su skausmu nesusijusiose neuronų grandinėse, turinčiose ryšį su kūno išore.
JAV Nacionalinio dantų ir veido tyrimų instituto neurologai Markas Hunas ir Santosas Mišra ieškojo molekulės, kuri sukelia niežulio pojūtį. Jie tai darė po vieną tikrindami sensorinių neuronų, aktyvuojamų lytėjimo, karščio, skausmo ir niežulio, genus. Nustatyta, kad vienas konkretus baltymas, pavadintas natriuretiniu polipeptidu b (Nppb genas), buvo paplitęs tik dalyje šių neuronų.
Pelės mutantės, neturinčios veikiančio Nppb geno, nereagavo į niežulį sukeliančius dirgiklius, tačiau normaliai reagavo į karštį ir skausmą. Be to, mokslininkai nustatė, kad sušvirkštus Nppb į pelių kaklą, jos ima kasytis kaip pasiutusios. Nekontroliuojamą kasymąsi injekcija sukėlė ir normalioms, kontrolinėms pelėms, ir mutavusioms.
„Per tyrimą buvo nustatytas pirminis transmiteris, į kurį reaguoja niežulio sensoriniai neuronai. Tai patvirtinta, kad niežulio jutimą perduoda specializuoti sensoriniai neuronai“, – sakė M. Hunas.
Jis ir S. Mišra nusprendė neuronų su Nppb receptorais paieškoti pelių nugaros smegenyse. Į nugaros smegenų kanalą sušvirkštus toksino, gauto iš vaistinių putokšlių sėklų, buvo blokuotas niežulys, tačiau ne kiti jutimai – tai skatina manyti, kad informacija apie niežulio pojūtį perduodama atskiromis neuronų grandinėmis. Tyrimą publikavo prestižinis mokslinis leidinys „Science“.
„Žmonių niežulio neuroninis kelias yra panašus į pelių, tačiau ne identiškas, todėl kol kas sunku pasakyti, ar jų atsaką į niežulį pradeda Nppb, ar koks nors panašus baltymas“, – teigė M. Hunas. Jis sakė, kad ateityje ketinama atlikti tyrimus su žmonėmis.
Uždegiminė odos reakcija
Odos niežėjimas – nemalonus, erzinantis pojūtis, skatinantis nekontroliuojamą kasymąsi. Niežulys laikomas uždegimine odos reakcija, ji gali apimti tik mažus odos plotus arba visą kūną.
Susidaro ydingas ratas: niežulys skatina kasymosi refleksą, o kasantis oda nudraskoma ir pažeidžiama. Odą niežėti gali dėl bėrimo ar odos ligos – žvynelinė, egzema. Odą peršėti gali ir sergant tam tikromis vidaus organų ligomis, pavyzdžiui, esant kepenų arba inkstų funkcijos pažeidimams.
Tokia oda gali atrodyti normaliai arba būti paraudusi, pleiskanojanti ar išberta, o niežulio intensyvumas varijuoja trukme ir dažnumu, tai priklauso nuo būklę sukėlusios priežasties.
Niežulys asocijuojamas su vietinėmis odos ligomis ir sisteminėmis patologijomis.
Pagrindinė niežulio priežastis yra sausa oda. Tokia būsena mediciniškai vadinama kseroze. Oda sausėja dėl pačių įvairiausių aplinkos faktorių – karščio, šalčio, drėgmės, ilgalaikio buvimo patalpose, kuriose yra centrinis šildymas ar kondicionierius, dėl pernelyg dažno prausimosi.
Yra ir kur kas rimtesnių odos būklių, kurios sukelia niežėjimą. Žmogų gali kankinti odos ligos ir bėrimai – pavyzdžiui, dermatitas, žvynelinė, niežai, vėjaraupiai, dilgėlinė.
Odą gali sudirginti ir cheminės medžiagos, muilas, kosmetikos priemonės, vilna, maisto alergenai.
Utėlėtumas taip pat sukelia tam tikrų kūno vietų niežėjimą, tada oda parausta, ima pleiskanoti, gali atsirasti pūslelių.
Dėl niežėjimo galima konsultuotis ir su vidaus ligų specialistu. Pasirodo, niežėjimas gali įspėti apie rimtas kepenų ligas, inkstų funkcijos nepakankamumą, skydliaukės problemas. Niežulys dažnas palydovas sergant alergija, mažakraujyste, netgi navikinėmis ligomis – leukemija, limfoma, dėl pastarųjų ligų niežti visą kūną, bet oda iš pažiūros gali atrodyti nepakitusi.
Niežulys – ir vienas iš nervų sistemos sutrikimų požymis, pavyzdžiui, išsėtinės sklerozės (galvos ir nugaros smegenyse susidaro patologinių sankaupų), cukrinio diabeto (pažeidžiamos kraujagyslės, todėl sutrinka audinių ir nervų mityba), periferinių nervų pažeidimų ar juostinės pūslelinės.
Gana dažnai oda reaguoja ir į medikamentus. Niežėjimą gali sukelti antibiotikai, vaistai nuo grybelio, nuo skausmo.
Kartais dėl niežulio, ypač pilvo, šlaunų, krūtų, rankų srityse, skundžiasi nėščiosios.
Niežulys gali būti ir psichologinės ligos požymis. Be to, odą niežėti gali dėl senėjimo, vabzdžių įgėlimo, persikaitinus saulėje.
Tiesa, liaudies išminčiai buvo kur kas pragmatiškesni: pasirodo, jei niežti tam tikrą kūno vietą ligų ieškoti nereikėtų – sakyta: jei panižo kairįjį delną, gausi pinigų, jei padus niežti, teks šokti, o jei ūsus ar barzdą norisi pasikasyti – teks išgerti.
Nevalinga mėgdžiojimo reakcija
Iki šiol moksliškai nebuvo įrodyta, kad niežulys galėtų būti užkrečiamas. Pasirodo, gali. Tai labai panašu į užkrečiamą žiovulį ar juoką.
Kai kuriems žmonėms vien mintis apie vabalo įkandimą ar išbėrimą sukelia norą kasyti nė kiek nesudirgintą odą. Net kai kurie gydytojai teigia, kad, vien pamatę kasantis savo pacientą, ima jausti niežulį.
„Iki šiol tik juokaudavome, kad žiūrėjimas į besikasantį žmogų sukelia niežulį. Norėjome ištirti, ar tai gali būti tiesa“, – paaiškina Anglijos universiteto psichologijos dėstytojas Heningas Holas.
H. Holas 51 žmogui davė atlikti asmenybės testą, o vėliau vieniems parodė vaizdo įrašą, kuriame moteris kasėsi, o kitiems – kuriame ji tapšnojo sau per ranką arba krūtinę. Tiriamiesiems žiūrint vaizdo įrašus, mokslininkas stebėjo jų smegenų veiklą, naudodamas funkcinį MRI (funkcinio magnetinio rezonanso vaizdo gavimą – technologiją, matuojančią smegenų veiklą pagal kraujotaką smegenyse).
Tyrimo dalyviai, žiūrintys vaizdo įrašą, kuriame kasytasi, irgi ėmė kasytis. Tokia nevalinga mėgdžiojimo reakcija taip pat būdinga ir žiovavimui bei juokui – dauguma žmonių tokį elgesį irgi nevalingai perima.
„Dauguma žmonių yra linkę užsikrėsti niežuliu, bet kai kuriems tai ypač būdinga. Atlikdamas tyrimą išties nustebau, kiek daug žmonių, žiūrėdami vaizdo įrašą, nevalingai ėmė kasytis“, – komentavo tyrėjas.
Išsiaiškinęs, kad kasymasis socialiai plintantis reiškinys, H. Holas nusprendė išsiaiškinti, kodėl taip yra. Paaiškėjo, kad neurotiškesni, didesnius nuotaikos svyravimus, nerimą, depresiją, pavydą ir kaltę jaučiantys žmonės lengviau užsikrečia tokiu nevalingu kasymusi.
Tai įdomu
- Vokiečių psichologai atrado netikėtą efektą. Pasirodo, niežulį galima apgauti: užuot kasius panižusią kūno dalį, pakanka priešais veidrodį pasikasyti… neniežtinčios kūno dalies atvaizdą.
- Aiškėja, kad savo kūno suvokimu galima nesunkiai manipuliuoti, jei po ranka yra veidrodis. Christofas Helmchenas iš Liubeko universiteto (Vokietija) su kolegomis atrado įdomią psichologinę iliuziją: žmogus gali numalšinti poreikį pasikasyti, jei jis priešais veidrodį pasikasys visai kitą, neniežtinčią vietą.
- Tyrėjai į 26 savanorių vyrų dešines rankas suleido histamino, kuris sukelia alerginę reakciją ir stiprų niežulį. Injekcijos vietoje kiekvienam tiriamajam paraudo oda. Lygiai tokią pat dėmę tyrėjai nupiešė ant tiriamųjų kairiųjų rankų.
- Paskui kiekvienam eksperimento dalyviui kasė iš pradžių dešinę, paskui kairę ranką – toje vietoje, kur atsirado arba buvo nupiešta dėmė. Kaip ir buvo tikėtasi, kasant dešinę ranką, į kurią buvo suleista histamino, niežulys aprimdavo. Pasikasius kairiąją ranką, palengvėjimo nebūdavo.
- Kitas eksperimento etapas buvo atliekamas priešais platų, vertikaliai pakabintą veidrodį – tiriamieji stovėjo taip, kad matė tik dešinės rankos atvaizdą. Iš tikrųjų veidrodyje, atlikus keletą paprastų manipuliacijų, atsispindėdavo kairė ranka.
- Tiriamųjų buvo prašoma atidžiai stebėti atvaizdą veidrodyje, o tuo metu vienas iš tyrėjų iš eilės kasė abi tiriamųjų rankas. Šįkart kiekvienas tiriamasis niežulio numalšimą dešinėje rankoje juto tada, kai tyrėjas jam kasydavo neniežtinčią kairę ranką.
- Nors „fantominio pakasymo“ efektas nebuvo labai ryškus (niežulio numalšimas prilygo maždaug 1/4 palengvėjimo pasikasius iš tikrųjų), tyrimo rezultatai parodė, kad žmogaus psichiką galima apgauti – tereikia, kad ji patikėtų siunčiamais klaidingais vizualiais signalais.
- Mokslininkai mano, kad šį efektą sėkmingai galima taikyti gydant įsisenėjusį niežulį – mažai tyrinėtą ligą, kai ligonis be priežasties niežėti pradėjusią vietą nusikaso iki kraujo.
Parengė K. JUŠKAITĖ
